Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus dėl jo rankų pėdsakų palikimo, ant G. K. priklausančių daiktų ir dokumentų aplinkybių, kaltinamasis paaiškino, kad tiek patį lagaminą, tiek ir jame esančius dokumentus yra ne tik matęs, bet ir laikęs juos savo rankose, t.y. padėvėtą lagaminą anksčiau yra atidavęs klientui, o teikdamas advokato paslaugas, yra ne kartą dirbęs su šiais dokumentais. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad 2009-02-11, 26-ame bute taip pat buvo jo ir tėvo asmeniniai daiktai ir dokumentai, o šio buto nuomos sutarčių nebuvo. Kratos metu rasta 26-o buto, kaip neva negyvenamųjų patalpų, nuomos sutartis yra nutraukta ir negaliojanti, kadangi dėl galimų didelių mokesčių niekada ir nebuvo įregistruota nustatyta tvarka. 35-as butas, pagal savo paskirtį yra administracinės patalpos, kurioje yra advokatų kontoros ir UAB „Adversus group“ buveinės. 2009-02-11 nei R. G. jam, nei jis jai, neskambino ir neliepė tą dieną neateiti į darbą. Telefoninio pokalbio, kurio metu jam kažkas lieptų surinkti dokumentus ir juos paslėpti, nebuvo. Apie tai, kad laiptinėje buvo rastas lagaminas, girdėjo dar būdamas kontoroje, tačiau kur jis buvo rastas, nežino, kadangi niekas nieko nepaaiškino. Prieš užrakindamas 26-o buto duris, pareigūnus ne kartą informavo, kad tai yra kitas, t.y. 26-as, butas ir kad nėra teismo leidimo daryti jame kratą.

Liudytoja V. Ž. teismui paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, ji dirba Vilniaus apskrities VMI. 2008 m. rugsėjo 24 d. kartu su kolega V. M. važiavo į UAB „Forsitia“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini)., tiksliau adreso neprisimena, tačiau nurodo, kad ten taip pat yra ir advokatų kontora. Buhalterė R. G. turėjo pateikti patikrinimui bendrovės kasos dokumentus. Kadangi buvo daromas patikrinimas dėl Karvių turizmo sodybos, buvo pavedimas patikrinti UAB „Forsitia“ dokumentus.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad ten, kur yra įsikūrusi advokatų kontora, pradžioje yra laiptai, po to, kairėje pusėje, lyg ir buvo priėmimo kambarys, o dešinėje pusėje, UAB „Forsitia“. Kur yra advokatų kontora, nežino. Lauke, prie pastato durų buvo užrašas „Advokatų kontora“. Ar buvo koks nors užrašas prie durų, esančių dešinėje pusėje, nežino. UAB „Forsitia“ patalpose buvo trys darbo stalai su kompiuteriais, taip pat lyg ir buvo spinta su dokumentais. Buvo tikrinama šios bendrovės kasa, tačiau atskiros patalpos, kurioje būtų laikomi pinigai, nebuvo. Buvo tik seifas sienoje, kuriame ir buvo laikomi bendrovės pinigai. Patikrinimo metu buvo buhalterė R. G.. Ar buhalterė pateikė viską, ko buvo prašoma, atsakyti negali, kadangi dalyvavo tiks suskaičiuojant pinigus.

Liudytojas V. M. teismui paaiškino, kad kaltinamasis jam yra matytas. Kelis kartus buvo pas ūkininką E. M., tačiau kurį kartą ten matė kaltinamąjį, neprisimena. 2008 m. antroje pusėje, kartu su Ukmergės Mokesčių inspekcijos pareigūnais, tikrino Karvių kaime statomo objekto, kuris priklauso ūkininkui E. M., darbuotojus. Nustatyta, kad vienas iš jų dirbo nelegaliai, kad darbus vykdo ir subrangovas UAB „Forsitia“, todėl reikėjo šios įmonės apskaitos ir kitų dokumentų. UAB „Forsitia“ direktorė buvo R., o ją atstovauti buvo pavesta R. G.. Nustatė, kad UAB „Forsitia“ buhalterinė apskaita buvo vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso neprisimena, todėl patikrinimas ir buvo ten vykdomas. Užrašo apie tai, kad ten yra įsikūrusi UAB „Forsitia“, nebuvo, o buvo tik iškaba, kad ten yra advokatų kontora.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) įėjo į pirmą aukštą, kur juos pasitiko moteris. Prieš tai telefonu buvo nurodyta, kad reikia eiti ten, kur yra advokatų kontora. Kai pasitikusi moteris atidarė duris, buvo praėjimas tolyn, dešinėje pusėje, buvo kambariukas, kur ir buvo darbo vietos, t.y. du ar daugiau stalų, taip pat apskaitos dokumentų segtuvai. Šioje patalpoje buvo ir UAB „Forsitia“ dokumentai. Suprato, kad ten pat taip pat buvo ir kitos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Kur buvo advokatų kontora, nežino. Tuo metu patalpoje be liudytojo, jo kolegės ir R. G., dar buvo viena moteris, kuri R. G. patarinėjo, ką sakyti. Žino, kad tarp UAB „Forsitia“ ir E. M. buvo sudaryta sutartis, tačiau ar UAB „Forsitia“ buvo rangovas ar subrangovas, tiksliai neprisimena. UAB „Forsitia“ veiklos vieta buvo nurodyta R. bute. Tikrino pagal duomenų bazės duomenis ir nustatė, kad įmonės veiklos vieta sutampa su direktorės gyvenamosios vietos adresu. Įmonių registro duomenimis R. buvo nurodyta kaip UAB „Forsitia“ direktorė.

Liudytoja N. C. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį A. M. pažįsta. Ji yra finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnė, todėl kartu su kolegomis, pagal teismo nutartis, vyko daryti kratų į 35-ą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu UAB „Forsitia“ buvo deklaravusi savo veiklos buveinę, o pagal panaudos sutartį, tomis pačiomis patalpomis naudojosi ir UAB „Aversus group“. Kratų dieną, apie 8 val. ryto, atvykus šiuo adresu, pro stiklines duris užėjo į administracines patalpas. Priimamajame nieko nebuvo, tačiau patalpose, kurios yra dešinėje pusėje, girdėjosi dulkių siurblio garsas. Iš kairės pusės atėjo advokatų kontoros seniūnė ir pasakė, kad darbuotojai atvyksta 9 val., todėl jie laukė. Vėliau advokatų kontoros seniūnė pasakė, kad jai reikia į teismo posėdį, todėl jiems teko išeiti ir laukti lauke. Pagal dokumentus tose administracinėse patalpose buvo įsikūrę trys juridiniai asmenys, t.y. UAB „Adversus group“, advokatų kontora „Adversus group“ bei UAB „Forsitia“. Supratę, kad iš patalpų yra ir kitų išėjimų, su keliais kolegomis nuėjo apžiūrėti. Beeinant, kiti kolegos paskambino ir pasakė, kad juos įleido į patalpas, todėl jie nespėjo patikrinti, ar yra kitas įėjimas. Kai jie grįžo atgal, biure buvo administratorė A., ji ir pasiūlė darbuotojų laukti posėdžių kambaryje. Maždaug po 20 minučių atvyko A. M. ir, prisistatęs UAB „Aversus group“ atstovu, pasakė, kad ten yra advokatų kontoros patalpos, kad vykdoma neteisėta veika ir kad trukdoma advokatų kontoros darbui. A. M. buvo pateiktos teismo nutarys, jis su jomis susipažino. Buvo tikrinamas konkretus kaimo turizmo projektas, kratos metu buvo ieškoma dokumentų, susijusių su minėtu projektu, t.y. buvo ieškoma dokumentų, kurie susiję su ikiteisminiu tyrimu dėl šito projekto. Dokumentų ieškojo abejose įmonėse, kadangi ūkininkas E. M., kaip projekto paramos gavėjas, dirbo UAB „Aversus group“, o UAB „Forsitia“ buvo rangovas. Tuomet prasidėjo A. M. aiškinimas, kad tuo adresu nėra tokių bendrovių ir jokių dokumentų. Pagal kadastro duomenis E. M. ir jo žmona yra šių patalpų savininkai. Panaudos sutartis buvo užfiksuota, todėl prašė, kad parodytų šias patalpas, tačiau to nesulaukė. Nuolat buvo rodoma į kairę pusę ir aiškinama, kad tai yra advokatų kontora. Tuomet buvo paklausta, kas yra dešinėje pusėje, tuomet A. M. atidarė duris ir pasakė, kad tai yra 26 butas ir duris vėl uždarė. Iki durų užrakinimo nepraėjo nei minutė, kolegos A. M. prašė neuždaryti durų. Pagal teismo nutartis krata turėjo būti daroma 35-ame bute. 26-as butas yra gyvenamosios paskirties patalpa, tačiau ryte atėjusi matė, kad ten yra negyvenamosios patalpos. Tai buvo bendros neatidalintos patalpos. 35-as ir 26-as butai, pagal kadastro duomenis nesiriboja. 26-o buto planavime nėra užfiksuota, kad būtų pakeista jo paskirtis. Atvyko daryti kratą patalpose, kur yra registruota panaudos sutartis, t.y. 35-ame bute. M. aiškino, kad tose patalpose yra tik advokatų kontora, nors ryte žmonės sakė, kad ten yra ir tos dvi bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos yra apjungtos, padarė išvadą, kad patalpos yra bendros. Kai A. M. užrakino 26-o buto duris, kažkas iš kolegų pasakė, kad ten kažkas vaikšto. Pro stiklinę pertvarą (pro langą) matė, kaip A. M. išeina į vidinį kiemą, tuomet ir suprato, kad yra kitas išėjimas. Todėl su kolege išėjo pažiūrėti ir kiemo laiptinėje sutiko A. M.. Jis nusileido laiptais iš viršaus. Kolegė nuėjo į viršų ir viršutiniame aukšte, šalia metalinių kopėtėlių, skirtų lipti ant stogo, rado lagaminą dokumentams. Kai kolegė apie tai jai pranešė telefonu, liudytoja šį faktą pranešė kažkam iš vadovybės. Paprašė pakviesti VPK budintį ekspertą. Kai ekspertas atvyko, lagaminas tą pačią dieną nebuvo atidarytas. Lagaminas buvo įdėtas į voką, užantspauduotas. Tik kitą dieną buvo baigta jo apžiūra. Lagamine rado dokumentus, susijusius su dvaro statyba, buvo rangos sutartys, segtuve buvo daug įmaučių. Rangos sutartis buvo fizinio asmens, dirbančio pagal individualią veiklą, sekančioje įmautėje buvo verslo liudijimas, taip pat buvo sudėtos čekių knygutės.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad išvadą, jog lagaminėlį į laiptinę išnešė ne kas kitas, o A. M. daro todėl, kad jis buvo vienintelis asmuo, kuris išėjo iš tos laiptinės. Be to, nuo to momento, kai A. M. užrakino duris, iki jos su kolege apėjo namą, praėjo nedidelis laiko tarpas. Kitas dalykas yra tai, kad paskambino kitas kolega ir pranešė, kad gauta informacija, jog siekiama išnešti konkrečius dokumentus nuo konkretaus stalo. Ši informacija gauta kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją. Kai buvo pateiktos susipažinti teismo nutartys, A. M. minėjo, kad ten nėra tokių įmonių. Jo taip pat buvo paprašyta atriboti patalpas, pateikti dokumentus, iškviesti advokatų tarybos atstovą, tačiau to jis nepadarė. Aiškinimasis dėl patalpų vyko ilgai. Avariniu būdu atidarinėjo tas patalpas, kurias užrakino A. M., t.y. esančias dešinėje. Tai, kad ten yra 26-as butas, sužinojo tik atliekant kratą, t.y. kai rado kadastro bylos kopiją ir 26-o buto nuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu surašė nutarimą daryti kratą 26-ame bute. Šio buto savininkai yra E. M., jo žmona ir A. M.. Pirma buvo laiptinėje rastas lagaminėlis, po to patalpos atidaromos avariniu būdu. Priimamajame, paskelbus apie nutartį, niekas neaiškino, kad ten yra 26-as butas. A. M. po lagamino radimo maždaug po 5 min išvažiavo. Kol neužėjo ir nerado sutarties, niekas neaiškino, kad tai yra atskiras 26 butas. Kai A. M. pasakė, kad tai yra 26-as butas, juo nepatikėjo, nes nebuvo pagrindo patikėti šiais jo žodžiais. Butas yra gyvenamoji patalpa, o jie buvo administracinėse patalpose. Kai ėjo daryti kratų, patalpų plano neturėjo. Paskelbus nutartis, A. M. prašė pateikti patalpų planą, tačiau jis to nepadarė. Šis prašymas užfiksuotas vaizdo įraše, darytame kratos metu. Byloje yra nutartys, leidžiančios daryti kratą 35-ame bute. A. M. trukdė daryti kratą 35-am bute, kadangi užrakino bute esančias duris, kurių pagal planus nėra. Taip pat prašė pateikti dokumentus, tačiau A. M. atsisakė tai padaryti. 35-as butas panaudos sutartimi yra atiduotas UAB „Aversus group“. A. M., sakydamas, kad atliekama neteisėta krata, nepateikdamas prašomų dokumentų, užrakindamas duris trukdė atlikti pareigas.

Liudytojas Š. R. teismui paaiškino, kad A. M. pažįsta, kadangi jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atliekant kratą nedalyvavo. Gavus pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, pagal patikrinimo aktą dėl ūkininko E. M. vykdomo projekto, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomos sankcionuotos priemonės, t.y. buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Prokuroras kreipėsi į teismą dėl kratų darymo UAB „Forsitia“ ir UAB „Adversus group“. Kratos buvo sankcionuotos ir atliktos. Kratos metu, pirmoje dienos pusėje, jam paskambino N. C. ir pranešė, kad dėl kratų vyksta konfliktas. Ji pasakė, kad atvyko A. M., kuris prisistatė advokatu ir trukdo atlikti tyrimo veiksmus, t.y. trukdo patekti į patalpas, kuriose yra minėtos įmonės. Kadangi byloje E. M. atžvilgiu buvo taikomos sankcionuotos priemonės, patikrino kaupiamus duomenis. Buvo užfiksuoti pokalbiai tarp UAB „Adversus group“ buhalterės, tarp kontoros sekretorės ir dar vienos darbuotojos, kuriuose kalbama apie tai, kad nuo R. G. darbo stalo reikia paimti dokumentus ir juos išnešti. A. M. tai ir padarė. Liudytojas perklausė šiuos pokalbius ir įspėjo pareigūnus, kad bus bandoma išnešti dokumentus. A. M. įėjo į kabinetą, iš jo išėjo, po to kolegos rado lagaminėlį. Be to, liudytojas asmeniškai paskambino į advokatų tarybą ir informavo, kad trukdoma atlikti kratą. Pagal šį pranešimą į kratos vietą atvyko advokatų tarybos nariai. Tikslaus adreso, kur buvo daroma krata, nežino.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad būtent A. M. pasakė R. G. nevykti tą dieną į darbą. Lagaminėlis buvo išneštas į vieną iš gretimų laiptinių, į penktą aukštą. Lagaminėlis buvo išneštas netrukus po to, kai liudytojas paskambino ir pranešė informaciją, kad bus bandoma išnešti dokumentus. Pareigūnė davė parodymus, kad ji matė, kaip A. M. leidžiasi laiptais., tačiau nežino kad kas nors būtų matęs A. M. su portfeliu. Liudytojo užfiksuotame pokalbyje dvi moterys kalbasi, kad A. M. turi išnešti dokumentus taip, kad nepamatytų pareigūnai. Yra užfiksuoti pokalbiai, taip pat buvo filmuota krata. Visi šie įvykiai siejasi laike.

Liudytojas R. Š. teismui paaiškino, kad A. M. pažįsta, yra matęs, nes 2009-02-11 su kolegomis važiavo daryti kratos, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu turėjo būti dviejų įmonių buveinės – UAB „Adversus group“ ir UAB „Forsitia“. Kai ryte nuvyko minėtu adresu, patalpos buvo valomos. Juos pasitiko advokatų kontoros seniūnė, kuriai jie prisistatė. Dešinėje pusėje nuo įėjimo buvo valytoja, per duris matėsi, kad tai yra ne gyvenamosios paskirties patalpos. Seniūnė pasiūlė palaukti, kol atvyks darbuotojai. Vėliau atėjo A. M., kuris prisistatė advokatu, jam visi prisistatė, parodė nutartį. Advokatas kalbėjo pakeltu tonu, todėl matėsi, kad bus konfliktas ir liudytojas pradėjo filmuoti. Ką pasakė A. M. susipažinęs su nutartimis, neprisimena. Viskas yra užfiksuota vaizdo įraše. Kai susipažino su nutartimis, A. M. užėjo į patalpas, kurios nuo įėjimo buvo dešinėje pusėje, ir ten užsirakino. Po kurio laiko pro kiemą jis grįžo į advokatų kontoros patalpas. Tuomet jie suprato, kad yra du įėjimai. Keli pareigūnai nuėjo apžiūrėti kitų įėjimų. ir laiptinėje buvo rastas lagaminėlis. Kadangi jis pats tuo metu buvo pagrindinėse patalpose, l apie lagamino radimą nieko daugiau papasakoti negali. Dalyvavo tik vėliau filmuojant lagamino apžiūrą, kuri prasidėjo laiptinėje, o buvo baigta tarnybinėse patalpose. Apžiūrint lagaminą, dalyvavo specialistas. Ar buvo imami pirštų antspaudai, neprisimena. Avariniame durų atidaryme nedalyvavo, kadangi tuo metu dalyvavo atliekant lagamino apžiūrą. Nuo to momento, kai A. M. įėjo į patalpas ir užsirakino, iki tol, kol pamatė jį einantį per kiemą, praėjo kelios minutės.

Atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad kieme pašalinių žmonių nematė, tačiau ten yra gyvenamojo namo kiemas, todėl kiti asmenys kieme būti galėjo. Apie tai, kad gali būti kitas įėjimas suprato anksčiau, t.y. tada, kai advokatų kontoros seniūnė į teismo posėdį išėjo ne pro pagrindinį įėjimą, o pro kitą. Kai A. M. užsirakino, keli pareigūnai iš karto išėjo į kiemą prie kito įėjimo. Avokatų kontoros seniūnė išėjo ne pro UAB „Adversus group“ ir „Forsitia“ patalpas, o pro advokatų kontoros patalpas. A. M., prieš įeidamas į patalpas ir jose užsirakindamas, kažką pasakė, tačiau, ką jis pasakė, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. A. M. trukdė daryti kratą. Jis, nors ir susipažino su nutartimis, tačiau sudarė kliūtis patekti į patalpas. Vėliau, liudytojo manymu, jis iš patalpų išnešė dokumentus.

Liudytoja R. M. teismui paaiškino, kad jai su A. M. teko susidurti darbo metu. Praeitais metais, vasario mėnesį, kartu su kolegomis ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, pažymėtas 35-u numeriu. Vyko atlikti kratų UAB „Adversus group“ ir UAB „Forsitia“ patalpose. Atvykus į minėtą vietą, į patalpas užėjo pro bendrą įėjimą. Ten juos pasitiko advokatų kontoros seniūnė I.. Paklausus, kur yra minėtų įmonių patalpos, pastaroji parodė į dešinėje pusėje esančias patalpas, kuriose tuo metu buvo tik valytoja. Seniūnės jie paprašė pateikti dokumentus, parodančius, kokiu pagrindu įmonės naudojasi patalpomis, tačiau ji informavo, kad turi vykti į teismo posėdį ir, atsižvelgiant į tai, kad advokatų kontoros ir įmonių patalpos nėra atidalintos, o svetimų asmenų palikti patalpose negali, paprašė išeiti į lauką. Liudytoja su kolega D. liko laukti, o kiti kolegos norėjo apžiūrėti pastatą iš kitos pusės. Netrukus atėjo administratorė ir įleido juos į patalpas per centrines duris. Jai taip pat prisistatė, pasakė ko atvyko. Kitų darbuotojų nebuvo, todėl administratorė pasiūlė palaukti už jos stalo esančioje salėje. Vėliau, sprendžiant pagal aprangą, iš lauko atvyko A. M., kuriam pareigūnai taip pat prisistatė. A. M., pamatęs nutartis, pasakė, kad tai yra advokatų kontoros patalpos, todėl be advokatų tarybos atstovų kratos daryti negalima. Kadangi A. M. ant nutarčių nepasirašė, pradėjo filmuoti. Kadangi A. M. nuolat rodė, tik kur yra advokatų kontora, jam aiškino, kad pareigūnus domina ne advokatų kontoros, o įmonių patalpos. Įeidama į konferencijų salę, liudytoja matė, kad dešinėje pusėje esančioje patalpoje yra sudėti segtuvai, o advokatų kontora yra kairėje pusėje. A. M. konfliktavo, todėl viskas buvo filmuojama. Jis staiga įbėgo į dešinėje pusėje esančias patalpas, jas uždarė ir užrakino. Tada kolegos prašė jo atidaryti patalpas, kurias šis užrakino, tačiau tai nebuvo padaryta. Per konferencijų salės langą liudytoja pamatė, kad A. M. ateina per vidinį kiemą. Jis įėjo pro advokatų kontoros pusės įėjimą, jo laisvė nebuvo ribojama. Po kurio laiko už durų, kurias A. M. užrakino, išgirdo triukšmą. Toje patalpoje kažkas buvo. Tuomet su N. C. pagalvojo, kad yra kitas įėjimas, todėl apėjo pastatą iš kitos pusės. Užėjus į laiptinę, dešinėje pusėje yra durys ir, nors jokios iškabos ar buto numerio nebuvo, liudytoja spėja, kad tai buvo kitas įėjimas į tas patalpas, kuriose užsirakino A. M.. Durų skambutis buvo sudaužytas, todėl ji paėmė už durų rankenos, jautėsi kad durys yra neužrakintos, tačiau į patalpas neužėjo, laukė kolegų. Tuomet pamatė, kaip A. M. leidžiasi laiptais iš viršaus ir pripuolęs pasakė „prašom užeiti“ ir atidarė tas duris. Kadangi su savimi neturėjo nei protokolų, nei nutarčių, buvo viena, todėl užeiti atsisakė. A. M. šių durų neužrakino, o „išlėkė“ lauk. Kai atėjo N. C., jai liudytoja pasakė, kad tos durys galimai yra įėjimas. Taip pat pasakė, kad A. M. nusileido iš viršaus. N. C. liko prie durų, o liudytoja lipo laiptais aukštyn. Viršutiniame aukšte, prie paskutinių durų, stovėjo juodos spalvos lagaminėlis, todėl paskambino kolegoms ir pranešė savo įtarimą, kad lagaminėlį galėjo palikti A. M.. Lagaminėlį ji saugojo kelias valandas. Tuo metu atėjo mergina ir vaikinas, kurie gyvena priešais lagaminėlį buvusiame bute. Paklausus, ar jie matė lagaminėlį, pastarieji paaiškino, kad lagaminėlis priklauso ne jiems. Taip pat paaiškino, kad, išeinant ryte į darbą, lagaminėlio toje vietoje nebuvo. Kolegos atvyko su specialistu, kuris lagaminėlį apžiūrėjo. Specialistas paėmė kvapus, lagaminėlis buvo paliktas foniniam kvapui paimti. Vėliau lagaminas buvo supakuotas. Kai viskas buvo paimta, prisijungė prie kolegų, kurie vykdė kratą UAB „Forsitia“ ir UAB „Adversus group“ patalpose.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad avariniame durų atidaryme nedalyvavo. Į 35-ą butą ji įėjo pro laiptinės, kurioje rado lagaminėlį, duris. Lagaminėlio turinio apžiūroje nedalyvavo. Tuo metu, kai buvo 35-ame bute, buvo užduotas klausimas, kas yra už durų, tačiau A. M. į šį klausimą neatsakė. Administratorė iš viso nieko nekomentavo. Kratos protokolas buvo pasirašomas ten, kur vyko krata, prie kratos prisijungė tik jos pabaigoje. FNTT patalpose kratos protokolas negalėjo būti atspausdintas. Jis turėjo būti atspausdintas tose patalpose, kur buvo vykdoma krata. Ar asmeniškai pasirašė ant visų paimamų dokumentų, neprisimena. Kas ir kada užrakino duris į laiptinę, kurioje buvo rastas lagaminėlis, nežino. Ar durys buvo užrakintos tuo metu, kai ji laiptinėje saugojo lagaminėlį, nežino. Prie kratos prisijungė užeidama pro tas duris, todėl nežino, ar tos patalpos visą laiką buvo atrakintos.

Liudytojas R. Š. teismui paaiškino, kad A. M. pažįsta, matė jį, kai kartu su kolegomis atvyko daryti kratos. 2009-02-11, apie 9 val., turėdami teismo nutartį, kartu su skyriaus pareigūnais N., N. C., R. Š., R. M. nuvyko daryti kratos. Tiesiai nuo šaligatvio laiptais pakilo į administracines patalpas. Dešinėje pusėje buvo patalpos, kurias tuo metu tvarkė valytoja. Kairėje pusėje taip pat buvo patalpos. Patalpose tuo metu buvo advokatų kontoros seniūnė ir valytoja. Valytojos paklausus, kur yra įmonės, ji atsakė, kad įmonės yra patalpose, kurias ji valo. Šių patalpų durys buvo praviros, todėl atrodė, kad visos patalpos yra bendros. Durys buvo paprastos, tokios, kokios būna tarp kambarių. E. M. priklausė 87 kvadratiniai metrai patalpų. Pagal registro išrašą, UAB „Adversus group“ nuomojo 55 kvadratinius metrus. Seniūnė pasakė, kad jai 9 val. reikia į teismą, todėl paprašė išeiti į lauką, kadangi jų palikti patalpose negalėjo. Kartu su kitais kolegomis nutarė apeiti pastatą ir pažiūrėti, ar yra kitų įėjimų. Kai buvo už namo kampo, paskambino kolegos, kurie liko laukti prie durų, ir pranešė, kad atvyko administratorė ir pasiūlė palaukti laukiamajame, kuris yra už jos darbo vietos. Atėjo A. M. ir iš karto, iš jo pusės, buvo puolimas. A. M. pasakė, kad turi nutartis, kad ieško tokių bendrovių. A. M. pasakė, kad tokių bendrovių nėra, kad patalpose yra advokatų kontora, todėl reikia kviesti tarybos narį. Pasakius, kad to netiria, jis vis tiek aiškino, kad tai yra advokatų kontora. Visi nutarė, kad dešinėje pusėje, šone, esančios patalpos yra UAB „Adversus group“ ir, kadangi vyko konfliktas, pradėjo filmuoti. Filmavo visą kratos eigą, visą situaciją, kadangi vyko konfliktas. A. M. nuolat tai išbėgdavo, tai grįždavo. Vienu metu jis užėjo į patalpas, esančias dešinėje pusėje, ir uždarė duris. R. Š. paprašė neuždaryti durų, tačiau A. M. duris ne tik uždarė, bet ir užrakino, o N. nespėjo sutrukdyti. A. M. nepasakė, kas už tų durų, kurios buvo dešinėje pusėje, jis tik sakė, kad tai yra 26-as butas. Tai žino tik iš vaizdo įrašo, nes pats asmeniškai šių A. M. žodžių negirdėjo.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad A. M. klausė, kur tiksliai yra advokatų kontoros patalpos, tačiau niekas nepaaiškino. A. M. prisistatė „Adversus goup“ atstovu. Ar jis prisistatė advokatų kontoros, ar įmonės atstovu, tiksliai neprisimena. Žino, kad A. M. tikrai pasakė, kad yra advokatas ir su teismo nutartimis susipažino. Patalpų durys buvo užrakintos, todėl buvo sprendžiamas klausimas dėl avarinio durų atidarymo. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos buvo užrakintos, susisiekė su savininku E. M., kurio prašė atvykti ir atidaryti duris. Iš pradžių E. M. sakė, kad negali pasakyti ar atvyks, kadangi yra (duomenys neskelbtini). Kiek vėliau informavo, kad neatvyks, todėl jam pasakė, kad tokiu atveju durys bus atidaromos priverstiniu būdu. Į tai E. M. pasakė daryti taip, kaip numato įstatymas. Buvo pakviesti du kviestiniai, savivaldybės atstovas. A. M. tuo metu tai pasirodydavo, tai dingdavo. Po kurio laiko visai dingo. Patalpose yra vienas įėjimas, taip pat yra dar du išėjimai. A. M. ateidavo pro advokatų kontoros duris. Advokatų kontora turi išėjimą į kitą pusę. Jis vaikščiojo pro 35-ą butą, o užrakino 26-o buto duris. Registro centro plane durų iš 35-o buto į 26-ą butą, nėra. Pagal kadastro duomenis 26-as butas turėtų būti izoliuotas, tačiau jis nėra pritaikytas gyvenimui. Kratos metu rado 26-o buto planą, todėl vietoje surašė nutarimą, daryti jame kratą. Laužė duris iš 35 buto, t.y. iš tų patalpų, kur turėjo leidimą daryti kratą. Tuo metu nežinojo, kad tai yra 26-as butas, jei būtų žinoję, tuomet neatidėliotinu atveju iš karto būtų surašę nutarimą atlikti kratą, tačiau tuo metu nekilo joks įtarimas. Buvo konfliktinė situacija, todėl A. M. nepatikėjo. Po avarinio atidarymo įėjo į 26-ą butą ir pradėjo daryti kratą. Dokumentas, patvirtinantis, kad tai yra atskiras butas, buvo padėtas to buto lentynoje. Lentynoje rado ir 26-o buto kadastro bylą, tuomet ir surašė nutarimą daryti kratą. Po kurio laiko, kai A. M. užrakino duris, kažkas pasakė, kad toje patalpoje girdisi triukšmas. Dėl šios priežasties pagalvojo, kad patalpos turi kitą išėjimą. N. C. ir R. M. nuėjo pažiūrėti, ar yra kitos durys. Kratos operacijai vadovavo kolegialiai, buvo sudaryta tyrimo grupė. Apie minimus užfiksuotus telefoninius pokalbius nenori kalbėti, kadangi tai yra kito ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, kratos metu jis nežinojo apie tokius pokalbius. Tyrimo asmeniškai neatliko, todėl telefoninių pokalbių turinio nežino. Galėjo praeiti maždaug pusvalandis nuo to laiko, kai A. M. užrakino 26-o buto duris ir išgirdo triukšmą už sienos. Nemano, kad buvo ten daugiau žmonių. Kažkas kalbėjo, kad A. M. užrakino tas duris. Kai pateko į tas patalpas, jų lauko durys buvo užrakintos. Kai suėjo į 26-ą butą, buvo užplombuotos durys iš 35-o buto į 26-ą butą. Vėliau ten rado 26-o buto raktą ir iš šio buto išėjo per kiemo laiptinę. Liudytojui atrodo, kad tyrėjos ieškoti kito išėjimo išbėgo netrukus po to, kai išgirdo triukšmą už sienos. Tuo metu jau viskas buvo filmuojama. Kai ėjo daryti kratos į 35-ą butą, patalpų plano neturėjo. Duris užplombavo tada, kai laukė atvykstant E. M., iš kart po avarinio užėjimo į patalpas. Kas užrakino 26-o buto duris, kurios išeina į laiptinę, tiksliai nežino, tik girdėjo, kaip kažkas sakė, kad tai padarė A. M.. Apie rastą šio buto raktą informavo kitą dieną. Galbūt raktas nebuvo įtraukas į paimtų daiktų protokolą todėl, kad galima jį būtų grąžinti. Protokolas buvo pasirašytas 26-ame bute. Kokiu būdu protokolas buvo atspausdintas, nežino. Į FNTT patalpas protokolo spausdinti nesivežė. 35-ame bute krata nebuvo daroma, ji buvo atliekama tik patekus į 26-ą butą, kadangi galvojo, kad tai yra vienas iš 35-o buto kambarių.

Liudytojas D. N. teismui paaiškino, kad A. M. pažįsta. Pirmą kartą matė tada, kai 2009-02-11 nuvyko daryti kratos. Tikslaus adreso, kuriuo vyko daryti kratą, neprisimena. Buvo gautos dvi teismo nutartys, leidžiančios daryti kratą UAB „Adversus group“ ir „Forsitia“ patalpose. Atvykus apie 8.30 val., juos pasitiko advokatų kontoros seniūnė, kuri pasakė, kad darbuotojų dar nėra ir parodė į patalpas, kurios įėjus pro pagrindinį įėjimą iš (duomenys neskelbtini) yra dešinėje pusėje. Tose patalpose buvo valytoja, kuri patvirtino, kad tose patalpose yra UAB „Adversus group“ ir „Forsitia“. Po kiek laiko advokatų kontoros seniūnė pasakė, kad jai reikia 9 valandą į teismo posėdį, todėl jie visi išėjo laukti į lauką. Seniūnė išėjo pro kitas duris, todėl suprato, kad yra ir kitas išėjimas. Kai kurie kolegos norėjo apeiti pastatą iš kitos pusės ir pažiūrėti, kur yra kiti įėjimai. Už 5-10 minučių atvažiavo advokatų kontoros administratorė A. ir pasakė palaukti posėdžių salėje. Po 9 valandos atvyko A. M. ir iš karto pradėjo priekaištauti, kad trukdomas advokatų kontoros darbas. A. M. buvo parodytos teismo nutartis ir tada jis pasakė, kad tokių įmonių nėra. Prasidėjo konfliktas, todėl R. Š. pradėjo filmuoti. Š. turėjo kadastro pažymą, patvirtinančią, kad kažkuri iš įmonių ten nuomojasi patalpas, o A. M. užėjo į patalpas, užtrenkė duris ir jas užrakino. Vieni pareigūnai, kartu su liudytoju, liko kontoros patalpose, kiti išbėgo iš kitos pusės. R. M. sakė, kad A. M. buvo užlipęs aukštyn ir tuo metu, kai jinai jį pamatė, leidosi žemyn. Ji viršutiniame aukšte rado lagaminėlį. Liudytojas tuo metu stovėjo prie iš kiemo pusės esančių metalinių šarvuotų buto durų, t.y. prie UAB „Adversus group“ ir „Forsitia“ patalpų durų. Būnant jam prie durų, atėjo A. M. ir pasakė, jog nori įeiti į patalpas, tačiau liudytojas jo neįleido. Tuomet A. M. pasakė, kad užrakins tas duris, ir jis, vengdamas galimo konflikto, leido užrakinti patalpas. A. M. patalpas užrakino iš išorės ir išvažiavo. Laiptinėje tuo metu buvo dviese su R. M.. Kadangi norėjo atidaryti patalpas, kolegė skambino A. M. tėvui. Jis sakė elgtis nustatyta tvarka, todėl iškvietė savivaldybės atstovą, du kviestinius ir viską filmavo. Atidarinėjo patalpų duris, kurios, įėjus pro centrinį įėjimą, yra dešinėje pusėje. Duryse, kurios yra iš kiemo pusės, buvo rimtesnė spyna, todėl buvo pasirinkta atidaryti būtent tas vidines duris.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad negirdėjo, jog A. M. būtų sakęs, kad patalpos, į kurias norėjo patekti, yra atskiras butas. Apie kitą adresą sužinojo tik darydami kratą. Kolegos rado kadastrinę bylą, todėl vietoje buvo priimtas nutarimas dėl kratos ir garsiai paskelbtas kratoje dalyvaujantiems asmenims. Kratoje UAB „Adversus group“ ir „Forsitia“ atstovai nedalyvavo. Pirma buvo rastas portfelis, tik po to vyko avarinis durų atidarymas. Po to, kai A. M. užsidarė, pareigūnai į kiemą išėjo labai greitai. Kai A. M. įėjo į patalpas, jis duris užtrenkė beveik prieš liudytojo nosį, pastarajam bandant duris atidaryti petim ir, sakant, kad durys bus išlaužtos. Kai A. M. užsidarė patalpoje, neprisimena, kad būtų viduje girdėjęs kokį nors triukšmą. Kai atidarinėjo duris avariniu būdu, advokatų kontoros seniūnė buvo jau grįžusi. Matė, kad A. M. vaikščioja po kiemą, t.y. „jis visur zujo“. Kiemas yra laisvas, jame pašalinių asmenų buvo. Liudytojas neprisimena, kad A. M. būtų informavęs, kad ten yra 26-as butas. A. M. leido užrakinti kiemo laiptinės duris todėl, kad jis pažadėjo, jog vėliau jas atrakins. Atrodo, kad po to, kai A. M. išvažiavo, Š. jam skambino, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Buvo skambinama ir A. M. tėvui, kuris sakė elgtis nustatyta tvarka. Neprisimena, ar 26-o buto durys (iš kontoros pusės), buvo užantspauduotos, ar ne, atrodo, kad išeidami duris plombavo iš kiemo pusės. Viduje rado raktą nuo seifinių durų (kiemo pusės), o ar centrines duris plombavo, neprisimena. Nutarimas daryti kratą buvo priimtas kratos metu tada, kai pamatė šio buto kadastrinę bylą. Apie portfelį žino tik iš R. M. pasakojimų.

Liudytojas G. K. teismui paaiškino, kad A. M. pažįsta kaip savo advokatą. Yra įregistravęs savo individualią įmonę, dirbo ir pas E. M.. Kadangi sunkiai sekėsi tvarkyti įmonės apskaitą, sutvarkyti dokumentus jam padėdavo buhalterė R. G., kuri dirbo UAB „Forsitia“. Ji tvarkydavo buhalterinius dokumentus, sutartis, kurias peržiūrėdavo ir R., ir advokatas. Pagal savo darbo pobūdį gyvena objekte, todėl lagaminėlis su įmonės dokumentais būdavo arba vagonėlyje, arba jo automobilyje. Lagaminėlį su dokumentus veždavo arba buhalterei, arba advokatui. Vieną kartą, atvažiavęs pas buhalterę, sužinojo, kad advokatų kontoros laiptinėje buvo rastas jo lagaminėlis su įmonės dokumentais. Mano, kad lagaminėlį jis pats paliko laiptinėje, kai buvo ten nuėjęs parūkyti. Tuo metu turėjo daug užbaigiamų objektų, todėl tą dieną ar kiek vėliau, kai paliko lagaminėlį laiptinėje, jo nepasigedo. Į kontorą buvo užsukęs maždaug po 2-3 dienų, ir tik tada sužinojo, kad lagaminėlis yra paimtas. Pas jį krata nebuvo daroma, tačiau į objektą buvo atvažiavę pareigūnai iš FNTT, paėmė jį iš darbo ir nuvežė į apklausą. Apie rastą lagaminėlį tuo metu jam nieko nesakė. Vėliau, sužinojęs apie jo radimą, pareigūnams sakė, kad lagaminėlis yra jo. Tuo metu FNTT prašė dokumentų, kurie buvo portfelyje, todėl jiems ir pasakė, kad prašomi pateikti dokumentai yra pas juos.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad negali nurodyti tikslaus laiko, kada laiptinėje pamiršo lagaminėlį, kadangi tuo metu rūpėjo kiti darbai. Apie tai, kad lagaminėlį rado ir paėmė FNTT darbuotojai, sužinojo nuvažiavęs į kontorą. Lagaminėlį dažnai nešiodavosi su savimi. Advokatas ir R. G. yra matę tuos dokumentus, kurie buvo lagaminėlyje, kadangi padėdavo juos tvarkyti. Parūkyti išeidavo ne pro centrinį įėjimą, o pro kitą, kuris veda į laiptinę, t.y. pro advokatų kontorą. Rūkydavo su R., kartais su žmonėmis, kurie atvažiuodavo kartu tiek ir laiptinės viršuje, tiek ir lauke, priklausomai nuo to, koks būdavo oras. Pretenzijų dėl rūkymo laiptinėje nėra girdėjęs, kadangi ten beveik niekas nevaikšto, laiptinė yra rakinama.

Liudytoja J. N. teismui paaiškino, kad yra dalyvavusi kratoje, tačiau kokiu tiksliai adresu buvo daroma krata, neprisimena, gatvės pavadinimo nežino. Prieš pradedant kratą jai paaiškino, kad bus ieškoma dokumentų ir reikia pažiūrėti, kaip pareigūnai atlieka kratą. Užtruko nuo 13.30-14.00 val. iki 20 val. vakaro. Vieta, kur buvo daroma krata, buvo ne butas, o ofisas. Į patalpas užėjo iš fasado, nuo Tauro kalno pusės. Praėjo vieną kambarį, po to antrą, po kratos išėjo ne per centrinį įėjimą. Pradžioje ji sėdėjo viename bute, po to praėjo į kitą. Kratas atlikinėjo viena ar dvi moterys ir trys vyrai.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja, paaiškino, kad nematė, kad kas nors laužtų duris, kadangi praėjimai buvo laisvi. Pareigūnų pokalbio su patalpų šeimininku negirdėjo. Pokalbį apie tai, kad reikia iškviesti specialistą išlaužti duris, girdėjo, bet nematė nei durų laužimo, nei specialisto. Iš kur sužinojo, kad kratos metu buvo ekspertas, neprisimena. Į patalpas, kur buvo išlaužtos durys, užėjusi buvo ir matė, kad ten stovėjo stalai, kompiuteriai. Ekspertas nuo stalo, kompiuterio, segtuvų ėmė pirštų antspaudus. Atsakydama į klausimą dėl parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad buvo daromas nepertraukiamas vaizdo įrašas, liudytoja paaiškina, kad gal kažko nesuprato lietuvių kalba ir teigti, jog buvo daromas nepertraukiamas vaizdo įrašas, dabar negali. Kratos metu buvo keliami dokumentų segtuvai, kurie susiję su UAB „Adversus group“. Dokumentus dėjo į dėžes, buvo daromi apyrašai, kiti dokumentai nebuvo rašomi. Su visais dokumentais susipažino tik po to, kai krata buvo baigta. Prieš pradedant kratą nebuvo supažindinta. Iš pareigūnų tarpusavio pokalbio suprato, kad patalpų savininkas nenorėjo dalyvauti kratoje. Kitokių konfliktų nebuvo. Pareigūnai kvietė į kratą UAB „Adversus group“. Prieš kratą sakė, kad bus ieškoma UAB „Adversus group“ dokumentų, tačiau kratos metu girdėjo, kad buvo vardijami ir UAB „Forsitia“ dokumentai.

Liudytoja A. N. (G.) teismui paaiškino, kad A. M. nepažįsta. Kai ją ir J. N. atvedė stebėti kratos, ten buvo vyras, tačiau nėra įsitikinusi, ar tai tas pats asmuo. Gatvės pavadinimo, kur buvo atliekama krata, nežino, o ofisas, kuriame buvo daroma krata, yra tiesiai į Tauro kalną. Prie įėjimo kabėjo iškaba „Adversus“. Vėliau jai paaiškino, kad šeimininkas nenori įleisti į patalpas, todėl reikės palaukti, kol atvažiuos išlaužti durų. Tuo metu davė susipažinti su leidimu atlikti kratą, kuriame buvo nurodyta kur ir kokių dokumentų bus ieškoma. Ten buvo iš vieno buto padarytas ofisas. Krata vyko be šeimininkų. Kai atėjo į kratos vietą, iš nugirstų pokalbių suprato, kad buvo konfliktinė situacija, kad patalpų savininkas buvo ten, kai pareigūnai ruošėsi daryti kratą, tačiau tas žmogus nenorėjo įleisti į patalpas. Kodėl nenorėjo įleisti, nežino.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja papildomai parodė, kad kratos metu jai rodė dokumentus, leido juos pažiūrėti. Visą laiką buvo filmuojama. Dokumentus susiuvus, užlenkdavo siūlelį, užklijuodavo ir ten ji turėdavo pasirašyti. Iš vieno segtuvo surinktus dokumentus sunumeruodavo ir susiūdavo. Kratos pabaigoje jipasirašė protokolą. Pareigūnai, kurie darė kratą, neturėjo kaip atspausdinti protokolą, todėl tą pačią dieną važiavo į ofisą ir jį ten pasirašė.

Liudytojas D. L. teismui paaiškino, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, bet yra jį matęs. Kadangi dirba Vilniaus m. savivaldybėje, 2008 m. dalyvavo FNTT atliekamoje kratoje. Tikslaus adreso, kur vyko krata, neprisimena, tačiau tai buvo „Adversus group“ patalpos. Tose pačiose patalpose yra ir advokatų kontora. Savininkas nesutiko su kratos darymu, todėl buvo iškviestas savivaldybės atstovas.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas papildomai paaiškino, kad jam sakė, jog patalpų savininkas yra M.. Nuvykus į vietą, patalpose buvo daugiau FNTT pareigūnų. Krata prasidėjo 11-12 val. Pradžioje vyko debatai dėl to, kuriose patalpose vyks krata. Aiškinimasis vyko tarp advokatų kontoros darbuotojų ir FNTT pareigūnų. Buvo kilęs klausimas, kur yra advokatų darbo vieta. Nutartys buvo dėl kratos UAB „Adversus group“ ir UAB „Forsitia“. Buvo nustatyta, kad viena patalpa yra „Adversus“ ir advokatų kontoros bendra. Dėl tos priežasties buvo iškviestas advokatų tarybos narys. Buvo nustatytos patalpos, pareigūnai įėjo į „Adversus group“ patalpas ir prasidėjo krata. Dešinėje pusėje buvo pirmos durys (šarvuotos), kur ir buvo įsikūrusi UAB „Adversus group“. Avarinį durų atidarymą matė. Susisiekus su savininku M., buvo pranešta, kad jis nesutinka atrakinti durų ir dalyvauti kratoje. Kitos galimybės nebuvo, todėl buvo iškviesta spec. tarnyba, kuri atidarė duris. Patalpos, į kurias pareigūnai pateko jas atidarius avariniu būdu, registrų centre buvo registruotos vienu kadastriniu numeriu. Tai žino iš pareigūnų pasakymo, kadangi pats tokių dokumentų nematė. Viduje buvo filmuojama. Pradžioje visų į patalpas neįleido, nes ėmė pirštų antspaudus. Vėliau buvo padėtos dvi kameros ir paaiškinta, kad tose patalpose bus atliekama krata ir imami su UAB „Adversus group“ ir UAB „Forsitia“ finansine veikla susiję dokumentai.

Liudytoja A. A. teismui paaiškino, kad A. M. pažįsta, kadangi anksčiau dirbo advokatų kontoroje „Adversus“, esančioje (duomenys neskelbtini). Dalyvavo atliekant kratą, tačiau tuo metu nežinojo, kad be advokatų kontoros tuo pačiu adresu yra registruotos dar dvi bendrovės. 35-ame bute buvo advokatų kontora, ten kartais ateidavo UAB „Adversus group“ finansininkė, ji turėjo atskirą darbo vietą. Kaip UAB „Adversus group“ ir advokatų kontora yra susijusios, nežino. Yra mačiusi dvi UAB „Adversus group“ darbuotojas: R. G. ir K. G., tačiau kratos rytą jų darbe nebuvo. Tą dieną ji į darbą atėjo prieš devynias ir atvykę pareigūnai užėjo kartu. Pareigūnai sakė, kad ieško R. G., daugiau nieko neaiškino. Kadangi jos darbe nebuvo, ji pareigūnams pasiūlė palaukti, o ar R. G. skambino pati, ar paskambinti pasiūlė pareigūnams, neprisimena.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja papildomai paaiškino, kad tą dieną ji A. M. neskambino ir jo nekvietė. Jis pats atėjo po 9 valandos, tuo metu pareigūnai jau buvo. Į darbą ji ateidavo pro paradines duris. Yra ir kitos durys, t.y. advokatų kontora turi dvejas duris ir advokatai naudodavosi abejomis durimis. Atvykusiems pareigūnams aiškino, kad kitose patalpose yra 26-as butas ir, kad tai yra advokato gyvenamoji vieta, tačiau pareigūnas R. Š. jai liepė tik kilnoti ragelį, kadangi ji yra administratorė ir turi dirbti savo darbą. Kai antrą kartą bandė paaiškinti, kad tai yra atskiras 26-as butas, jai pasakė, kad toliau su ja bendraus tik raštiškai. A. M. neskambino ir juolab nesakė, kokius dokumentus reikia išnešti. Kur yra konkreti buhalterių darbo vieta konkrečiai nesidomėjo, kadangi jos visą darbo dieną ten nebūdavo. Kas turėjo raktus nuo 26-o buto, nežino, pati tų raktų neturėjo. Kad tai yra atskiras 26-as butas žinojo dėl to, kad, tuo metu kai darbinosi, jai buvo parodyta jos darbo vieta, be to A. M. pasakė, kad tai yra jo butas ir nurodė jo adresą. Yra mačiusi kaip iš to buto ateidavo advokatas A. M., tačiau nėra mačiusi, kad R. G. ir K. G. išeitų iš tų patalpų. Su buhalterėmis asmeninių santykių nepalaikė, turėjo tik jų telefono numerius užrašų knygutėje. Yra joms skambinusi, kai tekdavo pranešti, kad kas nors jų ieško. Ar kratos dieną jai skambino R. G., neprisimena, tačiau pokalbio dėl lagamino išnešimo tikrai nebuvo, o ji pati niekam neliepė paslėpti dokumentus. Girdėjo kaip pareigūnai tarpusavyje ginčijosi, ar laužti ar nelaužti duris, bet 35-am bute krata nebuvo daroma.

Liudytoja R. G. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes dirba UAB „Adversus group“. Įmonės direktorius buvo E. M., patalpos, kuriose ji dirbo, taip pat priklauso jam. Šias aplinkybes sužinojo pildydama deklaraciją. Šios įmonės ofisas yra ten pat, kur ir advokatų kontora. Žino, kad ofise buvo daroma krata, tačiau tuo metu jos darbe nebuvo. Kratos dieną niekas jai neliepė neateiti į darbą, niekam ji telefonu nedavė nurodymo išnešti bendrovių dokumentus ir pati tokio nurodymo negavo.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja papildomai paaiškino, kad jos darbo vieta buvo patalpose, kurios yra kairėje pusėje nuo įėjimo. Dešinėje pusėje esančiose patalpose buvo laikomi tik dokumentai. Ten yra A. M. ar E. M. butas. Dirbo buhaltere tiek UAB „Adversus group“ ir UAB „Forsitia“. Kadangi visi dokumentai netilpo ten, kur ji sėdėjo, jie buvo laikomi kitame bute. Ji ten priėmė atvykusius Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnus, nes E. M. leido seife laikyti UAB „Forsitia“ pinigus. Šioje patalpoje buvo laikomi dokumentai visų įmonių, kurių buhalteriją tvarkė UAB „Adversus group“, t.y. teikė kitoms įmonėms buhalterines paslaugas. Apie kratą ofise sužinojo iš vyr. finansininkė K. G.. Kratos dieną ji buvo laidotuvėse, tačiau neprisimena, kad tuo metu jai būtų skambinęs A. M., taip pat neprisimena ar tą dieną ji skambino biuro administratorei. G. K. pažįsta, nes jis yra UAB „Forisitia“ subrangovas. Jis dirba pagal individualią veiką. Ji asmeniškai yra tvarkiusi jo individualios veiklos dokumentus. Jo atneštus dokumentus turėdavo pas save arba laikė darbe, t.y. dešinėje pusėje esančiose patalpose. G. K. atnešdavo dokumentus arba sudėtus įmautėse arba šiaip portfelyje, kartais juos palikdavo, o po to, kai jie būdavo sutvarkyti, pasiimdavo. Ar tą dieną, kai darė kratą, patalpoje buvo Gyvio portfelis, atsakyti tiksliai negali, kadangi neprisimena.

Liudytoja K. G. teismui paaiškino, kad A. M. pažįsta, nes kartu su R. G. dirba UAB „Adversus group“ buhalterėmis. Ją į darbą priėmė E. M., jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Ten buvo tvarkoma penkių ar šešių įmonių buhalterinė apskaita. Asmeniškai ji pati individualių asmenų apskaitos netvarkė, apie Gyvį girdėjo, tačiau jo dokumentų netvarkė. UAB „Forsitia“ dirba R. G.. Valstybinė mokesčių inspekcija UAB „Adversus group“ netikrino. Kratos metu darbe nebuvo, apie ją sužinojo tik kitą rytą atėjusi į darbą. Matė, kad buvo išlaužtos durys į 26-ą butą. Jos darbo vieta buvo 35-ame bute, tačiau direktorius leisdavo būti ir 26-ame bute.