Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-343-576/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-29
Bylos Nr.
1S-343-576/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nuteistasis
J. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-343-576/2021Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-178, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. A. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. J. A. bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. balandžio 18 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. balandžio 18 d. Du trečdaliai laisvės atėmimo bausmės atlikti 2020 m. rugpjūčio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. spalio 15 d. – 3 metai 6 mėnesiai 3 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 59-178 nuteistajam J. A. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika bei yra tikimybė, kad esant su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas, kad stebimas poreikis tęsti socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, kad vis dar svarbiu kriminogeniniu veiksniu išlieka nepakankama problemų identifikavimo įgūdžių stoka, su alkoholio vartojimu susijusios problemos bei poreikį nuteistojo elgesį stebėti pusiau subkultūruotoje aplinkoje, sprendė, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisija nuteistajam rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis J. A., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą. Teismas nurodė, kad J. A. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimus, kas sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Teismas, be kita ko, įvertino nuteistojo asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius duomenis, ir darė išvadą, kad nuteistasis dar neįžvelgia kriminogeninių veiksnių aktualumo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui, reikšmingumo resocializacijos procesams, o įvertinęs nuteistojo būsimo elgesio perspektyvą, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog nuteistasis yra pasirengęs bei motyvuotas keisti gyvenimo būdą bei alkoholio vartojimo įpročius. Įvertinęs J. A. mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumas, teismas nurodė, kad jie suteikia pagrindą abejoti galimybe nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bei sprendė, kad lygtinis paleidimas nuteistojo J. A. atžvilgiu iš pataisos įstaigos neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

6. Nesutikdamas su pastarąja nutartimi, J. A. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimą bei jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

6.1. Skunde nurodo, kad jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas: jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi iki vidutinės, bausmės atlikimo metu jis aktyviai dalyvavo intervencinėse programose, todėl, nuteistojo nuomone, jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžia, kad prisiima atsakomybę dėl turimų problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti.

6.2. Skunde pažymi, kad per visą bausmės atlikimo laiką yra baustas tik vieną kartą 2014 m. gegužės 27 d., paskiriant papeikimą už pavėlavimą į patikrinimą– ir net devynis kartus skatintas, o nuo 2018 m. sausio 9 d. bausmę atlieka lengvosios gupės sąlygomis, nuo 2021 m. birželio 18 d. bausmę atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose. Taip pat nurodo, kad yra įvykdęs visas Komisijos jam pateiktas rekomendacijas, nuo 2021 m. rugėjo 24 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, be to, mokosi (duomenys neskelbtini), siekia įgyti santechniko specialybę, bei yra įgijęs suvirintojo elektra ir staliaus specialybes. Pabrėžia, kad supranta savo pareigas ir jas vykdo, tai įrodo, jog jam daugiau nei keturiolika kartų taikyta trumpalaikė išvyka į namus, kurių metų jis nė karto nėra pažeidęs taikytų reikalavimų. Jo nuomone, likusius kriminogeninius veiksmus galėtų koreguoti tęsdamas bausmės atlikimą taikant intensyvią priežiūrą.

6.3. Pasak nuteistojo, teismas vertino jo padaryto nusikaltimo sunkumą, tačiau tai nėra lygtinio paleidimo sąlyga pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, todėl tai nėra ir pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Taip pat pažymi, kad Komisija, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nesvarstė galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, nes apie galimybę taikyti intensyvią priežiūrą nuteistasis nurodė savo iniciatyva skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6.4. Dar nurodo, kad asmens bylos medžiagoje yra įrodymų, kad žalą pagal 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos nuosprendį yra atlyginęs, kadangi 2021 m. rugsėjo 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-191 nurodyta, kad šiuo metu iš nuteistojo nėra vykdomi išieškojimai. Taip pat nurodo, kad neturi objektyvios galimybės sumažinti pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką iki minimalios, kadangi didžiausią jo balų skaičiaus dalį sudaro statiniai rodikliai.

6.5. Toliau skunde nurodo, kad iš psichologo išvadų, darytų po 2021 m. birželio 25 d. – 2021 m. rugpjūčio 27 d. individualios psichologinės intervencijos, matyti, kad jis sugeba atpažinti, įvardinti ir suformuluoti jam aktualias problemas bei jas analizuoti ir vertinti, supranta kiekvieno alternatyvaus sprendimo emocines bei faktines pasekmes ir dėl to gali dinaminius kriminogeninius veiksnius sumažinti iki minimumo. Teigia, kad intensyvios priežiūros taikymasbutų papildomas saugiklis ir savikontrolės elementas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į J. A. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Taigi, tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų formaliųjų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės. BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, neatlikus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

9. Nors J. A. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Minėtas straipsnis numato teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, jų elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra, būtina vertinti tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tiek elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Iš J. A. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto ketvirtą kartą. Nuteistasis įvykdė anksčiau Lygtinio paleidimo komisijos siūlytas rekomendacijas. Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose, kur buvo perkeltas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 7-160 (asmens bylos 125,II t.). Nuo 2021 m. birželio 18 d. nuteistajam suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem paroms nuvykti į namus. 2021 m. rugsėjo 6 d. – 2021 m. rugsėjo 10 d. nuteistajam buvo suteikta išvyka į namus kasmetinių atostogų metu. Informacijos apie teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimus išvykų į namus metu negauta. Be to, asmuo tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką, nuo 2021 m. gegužės 24 d. nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, o nuo 2021 m. rugsėjo mėn. vakarais mokosi (duomenys neskelbtini) santechniko specialybės. Nuo bausmės atlikimo pradžios Pusiaukelės namuose nuteistasis buvo tikrintas 1 kartą darbo vietoje – jis buvo savo darbo vietoje, vykimo į darbą ir grįžimo iš darbo maršrutų nesilaikymo pažeidimų neužfiksuota. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis neturi ieškinių, materialiai padeda šeimai. Taigi, visos šios išdėstytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Visgi atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

11. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nors J. A. neišreiškia nuostatų bendrai palaikančių nusikalstamą elgesį, neigiamai vertina ir savo kriminalinę patirtį, tačiau pastebima, kad jis stokoja asmeninės atsakomybės už jos prisiėmimą, išlieka teigiamo požiūrio į save ir negali paaiškinti savo nusikaltimų motyvų bei priežasčių. Analizuojant J. A. kriminalinę istoriją, galima pastebėti, kad jo nusikalstamame elgesyje, vyrauja smurtinių nusikaltimų pobūdis – chuliganizmas, išžaginimas, bejėgiškos būklės itin žiaurus žmogaus nužudymas bei finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nusikaltimai sunkėjo. Tai, kad nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais yra vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos nutarimo priėmimo dieną dar negalėjo būti pasiekti taikius lygtinį paleidimą, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Be to, artimuosius nuteistasis turėjo dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė J. A. nebuvo tiek svarbi, kad sulaikytų jį nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryšių palaikymas atgrasys J. A. nuo naujų nusikalstamų veikų galimo padarymo.

12. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, kad nustatyta nuteistojo pažanga išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, piktnaudžiavimo alkoholiu, emocinės gerovės ir mąstymo ir gerovės srityse. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas vertinamas teigiamai, konstatuojant, jog nuteistasis deda pastangas sumažinti minėtas rizikas, kita vertus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis nėra priskiriamas žemai rizikos grupei, o vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei. Pateiktoje išvadoje nurodoma, jog darbinės patirties stygius, gyvenimo stiliaus ypatumai: nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, priimtinais būdais siekti savo tikslų, socialinio atsakingumo stoka, netinkamas bendravimo rato pasirinkimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nepakankamai objektyvus bei realus savivaizdis, kontroliuojančio elgesio apraiškos, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas spręsti problemas konstruktyviais būdais, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos yra vertinami kaip nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, todėl nuteistasis turi dar pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas kaip vieną iš jo nepaleidimo motyvų nurodė padaryto nusikaltimo sunkumą. Atsakant į šį skundo argumentą pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių visuma sudarė pagrindą išvadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima, todėl pagrindo teigti, kad teismas priimtą sprendimą netinkamai argumentavo buvusio nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, nėra.

14. Aukštesnysis teismas sutinka ir su skundo argumentu, kad 2021 m. spalio 22 d. Komisija nesvarstė nuteistojo J. A. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo galimybės, nes sprendimas jam netaikyti lygtinio paleidimo yra priimtas vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tačiau teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui nuteistasis nurodė sutinkantis su intensyvia priežiūra, tad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakė į skundo argumentus, o nutarties netikslumas, kad Komisija netaikė jam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, šiuo atveju nelaikytinas aplinkybe, suteikiančia pagrindą naikinti priimtą nutartį, ar turinčia esminės įtakos kitokio sprendimo priėmimui.

15. Skunde nuteistasis teigia, kad jis žalą pagal 2012 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį yra atlyginęs, nes Lietuvos antstolių rūmų rašte Nr.8-7536 yra nurodoma, jog nenustatyta duomenų, kad būtų vykdomi išieškojimai iš J. A.. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ne tik skundžiamoje nutartyje, tačiau ir socialinio tyrimo išvadoje (4 lapas) yra nurodoma, kad nors nuteistasis tvirtina, kad priteistas sumas padengė jo tėvai, tačiau tai įrodančių duomenų nepateikta. Abejoti šia aplinkybe pagrindo nėra, tuo labiau, kad Antstolių rūmų raštas tvirtina ne žalos nukentėjusiesiems atlyginimo faktą, o tik vykdomųjų raštų, kurių pagrindu vykdomi išieškojimai, nebuvimo aplinkybę antstolių informacinėje sistemoje 2021 m. rugpjūčio 6 d.

16. Taip pat pabrėžtina ir tai, jog J. A. anksčiau teistas 4 kartus Lietuvoje ir 3 kartus užsienio valstybėse, paskutinis labai sunkus nusikaltimas pasižymi išskirtiniu pavojingumu, nes yra smurtinio pobūdžio (bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai), kas rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų, nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Matyti, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė pakartotinai nusikaltęs, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Jo praeities teistumai rodo, kad nei bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vertina, kad J. A. turi visas galimybes sumažinti pakartotinio teistumo riziką iki žemos, toliau laikytis pataisos įstaigos taisyklių ir siekti pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo nusikalstamo elgesio.

18. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas J. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-178 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam J. A., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė