Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Byla Nr. N-575-2488-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
N-575-2488-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2488/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. A. (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jam, būnant R. T. individualios įmonės direktoriumi, 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 11 val. 45 min., kavinės–baro (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasti dirbantys asmenys – G. P., V. S., E. R., E. Z. ir M. J., su kuriais darbo sutartys raštu nustatyta tvarka sudarytos nebuvo. Nurodyta, kad šiais savo veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. nutarimu už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. J. skyrė 2500 Lt baudą. Teismas, išklausęs Inspekcijos pareigūno, V. J., liudytojų paaiškinimų, konstatavo, jog G. P., V. S., E. R., E. Z. ir M. J. dirbo nelegaliai. Visi asmenys protokole nurodytą dieną dirbo kavinėje–bare, atlikdami lankytojų aptarnavimo funkciją, leidus direktoriui V. J., paklusdami kavinės-baro nustatytai darbo tvarkai, mainais už jiems suteiktas tam tikras paslaugas. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, jog tai nebuvo talka ar savanoriški darbai. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad V. J. baudžiamas pirmą kartą, neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, visi nustatyti asmenys nelegaliai dirbo trumpą laiką, taip pat vadovavosi teisingumo bei protingumo kriterijais ir skyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

II.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme. Nurodo, kad V. J. paskirta 500 Lt bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį yra per švelni, neadekvati padarytam pažeidimui, neužtikrinanti ATPK 20 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo. Pažymi, kad tas faktas, jog asmenų nelegalus darbas truko trumpą laiką, negali būti laikoma pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Be to, anot apelianto, teismo neįvertinta aplinkybė, kad V. J. neprisipažino padaręs pažeidimą, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu V. J. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda, t. y. 500 Lt bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių V. J. paskirtoji administracinė nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neproporcinga padarytai veikai. Proporcingumo principas yra vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principų, kurio būtina laikytis skiriant administracines nuobaudas bei taikant bet kokią prievartą. Jo esmė ta, kad skiriama administracinė nuobauda turi būti adekvati padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui ir nevaržyti asmens teisių labiau, nei tai būtina siekiant administracinėmis nuobaudomis keliamų tikslų, kurie suformuluoti ATPK 20 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. administracinę nuobaudą, teisingai įvertino jo administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nurodė, kad V. J. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, neteistas, kas, teisėjų kolegijos nuomone, teigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jis nėra linkęs pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taip pat įvertinamas pažeidimo pavojingumas, jo padarymo aplinkybės – nelegalus darbas truko trumpą laiką, du iš nelegaliai dirbusių jaunuolių yra susieti su oficialiai bare dirbančiais darbuotojais giminystės ryšiais: M. J. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sūnus, G. P. – baro virėjos dukra, nurodę, kad padėjo dirbti tėvams. Kiti nelegaliai dirbę jaunuoliai – M. J. ir G. P. draugai – nurodę, kad dirbo be atlygio, savanoriškai. Taigi, iš byloje esančių duomenų nematyti, kad daromu pažeidimu iš esmės buvo siekiama nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą ir įmokų į socialinio draudimo fondą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o Institucija neįrodė, kad paskirta administracinė nuobauda, kaip poveikio priemonė, yra aiškiai per švelni ir kad, įvertinus pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, ja nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino V. J. administracinę atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes ir pagrįstai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, taikė ATPK 30¹ straipsnį, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu ir apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą,

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius