Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad viskas vyko praėjusių metų spalio mėn., tikslios datos nepamena. Sesė parašė, kad prie jos lenda N. G. Anksčiau vieną dieną su juo buvo susitikęs, prašė, kad jis nelįstų prie sesės, jos neužgauliotų, nekeiktų, tačiau kitą dieną N. G. jo sesei pasakė, kad jo nebijo, pagrasino, kad atvažiuos dvidešimt mašinų su „beisbolkėm“, kaukėm užsimovę. Sesei žodžiu pasakė tuos grasinimus. Tada jis grįžo su autobusu iš (duomenys neskelbtini) ir nusiuntė draugą patikrinti, ar yra mašinų privažiavę prie Germanto mokyklos. Ten nieko nebuvo, tada sutiko N. G. ir jo du draugus ant kalniuko ir draugiškai pakvietė pakalbėti. Gražiai ėjo, N. G. netampė. N. G. prisipažino, kad jam grasino. Tada jis sutrenkė N. G. į krūtinės sritį, tiksliai negali pasakyti, kiek buvo smūgių, tikrai virš keturių, bet galėjo būti ir šeši. Po to su ranka suėmė jam per kaklą, nusitempė už kampo, kad kameros nematytų ir tada trenkė. Paskui N. G. sesės atsiprašė, matė ir jos klasiokės ir jo draugai ir tada N. G. pasakė „bėk namo“ ar kažką panašaus. N. G. nei verkė nei dar kažką, stovėjo atsistojęs ir viskas. Po pusės valandos nuėjo į policiją ir pats prisidavė. Norėjo, kad N. G. ne jo bijotų, o suprastų, kad nereikia skriausti mergaitės. Žino, kad jis toliau lenda prie kitų vaikų. Mokosi, savarankiškų pajamų neturi. Jei bus priteista didesnė nei 100 Eur neturtinė žala, per vasarą dirbs ir sumokės, jeigu išdalins tą sumą. Sukėlė N. G. fizinį skausmą, bet nemano, kad tokį didelį, kuris būtų vertas 1000 eurų, nebuvo tokie stiprūs tie smūgiai. Protinga būtų nors pusė, trečdalis tos sumos. Buvo siūlyta iš karto sumokėti 50 eurų. Įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą. Savo elgesį vertina blogai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam inkriminuojamos veikos be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodytos kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiojo N. G. atstovas pagal įstatymą D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam apie įvykį pasakojo vaikai. Vaikai apsižodžiavo, ta mergaitė N. G. filmavo, keldavo į tinklapius. N. kažką pasakė. Kai sužinojo apie įvykį, nuvažiavo į mokyklą, pamatė sūnų išdraskytą, uniforma buvo išsagstyta, susiėmęs už šonų, verkė. Po to kreipėsi į policiją, po apklausos žmona nevežė sūnų abdukcijai į ligoninę. Matėsi raudonos dėmės, kad yra sumuštas. Ligoninėje pasakė, kad yra sumušimų. Visą vakarą N. šonai skaudėjo, lūžių, ilgalaikių pasekmių nebuvo. Kokias dvi savaites N. G. blogai miegojo, jam vaidendavosi, šnekėdavo per naktis, nes didelė baimė vaikui buvo. Iš pradžių bijojo eiti į mokyklą, dabar nebebijo. Jam grasino G. S. tėvas. Prieš savaitę paskambino kaltinamojo mama ir pasakė, kad atlygins 50 eurų. Jis atsisakė duoti sąskaitą, pasakė, kad kiek teismas priteis, tiek ir mokėsite. Nesutinka su 300-500 eurų suma, sūnus jautėsi blogai, labai pergyveno, bijojo, žmona iš pradžių bijojo ir į mokyklą jį leisti, nes mes patys buvome prigrasinti.

Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas nukentėjusysis nepilnametis N. G. nurodė, G. S., kuris jį sumušė, nepažįsta. Susimušė su klasioke A. S. Po to įvykio G. S. jį įspėjo nelįsti. Kitą dieną stovint su draugais prie Germanto mokyklos, priėjo G. S. ir jį nusivedė. Sakė: „einam pasikalbėti“, paėmė už megztinio, ėmė tempti nuo mokyklos kalniuko į apačią. Nusitempė prie daugiabučio, klausė, kur čia nusivesti, kad nebūtų kamerų, bet nepamatė, kad ten buvo kamera. Jis kalbėjo, smaugė, paskui nusivedė už namo ir pradėjo daužyti. Sakė, kad lenda prie A., pradėjo rūkyti, pūsti į jį dūmus. Jį smaugė ir mušė. Pradėjo daužyti kumščiu į šonkaulius, kokius tris kartus, į pilvą vieną - du kartus, į saulutę kokius du ar vieną kartus (rodo krūtinkaulio pabaigą). Tada sakė: „bėk, kol bėgi“. Jis su draugais N. N. ir K. K. išbėgo. Grįžęs namo apie įvykį pasakė tėvams. Kai jį tampė, jautėsi liūdnas, kai pradėjo smaugti, vos neverkė ir durti pradėjo, kai trenkė smūgius, jam skaudėjo pilvą ir šonkaulius, skausmą vertina šešiais balais, buvo liūdnas ir išsigandęs. N. drebėjo kojos, išsigando, kad jį muša, galvojo, kad užmuš. Kartu buvo ir A. S., kuri sėdėjo ant akmeninio suoliuko, žiūrėjo, ką daro G. G. sakė, kad turės klauptis prieš A., nesuprato kodėl, jis nesiklaupė, jo neklupdė, tik kalbėjo. Po įvykio važiavo pas gydytoją persišviesti, į policiją. Pas psichologą, psichiatrą nebuvo. Smaugimas vyko kokias keturias sekundes, žymių neliko, ant kojų buvo mėlynių, nežino iš kur galėjo atsirasti, kitose vietose žymių neliko, buvo apžiūrėtas policijoje. (1 t., b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas K. K. parodė, kad G. S. nepažįsta, N. G. draugas. Viskas prasidėjo nuo to, kad naujokė pradėjo N. G. rodyti vaizdo įrašus. Šis nenorėjo žiūrėti ir parodė vidurinį pirštą. Paskui jie žaidė, atėjo naujokė su broliu, nes tą dieną buvo apsistumdę, pasakė, nelįskit prie sesės. N. daugiau prie jos nebelindo, bet ji kažką primelavo ir kitą dieną prie mokyklos atėjo naujokės brolis su draugu. Nusivedė šeštoką N., N. G. ir jį prie plytinio namo, kuris yra prie mokyklos. Tas brolis klausė: ko lindo, pūtė elektroninės cigaretės dūmus į veidą, N. atsiprašinėjo, sakė, kad nieko daugiau nedarė. Naujokės brolis netikėjo, suėmė N. už kaklo, pakėlė ir nusinešė už kampo ir ten pradėjo daužyti. Kokius 5-6 kartus dėjo į abu šonkaulius, kokius 4 kartus į pilvą, paskui į vietą po krūtinkauliu. Daužė su abiejų rankų kumščiais. Siūlė sesei trenkti, bet ji atsisakė. Po to paleido, liepė bėgti, o jie nuėjo pas direktorę. N. G. verkė, kai jį mušė (1 t., b. l. 104-105).

Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta A. S. nurodė, kad N. G. jos klasiokas, G. S. jos brolis. N. G. su draugais pradėjo ją vadinti kurva, šliūha, o po kurio laiko, prieš istorijos pamoką pradėjo prie jos lįsti, parodė „fakinį“ ir ji N. nestipriai sudavė per galvą. Šis pasakė, kad mokykloj ją pasigaus ir sudaužys. Po paskutinės pamokos nuėjo į biblioteką. Einant sutiko N. G., kuris vėl pradėjo lįsti, pulti, jie susistumdė, išskyrė mokytoja. Grįžusi namo apie susistumdymą papasakojo broliui. Kitą dieną po pamokų ji su broliu eidami pro stadioną sutiko N. ir brolis nuėjo su juo pasikalbėti. N. pažadėjo prie jos nebelįsti. Sekančią dieną N. priėjo ir pasakė, kad G. smirdi, jo niekas nebijo ir jį sudaužytų. Ji apie tai parašė G. G. pasiūlė N. susitikti po pamokų ir pasikalbėti. Po pamokos N. G., visiems girdint, garsiai pradėjo sakyti, kad dėl G. surinks dešimt mašinų, visi bus su kaukėmis ir nei vienas neliks gyvas. Po pamokų atvažiavo G. su klasioku prie mokyklos. Ji buvo su dviem draugėmis: E. M. ir G. I. Jie penkiese ėjo pro mokyklą ir ten pamatė N. G. su K. ir dar kitu N. G. N. G. pakvietė pasikalbėti. N. melavo, kad nieko nesakė. G. supyko, nusivedė N. už kampo ir dėjo smūgius, du į petį ir vieną į pilvą, o po to paleido, sakydamas, kad prie jos nebelįstų. Nepamena, kaip N. G. nusivedė už kampo, matė tik G. nugarą. N. buvo prieš jį, ten buvo dvi sienos. N. buvo atremtas į sieną, o G. stovėjo prie kitos sienos (1 t., b. l. 118-119).

Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas N. N. parodė, kad G. S. nepažįsta, N. G. yra jo draugas. Jis matė, kaip pilnametis sumušė jo draugą. Po pamokų, lauke jų laukė asmuo su N. G. klasioke ir K., N. G. ir jį nusivedė už kuprinių prie daugiabučių. Tas suaugęs asmuo N. G. klausė, kodėl jis lindo prie sesės, kabinėjosi, pūtė dūmus į veidą. Paskui N. G. nusivedė už kaklo į kampą, pakėlęs pradėjo smaugti, pradėjo mušti, trenkė į šonkaulius ir į saulutę du kartus. Į abudu šonus trenkė po kokius šešis kartus, trenkė iš kumščio, klausė, ar dar lįs prie jo sesės. N. G. sakė, kad ne. Jam ir K. nieko nedarė. N. G. buvo labai išsigandęs, apsiverkė (1 t., b. l. 132-133).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. R. nurodė, kad 2024 m. spalio mėn., tikslios dienos nepamena važiuojant autobusu iš (duomenys neskelbtini) mokyklos į Telšius, klasiokas G. S. papasakojo, kad mokykloje jo seseriai grasino klasiokas, grasina jam pačiam netiesiogiai, sakė, kad jo seserį įžeidinėja. Išlipus iš autobuso Telšiuose, kartu su G. nuėjo iki mokyklos, iki kurios mokyklos tiksliai nepamena, bet ji yra arti gaisrinės. G. neprašė eiti kartu, kaip suprato, jis ėjo aiškintis su sesers klasioku, jis tiesiog ėjo kartu su juo. Prie mokyklos sutiko tris mergaites, kaip suprato viena iš jų buvo G. sesuo, bei tris jam nepažįstamus berniukus. G. pasiūlė visiems eiti iki daugiabučio, adreso nežino ir ten pasikalbėti. G. kalbėjosi su vienu iš berniukų, kaip suprato, berniukas melavo, neigė, kad įžeidinėjo ir konfliktavo su G. seserimi, o kiti du berniukai patvirtino, kad jis meluoja. Berniukas atsiprašinėjo G., o G. sulenkta ranka apkabino berniukui per kaklą, pasitempė po balkonu, ne mažiau trijų kartų rankos kumščiu jam sudavė į pečių ir krūtinės sritį. Kai G. baigė jį mušti, jie kartu išėjo iki autobusų stoties. Smūgių į veido sritį nebuvo. Mušamas berniukas niekaip nereagavo, nešaukė ir nebandė gintis, neverkė. Negali pasakyti, ar G. stipriai smūgiavo (1 t., b. l. 139-142).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas D. G. pranešė, kad 2024 m. spalio 11 d. apie 13 val. 30 min. Telšiuose, Žemaitės g. 43, jam nežinomas vaikas sumušė jo sūnų N. G. (1 t., b. l. 7-14).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: Telšiai, Žemaitės g. 43. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų aplinkybių, smurto ar galimai kraujo pėdsakų užfiksuota nebuvo (1 t., b. l. 19-30).

Asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad smurto požymių ant N. G. kūno nėra (1 t., b. l. 84-90).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykio vieta adresu: Telšiai, Žemaitės g. 43. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip vaikinas su gobtuvu ant galvos gestikuliuoja rankomis, kažką aiškinasi su jaunesnio amžiaus vaikinais. Visi vaikinai stovi ratu, merginos stovi atokiau. 13:26:31 vaikinas su rudos spalvos gobtuvu ant galvos kaire ranka per pečius apkabina arčiausiai stovintį jaunesnio amžiaus vaikiną, laikydamas jį apkabintą abiem rankom atsisuka į merginas, kažką aiškinasi su mergina, vilkinčia balta striuke, o po 8 sekundžių jį paleidžia, vyksta pokalbis. 13:30:48 Vaikinas su gobtuvu ant galvos kaire ranka iš nugaros pradeda stumti jaunesnio amžiaus vaikiną, vilkintį tamsios spalvos džemperį su užrašu „Future", dešine ranka suima jam už rankos, po to pats eidamas vaikinui iš nugaros pusės kaire ranka suima per kaklą, laikydamas jį prispaustą prie savęs nusiveda iš vaizdo stebėjimo zonos. (1 t., b. l. 145-147).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. S. ranka apgaubdamas mažamečio nukentėjusiojo N. G. kaklą, pasikeldamas jį bei nusivesdamas iki pastato, esančio adresu Žemaitės g. 43, Telšių m., tyčia rankomis suduodamas ne mažiau kaip šešis kartus N. G. į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais N. G. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Kaltinamasis G. S., jo gynėja advokatė Juta Kareivė pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis neatlygino žalos nukentėjusiajam, todėl vadovaujantis BK 40 straipsniu laidavimas negali būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju G. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Žin. 2000, Nr. 89-2741, įstatymo redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d.) buvo numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. G. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat atlygino žalą padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (2 t., b. l. 50). Kaltinamasis anksčiau neteistas, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, matyti, kad jis tik vieną kartą baustas administracine tvarka, mokosi (1 t., b. l. 161-167). Teismo vertinimu, G. S. atitinka tiek formaliuosius, tiek vertinamuosius atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti keliamus reikalavimus.