Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. R. ir G. R. pareiškimą dėl leidimo įregistruoti juridinį faktą – bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę be antstolių sutikimo, suinteresuoti asmenys antstoliai D. B., R. V., A. N. ir D. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai S. R. ir G. R. kreipėsi į teismą, prašydami leisti be antstolių D. B., R. V., A. N. ir D. S. sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridini faktą - bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę -ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) 156/10000 dalims žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai nuosavybės teise įsigijo turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) bei 156/10000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas). Pažymėjo, kad pareiškėjas S. R. (duomenys neskelbtini) sudarė su (duomenys neskelbtini) bankas (buvęs (duomenys neskelbtini)) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prievolės užtikrinimui įkeitė bankui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi su prašymu į VĮ „Registrų centras“ dėl žymos Turtui įregistruoti, o būtent - juridinį faktą, kad Turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. VĮ „Registrų centras“ atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nes jie nepateikė Turtą areštavusios institucijos ir antstolių sutikimų, patvirtinančių, kad pastarieji neprieštarauja juridinio fakto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai kreipėsi į Turtą areštavusius antstolius su prašymu išduoti sutikimą, jog jie neprieštarauja dėl juridinio fakto - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės - įregistravimo Nekilnojamojo turto registre S. R. ir G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) bei 156/10000 dalims žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad dalis antstolių tokius sutikimus davė (antstolis M. D., antstolė N. Š.- S., antstolis V. M.), tačiau dalis antstolių atsisakė išduoti sutikimus, o dalis - nepateikė jokio atsakymo. Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) bankas, kurio naudai yra įkeistas Turtas, pateikė sutikimą, jog pareiškėjai įregistruotų Turtui juridinį faktą – bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjai priversti kreiptis į teismą su prašymu leisti be antstolių sutikimo įregistruoti juridinį faktą - bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę Nekilnojamojo turto registre S. R. ir G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) bei 156/10000 dalims žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad tarp pareiškėjų, t. y. sutuoktinių nėra ginčo dėl to, jog Turtas įgytas santuokoje priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be to, jie nesiekia nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalių, o tik siekia įregistruoti nekilnojamojo turto registre bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam Turtui juridinį faktą - bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Suinteresuoti asmenys antstoliai A. N. ir D. B. prašė spręsti pareiškimą teismo nuožiūra. Antstoliai R. V. ir D. S. atsiliepimų teismo nustatytu terminu nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Antstolis D. S. teismo posėdyje prašė pareiškimo netenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė su (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įsigytas turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 156/10000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė su (duomenys neskelbtini) bankas (buvęs (duomenys neskelbtini)) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu įsigyti butą (duomenys neskelbtini) ir prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė nurodytą turtą bankui (butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) kaip pareiškėjo S. R. nuosavybė.

Taip pat byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydami Turtui įregistruoti žymą (juridinį faktą) - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė tenkinti jų prašymą, nes pareiškėjai nepateikė Turtą areštavusios institucijos ir antstolių sutikimų, patvirtinančių, kad jie neprieštarauja juridinio fakto įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant VĮ Registrų centras atisakyme nurodytas aplinkybes, pareiškėjai kreipėsi į Turtą areštavusius antstolius su prašymu išduoti sutikimą dėl juridinio fakto - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre S. R. ir G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir 156/10000 dalims žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad antstoliai M. D., N. Š. – S. ir V. M. pateikė sutikimus ir leido pareiškėjams įregistruoti juridinį faktą – bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę į Turtą. Tuo tarpu antstoliai - A. N., D. B. ir R. V. nesutiko su skolininko (pareiškėjo) ir jo sutuoktinės (pareiškėjos) prašymais, o antstolis D. S. nepateikė atsakymo į pareikštą prašymą. Taip pat byloje yra pateiktas kreditoriaus (duomenys neskelbtini) bankas, kurio naudai yra įkeistas Turtas, sutikimas dėl juridinio fakto Turtui – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įregistravimo.

Kadangi ne visi antstoliai, pritaikę areštą Turtui, išreiškė sutikimą dėl juridinio fakto – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės Nekilnojamojo turto registre įregistravimo pareiškėjų vardu Turtui - butui ir 156/10000 dalims žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami leisti įregistruoti Turtui juridinį faktą - bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi ieškinio ginčo teisena. Svarbu pažymėti, kad remiantis principu jura novit curia, teismas nėra saistomas šalies santykių teisine kvalifikacija, tai yra teismo prerogatyva kvalifikuoti teisinius santykius.

Pagal CPK 442 str. 1 p., bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka. CPK 443 str. 7 dalyje nustatyta, kad XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.

Taigi, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, teismas pareiškėjų pareiškimą nagrinėja ypatingąja teisena.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstoliai M. D., N. Š. – S., V. M. pateikė sutikimus ir leido pareiškėjams įregistruoti juridinį faktą – bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę į Turtą, o antstoliai A. N. ir D. B. prašė pareiškėjų prašymą spręsti teismo nuožiūra; tuo tarpu antstolis R. V. nesutiko su pareiškėjų prašymu, teigdamas, kad išieškotojas tam nepritarė, o antstolis D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad tai nėra antstolio kompetencija, tai susiję su teisės aiškinimu ir tai yra teismo prerogatyva.

Pažymėtina, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 str. 2. d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Turtas, kurį pareiškėjai prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, buvo įgytas po santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) (santuoka tarp pareiškėjų sudaryta (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo matyti, kad Turtas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruotas pareiškėjo S. R. vardu ir tai atitiko CK 3.88 str. 1 d. 1 p. reikalavimus (ši įstatymo nuostata leidžia registruoti turtą vieno sutuoktinio vardu). Pažymėtina, kad ginčo Turtui taikytinas įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bendra taisyklė yra, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, bet ji, kaip ir kiekviena taisyklė, turi išimčių. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų pakeitę Turto teisinį režimą: sudarę vedybines sutartis ar pan., taip pat byloje nėra ir duomenų, kad Turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 178 str.).

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės registravimą, prašymų dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės padavimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo”, 101 punktas. Pagal nurodytų nuostatų 101 p., įregistruojant Registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, savininkais nurodomi abu sutuoktiniai ir įregistruojamas juridinis faktas „bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“. Jeigu dokumente, kurio pagrindu Registre įregistruojama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė, nenurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir (arba) nenurodyti šie abiejų sutuoktinių duomenys, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti įregistruojama abiejų sutuoktinių prašymu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai pateikė prašymą Registrų centrui dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės įregistravimo Turtui, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė tenkinti jų prašymą, atsižvelgiant į tai, kad Turtui yra pritaikyti areštai – disponavimo teisės apribojimai ir nepateikti antstolių ir institucijų sutikimai dėl juridinio fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Byloje nustatyta, kad dalis antstolių sutiko su juridinio fakto - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įregistravimu Nekilnojamojo turto registre S. R. ir G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir 156/10000 dalims žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); dalis antstolių prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra, o antstolis R. V. nesutiko su pareiškėjų prašymu.

Sprendžiant dėl pareiškėjų prašymo, svarbu pažymėti, kad Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Byloje konstatuota, kad Turtas, kuriam prašoma leisti įregistruoti juridinį faktą, yra areštuotas, jam pritaikytas disponavimo teisės apribojimas, tai matyti iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo; taip pat minėtas išrašas liudija, kad Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip pareiškėjo S. R. nuosavybė; nuosavybės įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje konstatuota, kad Turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo ir jam taikomas įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Byloje duomenų, kad Turto teisinis režimas būtų pakeistas, nėra (CPK 178 str.), todėl Turtui yra taikytina CK 3.88 str. 1 d. 1 p. ir 2. d. nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pabrėžtina, kad ši prezumpcija galiojo ir disponavimo turtui teisės apribojimo metu. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad juridinio fakto Turtui nustatymas – leidimas pareiškėjams įregistruoti turtui - butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) ir 156/10000 dalims žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, be asmenų ir institucijų, įregistravusių areštą Turtui, sutikimo, - nepažeis Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto reikalavimo – keisti Turto, kuriam apribota disponavimo teisė, teisinę būklę, nes Turtui nuo jo įsigijimo momento ((duomenys neskelbtini)) buvo taikomas įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas – sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šis režimas galiojo iki šiol. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatas, kurios garantuoja kiekvienam asmeniui netrukdomai naudotis savo nuosavybe; pareiškėjų reikalavimas patenka į Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo ir apsaugos ribas, nes pareiškėjai yra Turto bendraturčiai (jungtinės nuosavybės teise) pagal nacionalinę teisę ir jų lūkesčiai yra teisėti bei pagrįsti CK 3.88 str. nuostatomis. EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog Konvencijos Pirmo Protokolo 1 str. taikomas tik egzistuojančiai nuosavybei; taigi pareiškėjų teisės pagal pirmąjį Konvencijos protokolą turi būti ginamos (Anheuser-Busch Inc. v. Portugal, no. 73049/01, 11 January 2007, § 48).

CPK 443 str. 6 d. nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pažymėtina, kad nurodyta įstatymo nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra įtvirtinta dispozityvia forma ir teismui yra palikta diskrecijos teisė spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į CPK 443 str. 6 d., taip pat pareiškimo pobūdį, pareiškėjams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

CPK 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti savo iniciatyva. Pareiškėjai sumokėjo 109 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla išnagrinėta ypatingos teisenos tvarka, o pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 eurų žyminis mokestis, kuris yra indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (pareiškimo pateikimo dieną vartotojų kainų indeksas buvo 145,80), pareiškėjai turėjo sumokėti 55 Eur (50 x 1,458 x 75 proc.) žyminį mokestį.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, pareiškėjams grąžintina 54 Eur (109 Eur – 55 Eur) žyminio mokesčio permoka. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str., 443 str., 259, 260, 268, 270, 273 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų S. R. ir G. R. pareiškimą leisti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridini faktą - bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, suinteresuoti asmenys antstoliai D. B., R. V., A. N. ir D. S., – tenkinti.

Leisti pareiškėjams S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir 156/10000 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), be antstolių ar institucijų, įregistravusių nurodytam turtui areštą (disponavimo teisės apribojimą), sutikimo.

Grąžinti pareiškėjams S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio dalį - 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėtą 2024 m. sausio 5 d. advokatės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bankas, mokėjimo nurodymu Nr. 1745, mokėjimo užduoties kodas ZM64849, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.