Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-25 · Administracinė byla Nr. I-4325-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
I-4325-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02478-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4325-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02478-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 920 Eur neturtinei neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 90 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2, 12).

Paaiškino, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia drausmės grupei priskirtam nuteistajam apsipirkti parduotuvėje užeinant į ją, todėl mano, jog tokia teisė buvo pažeista. Pažymėjo, jog įstaigos nepateikė gaminių sudėties, maisto energinės vertės ir maistingumo, todėl negalėjo patenkinti savo poreikių pats apsipirkdamas parduotuvėje. Taip pat negalėjo rinktis iš analogiškų prekių, atsižvelgdamas į galiojimo datą. Akcentavo, jog nesuteikiant galimybės apsipirkti parduotuvėje pačiam pareiškėjui, buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Nurodė, jog ši teisė nebuvo užtikrinta Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. birželio 21 d., o Pravieniškių PN-AK – laikotarpiais nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 20 d. ir nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 25 d. Pažymėjo, jog dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–20).

Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 ,,Dėl teisingumo minstro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir PĮVTT) 79 punktu, nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpoje, bei turintiems teisę apsipirkti parduotuvėje, prekės perkamos pagal užpildytą blanką ir atsižvelgus į nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, o nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam pasirašytinai. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo skundų dėl to, jog negalėjo apsipirkti parduotuvėje, pačiam pasirenkant prekes, Turto valdymo skyrius, negavo.

Paaiškino, jog neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23–25).

Nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 21 d. atvyko į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Vilniaus PN administracija vadovaujasi PĮVTT 77–78 punktais, pagal kuriuos Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga. PĮVTT 79 punktas numato, jog nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą. Ši norma yra dispozityvi, tačiau pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 86 straipsnio 2 dalį (redakcija, aktuali iki 2019 m. liepos 6 d.) drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Įstaigos administracija, vadovaudamasi ginčo laikotarpiu aktualiu teisiniu reglamentavimu, veikė pagrįstai ir pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas iš esmės kildina iš galimai ydingo teisinio reglamentavimo, kuomet galiojantys norminiai teisės aktai nesuteikia drausmės grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę kalėjime atliekantiems nuteistiesiems galimybės apsipirkti parduotuvėje pačiam ateinant. Šiuo aspektu pažymėtina, kad norminio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112–113 straipsniuose nustatyta tvarka, tuo tarpu, pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti norminio akto teisėtumą, ratą. Informavo, jog ginčo laikotarpiu įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis.

Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. birželio 21 d. ir Pravieniškių PN-AK laikotarpiais nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 20 d. ir nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 25 d. nebuvo užtikrinta teisė apsipirkti parduotuvėje, atsižvelgiant į prekių sudėtį bei neužtikrinant galimybės rinktis iš analogiškų prekių, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Vilniaus PN ir Pravieniškių PN-AK nebuvo sudaryta galimybė pačiam apsipirkti parduotuvėje.

Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti iki 2019 m. liepos 6 d.), drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 3) kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose. Pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d.), drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

BVK 92 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti iki 2019 m. liepos 6 d.) nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

PĮVTT 77 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę.

PĮVTT 78 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Pagal PĮVTT 79 punktą, nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. Pažymoje ,,Apie nuteistojo A. Š. laikymo sąlygas“ Nr. 77-1190 nurodyta, jog ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. kovo 20 d. ir nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 25 d. pareiškėjo skundų dėl to, jog negalėjo apsipirkti parduotuvėje, pačiam pasirenkant prekes, Turto valdymo skyrius negavo (b. l. 22). Taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas penkis kartus kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, į kuriuos pareiškėjui buvo pateikti atsakymai (b. l. 27). Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais dėl apsipirkimo parduotuvėje būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją ir (ar) Pravieniškių PN-AK administraciją, nėra. Kaip pats pareiškėjas skunde nurodo, jis buvo laikomas drausmės grupės laikymo sąlygomis. Vilniaus PN atlikti nuobaudą pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (b. l. 23–25). Vadovaujantis BVK 86 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojanti iki 2019 m. liepos 6 d.), pareiškėjas turėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, todėl vadovaujantis PĮVTT 79 punktu, pareiškėjas turėjo užpildyti prašymo blanką dėl norimų įsigyti prekių, o nupirktos prekės įteikiamos pasirašytinai. Atsižvelgus į prašymo blanką (PĮVTT 20 priedas) matyti, jog pareiškėjas turėjo nurodyti norimas įsigyti prekes bei jų kiekį. Teismo vertinimu, vien tai, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pačiam nueiti ir apsipirkti parduotuvėje, tačiau užtikrinant galimybę užpildžius prašymo blanką bei nurodžius norimų gauti prekių pavadinimus ir kiekius, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti parduotuvėje. Vertinant šią aplinkybę, taip pat būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. pvz. LVAT 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2814-520/2016). Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo konstatuoti atsakovių atstovų veiksmų neteisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jam nebuvo pateikta gaminių sudėtis, maisto energetinė vertė, maistingumas, taip pat, kad jam nebuvo sudarytos galimybės rinktis iš analogiškų prekių pagal galiojimo data, pažymėtina, jog aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė apsipirkti ne rečiau kaip kartą per savaitę, užpildant prašymo blanką bei gauti prekes, kurios įteikiamos pasirašytinai. Teismo nuomone, pareiškėjas šių nusiskundimų nedetalizavo ir nenurodė, nei dėl kokių priežasčių jam buvo reikalinga gaminių sudėtis ar galiojimo data, nei ar jam buvo pristatytos tam tikros prekės, kurios buvo netinkamo galiojimo, nei kokios tai prekės, nei ar dėl minimų pažeidimų pareiškėjas žodžiu ar raštu kreipėsi į įstaigos administraciją. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, kas sietina su tam tikrais apribojimais. Be to, kaip minėta, nustatyta, jog dėl šių nusiskundimų pareiškėjas nesikreipė nei į Vilniaus PN, nei į Pravieniškių PN-AK administraciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K), 920 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 90 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo patirtais nepatogumais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių didesnį pareiškėjo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovių atstovai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė