Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis T. L. mėsos perdirbimo įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2007 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 3 dalį 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda,

- 2011 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme 51 MGL dydžio (2730 Lt) bauda,

- 2011 m. birželio 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas K. G. parodė, kad apie savaitę laiko, 8-10 dienų prieš pinigų paskolinimą dukra jam pasakė, kad V. L. prašo paskolinti pinigų pusei metų. Jis žinojo, kad V. L. motina verslininkė, kad jie garbingi žmonės. Sakė dukrai žiūrėti, ką daro, nes visko būna. Pinigų paskolinimo dieną jis su žmona buvo sanatorijoje. Dukra buvo pardavusi tėvų jai dovanotą butą, pinigus laikė banke, buvo iš to uždirbusi ne vieną procentą. Sakė, kad žadėjo lyg 10 procentų. Skolino 85000 Lt, turėjo gauti nuo 5000 Lt iki 15000 Lt procentų. Dukra sakė, kad vyrukas garantuoja 100 procentų, kad grąžins. Dukrai sakė pasiimti kokį vekselį, kad turėtų kokį įrodymą apie pinigų paskolinimą. Dukra jam neskambino skolinimo dieną, iš anksčiau ji sakė, kad paskolins. Gal skambino žmonai, jis nepamena. Po pinigų paskolinimo praėjus 1-3 d. jis sužinojo, kad jau paskolino. Nesiteiravo, iš kur dukra pažįsta V. L.. Būna, kad dukra nenakvoja namuose. Ji Išvažiuodavo į vakarėlius, susitikimus. Buvo parašytas vekselis. Dukros prašė jį parodyti. Parašytas vekselyje pusės metų laikas. Praėjus pusei metų, V. L. neatsiskaitė. Paskambino keletą kartų, užsiminė, kad atiduos. Kai jis su dukra nuvažiavo į jo namus, V. L. sakė, kad po dviejų savaičių atiduos, prašė palaukti. Tada vėl su dukra nuvažiavo pas V. L.. Iki termino nieko nesiaiškino, nes dokumente nurodytas grąžinimo skolos laikas. Nei V. L., nei L. iki sueinant skolos terminui nebuvo atvažiavę pas juos. Kai dukra su V. L. draugavo, T. L. atvažiavo su ultimatumu, kad dukra paliktų jos sūnų ramybėje, labai netaktiškai grasino dukrai, dar pasakė, kad jeigu jis ką skolingas, ji atiduos. Nuvažiavo, niekas neįsileido, tada pas L. nuvažiavo į namus. Ji neigė viską, priešingai kalbėjo, ką pas juos namuose atvykusi. V. L. prieš paskolinant pinigus kartą buvo atvažiavęs. Po jo motinos vizito jį išsikvietė. Jis atvažiavo. Jam pasakė, kas įvyko, bet kad nesakę jo mamai, kad paskolinęs pinigus. Jis pasakė, kad mama viską žino. Jis turėjo automobilį BMV, o į Sasnelę, kai liudytojui nuleido padangą, su džipu atvažiavo. Niekada nesikišo į dukros pokalbius telefonu. Girdėjo, kad V. L. pripažino skolą dukrai ir žadėjo atiduoti. Po antro teismo posėdžio naktį atvažiavo, sakė, kad turi 30000 Lt ir gali atiduoti, prašė dovanoti. Vekselyje užstatas buvo automobilis. L. pasakė, kad jis nieko neturi ir kad automobilis ne jo. Tada suprato, kad kažkas gali būti negerai. Krito nuotaika, bet laikėsi pagal vekselį skolos grąžinimo datos. Kad pasiimtų raštelį, dukrai sakė tada, kai ši pasakė, kad skolins pinigus. Nesakė dukra, kokiu tikslu ji skolina jam pinigus.

Liudytoja J. G. parodė, kad ji tuo metu, kai dukra paskolino pinigus kaltinamajam, po operacijos buvo sanatorijoje. Kovo 9 d. apie 9 val. ryto dukra paskambino jai į sanatoriją, pasakė, kad paskolins V. L. pinigus, sakė, kad gaus 100000 Lt. Ji pasakė, kad yra garantuota šimtu procentų, kad juos atgaus. Dukra su V. L. buvo pažįstama apie 10 metų. Gegužės mėnesį atvažiavo V. L. motina ir visaip grasino, iškoneveikė dukrą, liepė palikti ramybėje jos sūnų. Sakė žinanti, kiek sūnus skolingas ir kad grąžins pinigus. Jie po to išsikvietė V. L. išsiaiškinti, kodėl jo mama taip sakė. Jam sakė, kad jo mamai nepasakė, kad jis skolingas, bet jis sakė, kad mama žino. Nebuvo dar suėję pinigų grąžinimo terminai, nebuvo rugpjūčio 1 d., tai neklausė dėl pinigų grąžinimo. Dukra po to su juo dar bendravo. Kai V. L. pinigų negrąžino rugpjūčio 1 d., tai suprato, kad ir negrąžins. Dukra gal buvo 2-3 naktis nenakvojusi namuose, sakė, kad buvo pas V. Dukra ir vyras kreipėsi dėl pinigų grąžinimo. Dukra nesakė, dėl ko skolina pinigus, gal ji irgi nežinojo, kam jam reikalingi pinigai. Nekalbėjo su dukra apie paskolos įforminimą.

Liudytojas D. D. parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmonos sesuo. Prieš 2 metus, gal 2009 m. vasarą iš S. G. sužinojo, kad ji V. L. paskolino 85000 Lt. Ji parodė paskolos raštelį, buvo sutrikusi, atvažiavo pas seserį paguodos, verkė. Jis suprato, kad ji tų pinigų neatgaus, pasidomėjo pas V. L. aplinkos žmones, per bendrus pažįstamus. Girdėjo pasakojimų, kad jis ne pirmą kartą tai daro, kad prieš tai buvo pasiskolinęs pinigus ir kad pinigų negrąžina. Jų keista draugystė – jis apsilanko pas S. su prabangiu automobiliu, su gėlėm, padraugauja 3 dienas, po to dingsta keliems mėnesiams. Jis nevažiuodavo į namus, o tik ant gatvės. Prasideda draugystė, S. pasigenda jo, bet telefonas būna išjungtas. Toks jų bendravimas truko 3-4 metus. B. S. su V. L. pas D. D. į namus atvažiavusi sidabrinės spalvos automobiliu M. A. vairavo V. L.. Jis sakė, kad sklypą tvarkosi, prūdą išsikas, technikos reikia. Liudytojas dalyvavo, kai buvo rudeniop po pinigų negrąžinimo nekviesta atvažiavusi L., ji kalbėjo gražiai ir piktai, sakė, kad ji kaip motina viską sutvarkys, jei turi raštelius. S. sakė, kad už skolą užstatytas automobilis. V. L. motina pasakė, kad tai ne jo automobilis, kad jis neturi automobilio savo vardu.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. G. 2009 m. spalio 27 d. pateikė vekselį ir kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 64-66).

Apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėto S. G. pateikto paskolos raštelio („vekselio“) duomenys: vekselis (paskolos raštelis) yra surašytas A4 formato languotame, baltame lape, vienoje lapo pusėje. 1/2-joje vienos lapo pusės dalyje yra rankraštinis tekstas, surašytas alyvinės spalvos rašikliu. Teksto viršuje yra rankraštinis tekstas „Vekselis“, po juo yra rankraštinis tekstas: „Aš V. L. a./k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skolinau iš S. G. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pinigų 85000 Lt (aštuonesdiašimt penkis tūkstančius litų) tai buvo 2009.03.01, kuriuos grąžinsiu iki 2009.08.01. Grąžinsiu litais ar eurais 25 000 € (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) kaip norės S..<...> nesuprantamas tekstas <...> Nenumatytu atveju man priklausantis BMW (duomenys neskelbtini) automobilis pagamintas 2007 (skaičius „7“ taisytas, paryškintas) m. identifikavimo nr. (duomenys neskelbtini) atiteks S. G.. V. L. (parašas)". Kita lapo pusė tuščia (1 t., b.l. 67-68).

2009 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gavėjas S. G. 2009 m. kovo 9 d. AB DnB NORD banko Prienų poskyryje iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 85000 litų (1 t., b.l. 65). Tą patvirtina ir 2009 m. kovo 5 d. – kovo 9 d. laikotarpio sąskaitos išrašas Nr. 23, kurį daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2009 m. gruodžio 1 d. pateikė S. G. (1 t., b.l. 69-70).

Viešbučio „Amberton“ raštas patvirtina, kad šis viešbutis 2009 m. kovo mėnesį vadinosi „Klaipėda“, asmuo V. M. buvo apsistojęs jų viešbutyje 2009 m. kovo 21 d., atvykęs apie 3.30 val. ryto, išvyko 2009 m. kovo 22 d. 11.30 val. (1 t., b.l. 74).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys patvirtina, kad nuo 2007 m. gegužės 25 d. iki duomenų tikrinimo dienos 2009 m. spalio 26 d. automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra S. D. (1 t., b.l. 72).

VĮ „Regitra“ pateikta automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. Ženklai (duomenys neskelbtini), registracijos Lietuvoje istorija, pardavimo sutartis Nr. 0384, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog V. L. 2007 m. gegužės 25 d. iš UAB „Krantas“ įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2002 m, ir jį 2007 m. gruodžio 27 d. pardavė S. D. (2 t., b.l. 163-164, 187-200).

VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad V. L. turėtus žemės sklypus, unikalūs (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 32-66) pirkimo-pardavimo sutartimis 2008 m. spalio 14 d. perleido J. D., sklypą Nr. 4400-0623-7492 pirkimo-pardavimo sutartimi 2008 m. vasario 5 d. perleido G. D. ir S. D. (2 t., b.l. 67-68). V. L. savo nuosavybėje turėjo 7,8400 ha ploto miškų paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 22-24), 46,26 kv.m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 25-26).

Iš telefoninių pokalbių įrašų, darytų 2009 m. gruodžio 25 d., užfiksuotų suvestinėse, matyti, kad galimai V. L. kalba su galimai S. G. apie jam paskolintų pinigų grąžinimą (1 t., b.l. 83-85, 86-89, 93-95).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, t.y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimai V. L. padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą yra nepagrįsti. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

V. L. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą.

Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai kaltininko veikoje yra tuomet, kai įgyjamo svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, t.y. būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, tai yra jį perduoti, perleisti turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį, taip pat tyčia, kuri yra kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutyli esmines turto savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Tačiau būtina įrodyti ne tik patį apgaulės faktą, bet ir tai, jog kaltininkas subjektyviai suvokia savo veiksmų apgaulę. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Iš nukentėjusiosios S. G., liudytojų K. G. ir J. G. parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji V. L. paskolino 85000 Lt. Kaltinamasis neneigia fakto, kad nukentėjusioji 2009 m. kovo 9 d. Prienuose iš DnB NORD banko Prienų poskyryje esančios savo sąskaitos paėmė minėtą sumą grynaisiais ir atnešė jam į automobilį, stovėjusį prie banko pastato. Kaltinamasis teigė šiuos pinigus atidavęs nukentėjusiajai prie jos namų, kai jie atskirais automobiliais nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau tą įrodančių duomenų nepateikė. Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų – nukentėjusiosios ir kaltinamojo pokalbių telefonu išklotinių matyti, jog V. L. S. G. žadėjo grąžinti visus pinigus, kalbėjo apie pakankamai dideles sumas kaip dalį skolos („atvežu tiem tavo tėvam kas mėnesį ten po penkiolika štukų“, „man nereikia, aš tavo tėvam atiduosiu ali centą“, „aš būčiau turėjęs bent dešimt štukų paduot, aš būčiau nė nesikavojęs“, 2 t., b.l. 93, 95), jokių kitų skolinių santykių tarp šių asmenų nenustatyta ir duomenų apie kitas kaltinamajam S. G. suteiktas paskolas nėra, taigi, teismas laiko įrodyta, jog V. L. 2009 m. kovo 9 d. Prienuose prie DnB NORD banko Prienų poskyrio iš S. G. pasiskolino 85000 Lt. Byloje esantis kaltinamojo surašytas paskolos raštelis „vekselis“ taip pat patvirtina paskolinių santykių tarp V. L. ir S. G. egzistavimą. Šio paskolos raštelio surašymo vietą kaltinamasis nurodė buvus Kaune, tačiau bendrai analizuojant jo ir S. G. parodymus, jog paskolos raštelį surašė praėjus maždaug dviems savaitėms, S. G. parodymus, jog raštelį V. L. surašė jiems būnant Vilniuje viešbutyje „Klaipėda“ (dabar „Amberton“), kur V. L. užsiregistravo V. M. vardu, taip pat viešbučio „Amberton“ pateiktą informaciją, teismas laiko nustatyta, jog paskolos raštelį V. L. surašė 2009 m. kovo 23 d. V. L. nepateikė jokių įrodymų jo versijai, kad paskolos raštelį surašė būdamas Kaune, su S. G. ir savo draugais A. B. ir M. B., be to, jis pats nurodė, kad „vekselis“ surašytas praėjus dviems-trims savaitėms po pinigų iš banko paėmimo, t.y. po kovo 9 d. Tuo tarpu S. G. parodymus dėl „vekselio“ surašymo vietos ir datos netiesiogiai patvirtino viešbučio „Amberton“ informacija (1 t., b.l. 74). Byloje nėra duomenų, jog šią sumą kaltinamasis grąžino sutartu ir paskolos raštelyje („vekselyje“) nurodytu laiku – 2009 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, kaltinamasis nevykdo savo turtinės prievolės.

Pažymėtina tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, reikia nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, be to, suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie pasunkintų asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą. Svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką savo ar kitų naudai turtinės prievolės išvengimas yra neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turimos turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar tik dalinis patenkinimas, kai kaltininkas panaudoja apgaulę siekiant išvengti būtinumo vykdyti minėtą prievolę ir dėl to suklaidintas nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali savo pažeistų teisių apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis ar toks gynimas yra labai apsunkintas.

V. L. kaltinamas paskolos raštelyje nurodęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilį, kuris nenumatytu atveju atiteks S. G. – paskolos raštelyje nurodyta, jog automobilis priklauso V. L. ir yra pagamintas 2007 m. Byloje nustatyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2002 m., pinigų perdavimo ir paskolos raštelio surašymo metu nuosavybės teise oficialiai priklausė S. D.. Minėtą automobilį V. L. buvo įsigijęs 2007 m. gegužės 25 d. už 64300 Lt, o savo sugyventinės motinai ir vaiko močiutei perleido 2007 m. gruodžio 27 d. už 1000 Lt. Liudytoja S. D. teisme parodė, jog faktiškai automobilio savininkas buvo V. L., taip pat pats kaltinamasis, nukentėjusioji, liudytojai D. D. ir K. G. patvirtino, jog būtent kaltinamasis naudojosi šiuo automobiliu. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis subjektyviai suvokė turįs teisę disponuoti S. D. perleistu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį laikydamas esant faktiškai jo nuosavybe. Taip pat, kaip parodė kaltinamasis ir pati nukentėjusioji, paskolos raštelį V. L. surašė S. G. matant, iš jų bei liudytojo K. G. parodymų matyti, jog teksto taisymai buvo akivaizdūs. Nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji, kuri dalyvavo V. L. rašant raštelį ar iškart po jo surašymo, matydama datos taisymą, objektyviai negalėjo patikrinti paskolos raštelyje nurodytos minėto automobilio pirmos registracijos datos. S. G. parodė, kad pats kaltinamasis siūlėsi garantuoti paskolą mišku, o bylos duomenys patvirtina, jog V. L. nuosavybės teise tiek 2009 m. kovo mėnesį, tiek iki šiol priklausė 7,8400 ha ploto miškų paskirties žemės sklypas (2 t., b.l. 22-24), be to, kaltinamasis turėjo ir tebeturi kito registruotino turto - 46,26 kv.m ploto butą (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 25-26). Galiausiai pažymėtina, jog ne šio automobilio kaip paskolos garanto nurodymas turėjo esminės įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui paskolinti pinigus V. L. – nukentėjusioji parodė, jog pinigus paskolino iš draugiškumo, be to, tikėdamasi per trumpą laiką daug uždirbti iš būsimų palūkanų. Kitą aukščiau aptartą kaltinamojo turėtą registruotiną turtą V. L. perleido savo sugyventinei J. D. dar 2008 m. spalio mėnesį, o motinai T. L. 2006 m. liepos 1 d. (2 t., b.l. 28-66), t.y. gerokai prieš sudarant paskolos sandorį su S. G.. Byloje nenustatyta, kad šių turto perleidimo sandorių metu V. L. buvo žinoma, kokią pinigų sumą turėjo S. G., taip pat nėra duomenų, jog V. L. savo turtą perleido kitiems asmenims, siekdamas ateityje išvengti būsimos turtinės prievolės pagal 2009 m. kovo mėnesį surašytą paskolos raštelį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. L., pinigų skolinimosi iš S. G. metu turėjo tyčią negrąžinti skolos, t.y. nevykdyti savo prievolės. Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad paskolos raštelį V. L. pasirašė praėjus dviems savaitėms po faktinio pinigų perdavimo, nors akivaizdu, jog, nesant jokių pinigų faktinio perdavimo liudytojų ir siekiant išvengti šio turtinės prievolės įvykdymo, V. L. nebuvo neišvengiamos būtinybės savo noru pripažinti paskolos sandorio fakto egzistavimą. Be to, iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis V. L., negrąžinęs 85000 litų skolos, po pinigų pasiskolinimo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusioji S. G. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog apgaulės siekiant ateityje išvengti turtinės prievolės įvykdymo V. L. veiksmuose nenustatyta.

V. L. kaltinamas apgaule iš nukentėjusiosios įgijęs 85000 Lt, prieš tai S. G. įtikinęs, kad iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. vietoje 85000 Lt grąžins 100000 Lt. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t.y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus. Pažymima tai, kad tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Tačiau kaltinime nenurodytas apgaulės įtikinant nukentėjusiąją paskolinti pinigus būdas, nenurodyta, kokiais V. L. veiksmais ar neveikimu ši apgaulė pasireiškė. Tiek iš nukentėjusiosios S. G., tiek iš kaltinamojo V. L. parodymų matyti, jog kaltinamasis nenaudojo jokios apgaulės skolinantis ir pasirašant skolos raštelį tarp jo ir nukentėjusiosios dėl 85000 litų paskolos. Tokių duomenų nenurodė ir liudytojai K. G. ir J. G., parodę, jog žinojo apie dukros ketinimą paskolinti V. L. pinigus. Kaltinamojo asmenybė nukentėjusiajai buvo žinoma, pastaroji parodė V. L. pažinojusi apie 12 metų, artimai su juo bendravusi, turėjusi intymių santykių. Nors S. G. teisme iš pradžių aiškino, jog prieš pat paskolinant pinigus su V. L. nemiegojusi, to paties posėdžio metu vėliau parodė, kad tą naktį, kai buvo įkalbinėjama paskolinti pinigus, turėjo intymių santykių su kaltinamuoju. V. L. asmenybė taip pat buvo žinoma ir nukentėjusiosios tėvams. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvusius artimus ryšius taip pat patvirtino ir liudytojas D. D., parodęs, kad S. G. su V. L. su pertraukomis draugavo 3-4 metus. Taigi, dėl kaltinamojo asmenybės nukentėjusioji nebuvo suklaidinta. Nenustatyta, kad V. L. būtų sąmoningai klaidinęs nukentėjusiąją dėl savo finansinių galimybių, dėl savo turtinės padėties. Tiek nukentėjusioji, tiek jos tėvas K. G. parodė, kad jiems buvo žinoma gera kaltinamojo motinos T. L. turtinė padėtis, nukentėjusiajai įspūdį darė kaltinamojo apsirengimas, papuošalai, naudojamas automobilis. Konstatuotina, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis siekė įgyti S. G. pasitikėjimą, sąmoningai ją klaidindamas dėl savo turtinės padėties ir skolos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo galimybių realumo. Be to, iš nukentėjusiosios ir liudytojo K. G. parodymų matyti, jog S. G. apsisprendimui įtakos turėjo ir jos tėvo pritarimas tokiam sandoriui. Teismas taip pat vertina ir nukentėjusiosios įgytą aukštąjį išsilavinimą, kas neabejotinai turėjo turėti įtakos protingam ir objektyviam visos situacijos suvokimui, taip pat jos bei K. G. parodymus, jog S. G., laikydama pinigus banke, turėjo gyvenimiškos patirties dėl už piniginius indėlius gaunamų palūkanų dydžio. Nors nukentėjusioji aiškino, kad pinigus iš banko paėmė ir perdavė V. L. labai greitai po jo įkalbinėjimo (nurodė, jog V. L. ją dėl paskolos įkalbinėjo šeštadienio naktį, o pinigus ji paėmė pirmadienį ryte), liudytojas K. G. teismui parodė apie būsimą sandorį iš dukros sužinojęs prieš 8 ar 10 dienų. Nukentėjusioji teigė, kad esminės įtakos jos apsisprendimui dėl paskolos turėjo V. L. žadamos palūkanos – tai yra esą V. L. vietoje jam paskolinamų 85000 Lt žadėjo grąžinti 100000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog V. L. surašytame raštelyje nurodoma, kad kaltinamasis įsipareigoja S. G. grąžinti 25000 eurų, kas atitinka ne 100000 Lt, o tik 86320 Lt ekvivalentą (25000x3,4528). Taigi, be pačios S. G. parodymų, nėra kitų duomenų, pagrindžiančių kaltinimo aplinkybę, jog V. L. vietoje 85000 Lt žadėjo grąžinti 100000 Lt ir tai esmingai įtakojo nukentėjusiosios apsisprendimą. Taigi, teismui nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusioji dėl kokių nors kaltinamojo veiksmų ar neveikimo esmingai klydo dėl jos apsisprendimui paskolinti pinigus turinčių aplinkybių.

Iš to seka, kad nors V. L. nukentėjusiajai laiku negrąžino 85000 litų skolos, tačiau byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo iš nukentėjusiosios S. G. 85000 litų ir naudojo apgaulę išvengti skolos sugrąžinimo. Tarp V. L. ir nukentėjusiosios S. G. yra civiliniai teisiniai santykiai ir nukentėjusioji savo teisėtus interesus gali apginti pareikšdama civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamasis V. L. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. G. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamąjį išteisinus dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, paliktinas nenagrinėtas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir laikinas nuosavybės teisių į kaltinamajam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą apribojimas paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną nuosavybės teisių į kaltinamajam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą apribojimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.