Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas (nurodomi paskutiniai teistumai):

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-26 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-13 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-08 baudžiamuoju įsakymu ir 2017-09-22 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui ir 4519,12 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, jį taikant visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota Ž. S. priklausanti transporto priemonė „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Ž. S. 2020-01-24 buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-17 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-10 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis Ž. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas: jis 2021 m. gegužės 28 d., apie 18.48 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.

Be to, Ž. S. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: jis 2021 m. gegužės 28 d., apie 18.48 val., ties Liepų g. 81 namu, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-26 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-13 nuosprendžiu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, jį taikant visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. iki 2022 m. sausio 24 d.

Kaltinamasis Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gegužės 28 d., apie 11 val., pas draugą V., gyv. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį – gėrė alų. Pritrūkus alaus sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti dar, nesijautė smarkiai apgirtęs, todėl sėdo už automobilio „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Minėtas automobilis priklauso draugui Ž. P., kuris automobilį buvo palikęs pas draugą V. kieme. Jis (Ž. S.) žinojo, kad automobilyje yra palikti rakteliai, todėl niekam nieko nesakęs išvažiavo iki parduotuvės. Minėtu automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini), galimai ties (duomenys neskelbtini) namu, sustabdė policijos pareigūnų tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais. Priėjusiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kadangi teisės vairuoti neturi. Tada policijos pareigūnas alkotesteriu patikrino jo blaivumą, pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu buvo nustatytas mažesnis neblaivumas, nei pirmą kartą. Automobilio savininkas apie tai, kad jis neblaivus vairuos minėtą automobilį, nieko nežinojo, jam apie tai nieko nesakė. Jis (kaltinamasis) buvo supažindintas ir žinojo, kad teismo sprendimu jam uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones iki 2022 m. sausio 24 d. Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 176-177, 180-181).

Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 28 d., apie 18.41 val., dirbdama kartu su tyrėju B. K. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilį „O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairuoja neblaivus vairuotojas. Vykstant link Šiaurės pr. gavo pranešimą, kad minėtas automobilis važiuoja Liepų g., pasuko į Joniškės g., Joniškės g. ir Jaunystės g. žiedinėje sankryžoje apsisuko ir važiuoja atgal link Liepų g. Privažiavę Joniškės g. ir Liepų g. reguliuojamą perėją pastebėjo minėtą automobilį „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išsuko iš Joniškės g. ir nuvažiavo Liepų g. link H. Manto g. pusės. Automobilis buvo sustabdytas automobilių stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Priėjus prie automobilio vairuotojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pasiteiravus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, šis nurodė, kad šiandien gėrė alų, kada konkrečiai, nepamena. Nustatyta, kad automobilį vairavo Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu „Alcotest Drager“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 18.48 val. Ž. S. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, 19.04 val. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. Nustatyta, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Automobilis „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priverstinai buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, Ž. S. buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 68-69).

Liudytojas Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra automobilio „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Minėtą automobilį buvo palikęs (duomenys neskelbtini), nes tą dieną su broliu L. ir Ž. išgėrė alaus, po pietų nuėjo miegoti. Atsikėlęs brolis pamatė, kad nebėra automobilio ir iškart paskambino policijai. Kaip vėliau sužinojo, Ž. S. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Kad Ž. vairuos minėtą automobilį būdamas neblaivus, nežinojo ir nė neįtarė. Neblaiviam asmeniui niekada nebūtų patikėjęs vairuoti savo automobilį (b. l. 63).

Iš 2021 m. gegužės 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Ž. S. alkotesteriu „Alcotest Drager“ (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 28 d. 18.48 val. buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o 19.04 val. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 27).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Ž. P. (b. l. 72).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „O. F.“, 2002 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 1990 Eur su PVM (b. l. 73).

Iš 2021 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti, kad buvo atlikta transporto priemonės „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Minėta transporto priemonė grąžinta jos savininkui Ž. P. (b. l. 47-48, 50-55, 78, 80).

Iš 2021 m. gegužės 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų „Body“ kameromis, kuriuose užfiksuotos Ž. S. vairavimo fakto, jo neblaivumo nustatymo ir kitos reikšmingos aplinkybės, apžiūra (b. l. 57-59).

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pranešimo matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendis Ž. S. buvo išsiųstas 2018 m. gruodžio 13 d. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 198-199).

Įvertinęs aptartų byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis Ž. S. 2021 m. gegužės 28 d., apie 18.48 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. Be to, jis vairavo minėtą transporto priemonę, nors Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-26 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-13 nuosprendžiu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, jį taikant visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. iki 2022 m. sausio 24 d., tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokios kaltinamojo veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Ž. S. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį, taip pat žinojo, kad jam teismo uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, tačiau norėjo taip veikti.

Motyvuojamoji dalis

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis Ž. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šias nusikalstamas veikas padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės už tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už tai, kad 2021 m. kovo 28 d. vairavo kelių transporto priemonę – dviratį, būdamas neblaivus, jam paskirtų baudų nemoka, yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos arešto bausmės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies, 243 straipsnio sankcijose, jų dydžius nustatant artimus apskaičiuotiems vidurkiams (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. S. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kadangi Ž. S. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, jam, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-10 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d. 18.48 val. iki 2021 m. gegužės 29 d. 15.30 val. (viena diena), sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad Ž. S. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį taikant visą arešto atlikimo laiką ir 4 metus po arešto atlikimo.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, Ž. S. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, todėl automobilis „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojamas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso Ž. P., ji jam grąžinta, nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „O. F.“, 2002 m. gamybos, kaina Lietuvoje 2021 m. gegužės mėnesį buvo 1990 Eur su PVM, todėl ši pinigų suma ir išieškotina iš kaltinamojo.

Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dvi skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, esančios byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Ž. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nuteisti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir Ž. S. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę Ž. S. paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, prie neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-03-10 teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip prie didesnės, pridėti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę Ž. S. paskirti areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti Ž. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 28 d. 18.48 val. iki 2021 m. gegužės 29 d. 15.30 val. (vieną dieną), sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio Ž. S. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti Ž. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis arešto bausme dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį draudimą taikant visą arešto atlikimo laiką ir 4 (ketverius) metus po arešto atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, Ž. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1990 Eur į valstybės biudžetą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dvi skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, esančias byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.