- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- II-1048-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius S. K. 2009 m. gegužės 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau ir - ATP) protokolą AM Nr. 051912 A. D. už Specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių 17 ir 8.1 punktų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad A. D. 2009 m. balandžio 16 d. 07.30 val. Elektrėnų sav. teritorijoje, Vievio ežere, pagal Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Specialiosios žvejybos leidimą Nr. 21, išduotą 2009 m. balandžio 10 d., žvejojo lydekų reproduktorius. Specialiosios žvejybos patikrinimo metu (patikrinimo aktas VR-7.7-62) nustatyta, kad D. K. kartu su A. D., nedalyvaujant atsakingam už spec. žvejybą A. L., tikrino iš vakaro pastatytus tinklus. ATP protokole buvo nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta ATPK 87⁴ straipsnio 1 dalyje.
Protokolą surašęs pareigūnas 2009 m. birželio 1 d. priėmė administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą Nr. AM 054234 už Specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių 8.1 ir 17 punktų reikalavimų pažeidimą nubausti A. D. pagal ATPK 87⁴ straipsnio 1 dalį 400 Lt bauda.
A. D. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisėtai, nežinant ir nedalyvaujant A. D., protokolas nebuvo nedelsiant įteiktas, protokole nurodytos tiesos neatitinkančios aplinkybės ir melagingai nurodyta, kad jis atsisakė rašyti paaiškinimą. Surašant nutarimą buvo pažeisti ATPK 272 straipsnio 1 dalies ir 280 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai, nes byla išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant ir nežinant apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Teigė, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes nurodytu laiku nežvejojo Vievio ežere. Nurodė, kad baudos dydis neatitinka ATPK 30² straipsnio reikalavimų. Paaiškino, kad nutarimą surašęs pareigūnas negalėjo žinoti, ar jis pripažįsta ar nepripažįsta pažeidimą, nes jis nedalyvavo priimant nutarimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi A. D. skundo netenkino. Teismas pakeitė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. AM 054234, kuriuo už Specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių 8.1 ir 17 punktų reikalavimų pažeidimą A. D. pagal ATPK 87⁴ straipsnį nubaustas 400 Lt bauda, ir pašalino nurodymą, kad A. D. pažeidė žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 3D-429/D1-436 patvirtintų Specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių 8.1 punktą. Teismas taip pat pakeitė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. AM 054234, kuriuo už Specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių 17 punkto reikalavimų pažeidimą A. D. pagal ATPK 87⁴ straipsnį nubaustas 400 Lt bauda, ir paskyrė A. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 87⁴ straipsnyje, padarymą 300 Lt baudą.
Teismas konstatavo, jog A. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87⁴ 1 dalį. Padaryto pažeidimo esmė išdėstyta tiek protokole, tiek nutarime – teigiama, kad A. D. dalyvavo specialiojoje žvejyboje, kurios metu buvo pažeistos tokios žvejybos vykdymo sąlygos, nes žvejyboje nedalyvavo asmuo, kuris įrašytas į Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Specialiosios žvejybos leidimą Nr. 21. Teismas nurodė, jog ATPK 87⁴ straipsnis turi tik vieną dalį, tačiau tai, kad nurodyta, jog pažeidimas kvalifikuojamas pagal šio straipsnio 1 dalį, esmės nekeičia ir nedaro kvalifikavimo neteisingu. Nurodytas straipsnis numato atsakomybę už specialiosios žvejybos nuostatų pažeidimą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, nes nukreipia į Specialiosios žvejybos nuostatus ir neaprašo jokių pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementų. Tokie nuostatai išdėstyti taisyklėse. Teismas konstatavo, jog šiai bylai aktualiu laiku galiojo Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 3D-429/D1-436 patvirtintos Specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas nurodė, jog Taisyklių II skyriaus „Leidimų išdavimas“, 8 punktas nustato, kad naudotojai kartu su prašymu leidimui gauti papildomai pateikia: (8.1. punktas) sutarties arba sutikimo atlikti darbus kopiją su juridiniu ar fiziniu asmeniu, kuris vykdys specialiąją žvejybą (toliau – vykdytojas), kai šią žvejybą vykdo ne pats naudotojas. Vykdytojo atliekamoje specialiojoje žvejyboje gali dalyvauti tik vykdytojas ir naudotojas bei jų įmonėse (įstaigose) dirbantys (besimokantys) asmenys. Darbų vykdytojai turi būti parenkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) nustatyta tvarka. Taisyklių 7 punkte paaiškinama naudotojo sąvoka – tai juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie teikia prašymą dėl specialiosios žvejybos leidimo išdavimo. Teismo manymu, šio punkto nuostatų A. D. negalėjo pažeisti. Nagrinėdamas bylą, teismas nustatė, kad dėl Specialios žvejybos leidimo Nr. 21 išdavimo į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją kreipėsi Laukystos žuvų veislynas ir būtent šiam juridiniam asmeniui toks leidimas ir buvo išduotas, tai nurodyta ir pačiame leidime, kur pasakyta, kad naudotojo pavadinimas Laukystos žuvų veislynas. Tai patvirtino tiek institucijos atstovai, tiek liudytojas A. L.. A. D. dėl šio leidimo išdavimo niekur nesikreipė, todėl jis ir negalėjo pažeisti prašymo padavimo tvarkos. Teismas pabrėžė, jog pats leidimas buvo išduotas, jis buvo galiojantis, o tai reiškia, kad jo išdavimo tvarka nebuvo pažeista.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Taisyklių 17 punktas yra III skyriuje „Žvejybos tvarka“, taigi šio punkto reikalavimus gali pažeisti bet kuris tokioje žvejyboje dalyvaujantis asmuo. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad vykdant specialiąją žvejybą vidaus vandenyse, būtina turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos išduotą žvejybos žurnalą ir pildyti jį, vadovaujantis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr.180 (Žin., 2000, Nr. 41-1184). Žuvivaisai sugautų reproduktorių kiekis į žvejybos žurnalą įrašomas ir vienetais (išskyrus seliavas), ir kilogramais (apytikslis svoris). Jeigu ikrai imami žvejybos vietoje, žvejybos žurnale nurodomas paimtų ikrų kiekis litrais. Teismas akcentavo, jog Institucijos atstovai patvirtino, kad žvejybos metu 2009 m. balandžio 16 d., 7 val. 30 min. žvejai, t. y. D. K. ir A. D. turėjo šį žvejybos žurnalą, o nagrinėjant bylą teismo posėdyje buvo nustatyta, kad jį pildė D. K. (tai patvirtino liudytojai D. K. ir A. L.), jie tik aiškino, kad žurnalą pildyti privalėjo tik Specialios žvejybos žurnale nurodytas asmuo – A. L.. Specialios žvejybos patikrinimo akte Nr. VR-7.7-62, 2009 m. balandžio 16 d. yra nuoroda į tai, kad žvejyboje, t. y. ištraukiant tinklus, privalėjo dalyvauti A. L.. Teismas nurodė, jog Institucija Taisyklių pažeidimu laikė tai, kad šį žurnalą turėjo pildyti A. L. ir kad būtent dėl to jis privalėjo būti žvejybos vietoje. Kaip akcentavo teismas, bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas nurodė daugiau taisyklių ir jų punktų, kurie buvo pažeisti ir kurie reglamentuoja tokių žurnalų išdavimo ir pildymo tvarką. Teismas nurodė ir tai, jog Taisyklių 17 punkte yra nuoroda į aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymą Nr.180 (Žin., 2000, Nr. 41-1184), nauja šio įsakymo redakcija patvirtinta Aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-133. Teismas akcentavo, jog Institucijos atstovas aiškino, kad būtent iš šių taisyklių nuostatų seka, kad žvejybos vietoje privalėjo būti A. L., kuris privalėjo žvejybos vietoje su savimi turėti ir pildyti žurnalą. Teismo vertinimu, tokią sąlygą numato Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių (toliau – ir Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklės) 10 punktas, be to, visos šių taisyklių nuostatos suponuoja, kad žvejybos metu privalo būti leidime nurodytas atsakingas asmuo.
Teismas pabrėžė, jog byloje spręstinas klausimas, ar A. D. pažeidė taisyklių 17 punkto reikalavimus. Teismo nuomone, akivaizdu, kad žvejybos žurnalas buvo pildomas pažeidžiant Žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 10 punkto reikalavimus, nes Specialiosios žvejybos leidime Nr. 21 nurodytas už žvejybą atsakingas asmuo Laukystos žuvų veislyno vyr. specialistas A. L., kuris privalėjo dalyvauti aptariamoje žvejyboje ir privalėjo pildyti žurnalą, žvejyboje nedalyvavo. Tiek jis, apklaustas teisme liudytoju, tiek liudytojas D. K. patvirtino, kad A. L. žurnalo nepildė, nes nebuvo žvejybos vietoje. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Nors Taisyklių 17 punktas numato reikalavimus dėl žvejybos žurnalo turėjimo ir tinkamo jo pildymo, o ne dėl atsakingų asmenų buvimo žvejybos vietoje, tačiau šiame punkte yra nuoroda į tai, kad žurnalas turi būti pildomas vadovaujantis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr.180, o šios taisyklės suponuoja nuostatą, kad specialios žvejybos vietoje būtinai turi būti leidime nurodytas atsakingas asmuo, o jau jis privalo turėti žurnalą ir jį pildyti. Nagrinėjamu atveju A. D. veika apibrėžta taip – jis dalyvavo žvejyboje pagal leidimą, nedalyvaujant leidime nurodytam atsakingam asmeniui. Atsižvelgdamas į išdėstytą teisės akto aiškinimą, teismas padarė išvadą, kad Taisyklių 17 punktas A. D. veiksmais buvo pažeistas, nes žvejybos metu nesilaikyta kitų taisyklių reikalavimų, kurios 17 punkte yra aiškiai nurodytos ir kurios reikalauja, kad žvejybos vietoje būtų atsakingas asmuo. Šis asmuo atsako ir už žurnalo pildymo teisingumą, kas tokios žvejybos metu yra svarbu, nes žurnale nurodomas sugautų žuvų kiekis ir kitos svarbios aplinkybės.
Teismas pastebėjo, kad nei protokole, nei nutarime nėra detaliai atskleista, kodėl Taisyklių 17 punkto pažeidimu laikomas atsakingo asmens nedalyvavimas žvejyboje, tačiau nurodžius Taisyklių 17 punktą ir su šio punkto reikalavimais susipažinus, turi būti aišku, kad būtina įvertinti dar vienas jame nurodytas taisykles, suponuojančias atsakingo asmens dalyvavimą specialiojoje žvejyboje. Pačios kaltinimo faktinės aplinkybės taip ir nurodytos – dalyvavo žvejyboje, nedalyvaujant atsakingam specialiame leidime nurodytam asmeniui A. L.. Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių punkto nenurodymas negalėjo pažeisti traukiamo atsakomybėn asmens teisės į gynybą, nes, visų pirma, šios taisyklės yra nurodytos pažeistų Taisyklių 17 punkte, antra, visos Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių nuostatos suponuoja atsakingo asmens dalyvavimą žvejyboje, trečia, kaltinimo esmė aiškiai išdėstyta aprašant pažeidimo faktines aplinkybes, kurios ir patvirtina, kad pažeistas būtent Taisyklių 17 punktas ir pažeistas tuo, kad jis numato atsakingo asmens dalyvavimą žvejyboje. Teismo nuomone, svarbu ir tai, kad Specialiosios žvejybos leidime Nr. 21 nurodyti visi teisės aktai, kurių reikalavimų būtina laikytis, tame tarpe visos pirmiau paminėtos taisyklės.
Apibendrinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino, jog visi aptarti įrodymai patvirtina, kad A. D. dalyvavo specialiojoje žvejyboje. Specialios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių 3 punkte aiškinamos sąvokos ir iš šio aiškinimo matyti, kad žvejyba bet kuriuo atveju yra žuvų gaudymas. Nustatyta, kad jis traukė tinklus, juose buvo žuvų (tai patvirtino liudytojas A. O.), reiškia jis dalyvavo žuvų gaudyme. Konsultavimas ir vietų parodymas negali pasireikšti tinklų su žuvimis traukimu. A. D. galėjo dalyvauti žvejyboje ir tai jam atsakomybės neužtrauktų, jeigu šios žvejybos metu būtų laikomasi specialios žvejybos nuostatų, tačiau šios nuostatos buvo pažeistos tuo, kad žvejyboje nedalyvavo leidime nurodytas atsakingas asmuo. Visos surinktos medžiagos pagrindu teismas padarė išvadą, kad A. D. dar 2009 m. balandžio 14 d. ruošėsi šiai žvejybai, registravo savo tinklus, rodė inspektoriui leidimą, o šis įspėjo, kad turi dalyvauti atsakingas asmuo, taigi, specialios žvejybos taisyklės A. D. turėjo būti žinomos. Reikalavimai, kurių būtina laikytis, nurodyti ir pačiame Specialiosios žvejybos leidime Nr. 21.
Dėl procedūrinių pažeidimų teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad surašant protokolą A. D. buvo S. K. kabinete ir žinojo, kad jam surašomas protokolas dėl specialiosios žvejybos nuostatų pažeidimo, bet atsisakė ne tik pasirašyti, bet ir tinkamai išklausyti pareigūną. Teismo nuomone, A. D. teiginiai, kad jam dar iki protokolo surašymo turėjo būti raštu pranešta, kokia jo padaryto pažeidimo esmė, yra nepagrįsti teisės aktų reikalavimais. Administracinio teisės pažeidimo protokolas būtent ir yra tas dokumentas, kuriame fiksuojama pažeidimo esmė, kuriuo iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla. Tokia išvada darytina iš ATPK 259 straipsnio nuostatų. Surašius protokolą galima teikti kaltę neigiančius įrodymus, kitaip naudotis savo teise į gynybą. Jokie kiti raštai, kuriuose nurodoma, kad asmuo padarė pažeidimą, būtų neteisėti. Teismo vertinimu, tokio reikalavimo, kad kviečiant į inspekciją būtų nurodyta, kuo asmuo įtariamas, taip pat teisės aktuose nėra. Kita vertus, kaip pabrėžė teismas, pažeidimo nustatymo vietoje A. D. jau buvo aiškinama dėl ko surašomas aktas, taigi pažeidimo esmę jis žinojo. Tuo tarpu, teismo vertinimu, dėl protokolo surašymo laiko yra nustatyta, kad A. D. pats atsisakė pasirašyti specialiosios žvejybos patikrinimo aktą, pats vengė atvykti į inspekcijos patalpas, nors kvietimą buvo gavęs, tai patvirtina A. D. 2009 m. gegužės 6 d. paaiškinimas. Šiame paaiškinime nurodoma, kad A. D. turėjo kvietime nurodytu laiku nedarbingumo pažymėjimą, o pats kvietimas, kaip nustatė teismas, yra byloje. Kvietimą A. D. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas išsiuntė 2009 m. balandžio 24 d., taigi praėjus nedaug laiko nuo akto surašymo. Teismo vertinimu, joks teisės aktas nereikalauja, kad kvietime būtų nurodyta priežastis, dėl kurios asmuo kviečiamas atvykti. A. D. pripažino, kad Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui skambino ir klausinėjo, kodėl yra kviečiamas, tačiau viršininkas jam neva atsakė, kad nežino. Taigi, teismo nuomone, protokolas buvo surašytas dar nepraėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminams (ATPK 35 straipsnis), be to, atsiradus pirmai galimybei tai padaryti, dėl to protokolo surašymo terminas negali būti pagrindas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Teismas pripažino, jog dėl protokolo surašymo termino yra paties A. D. kaltė, kadangi jis atsisakė pasirašyti ir žvejybos patikrinimo akte ir protokole, atsisakė atvykti pagal kvietimą į Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją, nors jau surašant aktą jam buvo aiškinama, koks pažeidimas padarytas.
Dėl nutarimo priėmimo aplinkybių teismas konstatavo, kad jau minėtais liudytojų ir S. K. paaiškinimais nustatyta, jog su protokolo turiniu A. D. buvo supažindintas, o protokole nurodyta ir bylos nagrinėjimo data. Be to, teismo nuomone, A. D. turėjo žinoti, kad protokolas jam surašytas, todėl galėjo pasinaudoti visomis ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis, galėjo teikti paaiškinimus ar prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir kt. Teismas akcentavo, jog taikant ATPK 87⁴ straipsnį asmens dalyvavimas nėra privalomas (ATPK 272 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju, teismo nuomone, jeigu ir A. D. ne iki galo išklausė S. K. aiškinimus, ir dėl to nežinojo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Teismas akcentavo, jog teisminiame bylos nagrinėjime bet koks A. D., tame tarpe ir tariamas, teisės į gynybą pažeidimas buvo pašalintas, nes A. D. naudojosi advokato pagalba, teikė prašymus dėl liudytojų apklausos, jo nurodyti liudytojai buvo apklausiami, galėjo teikti ir teikė rašytinius įrodymus. Taigi, teismo vertinimu, nėra tokių esminių procesinių pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Dėl baudos dydžio teismas nurodė, jog A. D. atstovas aiškina, kad nutarime nepagrįstai nurodyta, kad egzistuoja jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš tiesų, teismo nuomone, nutarime nurodytas ATPK 32 straipsnis, bet nenurodyta jo dalis. Teisme institucijos atstovai paaiškino, kad sunkinančia aplinkybe laikomas pažeidimo nepripažinimas, nesigailėjimas (tai įrašyta nutarime). Teismo vertinimu, ši sunkinanti aplinkybė nurodyta nepagrįstai, nes ATPK 32 straipsnyje ar kitame įstatyme tokia aplinkybė nenumatyta. ATPK 87⁴ straipsnio sankcijoje numatyta, kad pažeidimas užtraukia atsakomybę nuo 100 iki 500 Lt su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Paskirta tik 400 Lt bauda, bet konfiskavimas netaikytas (žvejyboje naudoti A. D. tinklai). Taigi, kaip konstatavo teismas, paskirta kiek didesnė nei sankcijos vidurkis bauda, tačiau netaikytas konfiskavimas. Nutarime nurodyta, kad institucija vadovavosi ir ATPK 30, 30² straipsniais. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi, šiuo atveju turi būti vertinama pažeidėjo asmenybė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje pateikta Elektrėnų savivaldybės Vievio bendruomenės santalkos 2009 m. vasario 24 d. parengta A. D. charakteristika yra iš esmės teigiama. Į bylą pateiktas ir medžioklės žinovo, žuvininko J. K. raštas ŽŪM žuvininkystės departamentui dėl verslinės žvejybos, kuriame teigiamai apibūdinama A. D. veikla aktyviai dalyvaujant atliekant žvejybos ir įžuvinimo darbus. Šis raštas - tai tarpininkavimas, kad A. D. kaip verslininkui būtų suteikta galimybė verstis žvejyba Vievio ežere. Taigi, teismo manymu, šie pateikti duomenys A. D. apibūdina teigiamai. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kaip A. D. elgėsi valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui surašant Specialiosios žvejybos patikrinimo aktą ir ATP protokolą. Teismo nuomone, akto pasirašymas A. D. nebūtų sukėlęs kokių nors papildomų neigiamų pasekmių, priešingai, tai vėliau jam būtų padėję aiškinantis tos žūklės aplinkybes. Todėl teismas, įvertinęs tokį netinkamai motyvuotą elgesį su valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, pripažino, jog A. D. asmenybė negali būti vertinama kaip išimtinai teigiama, tuo labiau, kad byloje nustatyta, kad šis asmuo siekė gauti leidimą verslinei žvejybai. Atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes (į tai, kad mažintina kaltinimo apimtis, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis), teismas piniginės baudos dydį sumažino iki 300 Lt baudos.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį dalyje dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2009 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. AM054234, kuriuo A. D. buvo skirta 300 Lt bauda už Specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių 17 punkto reikalavimų pažeidimą, taip pat panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2009 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. AM054234 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių 17 punktą, nurodydamas, kad šis punktas buvo pažeistas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos dėl tos priežasties, jog pačioje žvejyboje jis nedalyvavo ir todėl negalėjo būti laikomas atsakingu už specialiosios žvejybos žurnalo pildymą. Anot apelianto, nagrinėdamas šį klausimą, teismas nepagrįstai vertino liudytojo D. K. parodymus, kaip prieštaringus ir susijusius su siekiu išvengti atsakomybės, taip pat visiškai nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. O. parodymais (pasak apelianto, šis liudytojas teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad būtent apeliantas traukė tinklus). Be to, apelianto teigimu, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą administracinę nuobaudą skyrusios institucijos pareigūnai pažeidė savo pareigą informuoti jį apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
A. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 87⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad 2009 m. balandžio 16 d. 07.30 val. Elektrėnų sav. teritorijoje, Vievio ežere, pagal Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Specialiosios žvejybos leidimą Nr. 21, išduotą 2009 m. balandžio 10 d., žvejojo lydekų reproduktorius, t. y. nedalyvaujant atsakingam už specialią žvejybą asmeniui A. L. tikrino iš vakaro pastatytus tinklus, tuo pažeisdamas Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 3D-429/D1-436 patvirtintų Specialiosios žvejybos ir jos kompensavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktą (A. D. pareikštas administracinis kaltinimas dėl Taisyklių 8.1 punkto pažeidimo buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuri nėra ginčijama apeliacine tvarka).
Taisyklių 17 punktas (2005 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 3D-429/D1-436 redakcija) numatė, jog vykdant specialiąją žvejybą vidaus vandenyse, būtina turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos išduotą žvejybos žurnalą ir pildyti jį, vadovaujantis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 (Žin., 2000, Nr. 41-1184). Žvejybos žurnalai jūrų vandenyse išduodami ir pildomi Žuvininkystės departamento nustatyta tvarka. Žuvivaisai sugautų reproduktorių kiekis į žvejybos žurnalą įrašomas ir vienetais (išskyrus seliavas), ir kilogramais (apytikslis svoris). Jeigu ikrai imami žvejybos vietoje, žvejybos žurnale nurodomas paimtų ikrų kiekis litrais. Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 (įsakymo redakcija galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. (Žin., 2008, Nr. 38-1414)) 10 punktas numatė, jog atsakingas už žvejybą asmuo žvejybos vietoje su savimi privalo turėti ir pildyti žvejybos žurnalą; jei žvejyboje dalyvauja keli atsakingi už žvejybą asmenys, žurnalą pildo ir už žvejybą atsako pirmasis leidime įrašytas atsakingas už žvejybą asmuo. Minėto įsakymo 4.1 punkte buvo nurodyta, jog atsakingas už žvejybą asmuo – verslinės arba specialiosios žvejybos leidime nurodytas atsakingas už žvejybą asmuo, žvejybos metu pildantis žvejybos žurnalą. Sisteminė šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog vadovaujantis A. D. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu galiojusiais teisės aktais, specialiąją žvejybą vidaus vandenyse buvo leidžiama vykdyti tik turint žvejybos žurnalą, kurį, savo ruožtu, privalo pildyti atsakingas už šią žvejybą asmuo. Akivaizdu, jog specialioji žvejyba, kuri vykdoma nesilaikant šių sąlygų ir esminių jos teisėtumo reikalavimų, yra pripažintina neteisėta ir dalyvavimas joje asmenims užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 87⁴ straipsnio 1 dalį (specialiosios žvejybos nuostatų pažeidimas).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju 2009 m. balandžio 16 d. 07.30 val. Elektrėnų sav. teritorijoje, Vievio ežere vykdyta specialioji žvejyba, kurioje nedalyvavo atsakingas už specialią žvejybą asmuo A. L. (b. l. 19), taip pat buvo vykdoma neteisėtai. Šiuo atveju kyla klausimas tik dėl paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. faktinio dalyvavimo joje.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir neprisipažino padaręs pažeidimą (dalyvavęs žvejyboje), tačiau tokia įvykio versija visiškai prieštarauja paties A. D. paaiškinimams, duotiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuriuose jis pripažino, jog buvo žvejybos vietoje tuo laiku, kai buvo konstatuotas pažeidimas (b. l. 38), analogiška informacija užfiksuota ir 2009 m. balandžio 16 d. specialiosios žvejybos patikrinimo akte VR-7.7-62 (b. l. 17). Be to, aplinkos apsaugos pareigūnai S. K. bei A. O. apklausiami teisme nurodė, jog stebėjo vykdytą specialiąją žvejybą ir matė valtyje tinklus traukiantį A. D. (b. l. 38 – 39). Tai, kad A. D. dalyvavo traukiant tinklus, nurodoma ir rašytiniame D. K. paaiškinime aplinkos apsaugos pareigūnams (b. l. 18). Tuo tarpu pats apeliantas jokių detalių pirminių paaiškinimų dėl nustatytų neteisėtos specialiosios žvejybos aplinkybių ir savo vaidmens šioje žvejyboje nepateikė nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 8), nei specialiosios žvejybos patikrinimo aktą (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo remtis apelianto pateikiama įvykio versija ir jo paaiškinimus vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, jog tinklų traukimo veiksmas patenka į Taisyklių 3 punkte apibrėžiamą specialiosios žvejybos sąvoką, kadangi yra tiesiogiai susijęs su esminiu žvejybos elementu – žuvų gaudymu.
Dėl apeliaciniame skunde minimų procesinių pažeidimų, galimai padarytų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (neinformavimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką), konstatuotina, esminių procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti priimtą nutarimą A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę nagrinėti tokios kategorijos bylas (žr. ATPK 242 straipsnį). Tuo tarpu kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą A. D. turėjo visas procesines galimybes kartu su skundu pateikti visus jos nuomone reikšmingus įrodymus, pats asmeniškai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, kitomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise į profesionalią advokato teisinę pagalbą (b. l. 36). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leido pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 29-03 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59)), jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas. Įvertinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog procesinių pagrindų nutraukti A. D. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto A. D. padarytas pažeidimas yra visiškai įrodytas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.