Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį – 250 Lt bauda; bauda išieškota 2015 m. sausio 26 d.;

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme; Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – 2 metų 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartimi subendrinus bausmes, paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 322 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė; Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis panaikinta; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta 9 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmė atlikta 2014 m. rugsėjo 26 d.;

5) 2021 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) dėl vagystės, skirta bausmė – bauda, įsiteisėjo 2021 m. spalio 14 d.;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – galutine subendrinta 34 parų arešto bausme; baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 1 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2021 m. gruodžio 11 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 prom. neblaivumas), (duomenys neskelbtini), vengdamas sulaikymo po įvykdytos vagystės, panaudojo fizinį smurtą parduotuvės apsaugos darbuotojo A. K. atžvilgiu, t. y. vieną kartą sudavė A. K. kumščiu į galvos sritį, dėl ko A. K. nukrito ant žemės ir patyrė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. D., apklaustas 2022 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Nurodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bėgdamas iš parduotuvės su pavogtomis prekėmis ir pamatęs, jog jį vejasi apsaugos darbuotojas, trenkė šiam kumščiu vieną kartą į galvos sritį ir pabėgo. Matė, kad apsaugos darbuotojas nukrito ant žemės. Mano, kad šis nuo smūgio turėjo patirti fizinį skausmą. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu ir jo suma sutiko, žadėjo atlyginti per pusę metų. Prašė teismo stipriai nebausti. Nurodė, kad yra sau pasižadėjęs daugiau nenusikalsti, stengsis išspręsti alkoholio vartojimo problemą.

Nukentėjusysis A. K., apklaustas 2022 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio, parodė, kad kaltinamojo sutrenktą ausį, už ausies jam skaudėjo apie savaitę. Buvo kraujo, ausis buvo patinusi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai ir nukentėjusysis, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 12 d. apklaustas įtariamasis V. D. atsisakė duoti parodymus, nurodė, jog parodymus duos vėliau, ikiteisminio tyrimo eigoje, galimai išsirinkęs gynėją ir pasitaręs su juo (b. l. 52–53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 15 d. papildomai apklaustas įtariamasis V. D. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos neprisipažįsta, nes apsaugos darbuotojui smūgio nesudavė ir fizinio skausmo jam nesukėlė, nes spėjo pabėgti. 2021 m. gruodžio 11 d., vakare, apie 19.30 val., jis nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti butelį degtinės. Nuėjęs prie alkoholinių gėrimų, jis paėmė tris degtinės butelius, kokius tiksliai, neprisimena, ir praėjo pro kasas už juos nesumokėjęs. Pradėjęs bėgti jis juto, kad jį kažkas vėjasi, tačiau išbėgus iš parduotuvės jo niekas nesulaikė, ir jis pabėgo per kiemus, po to grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, todėl negalėjo suduoti jam smūgio (b. l. 55–56).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 10 d. apklausta liudytoja G. Z. parodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d., apie 20 val., ji buvo kartu su savo vyru V. Z. parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Išeidama iš parduotuvės pastebėjo, kaip įeina du vyrai, panašūs į narkomanus. Vienas buvo sukryžiavęs rankas ir visas kratėsi, šio asmens neįleido į parduotuvę, buvo ir kitas vyras, vilkėjęs mėlynos spalvos striukę, džinsus. Matėsi, kad tai asocialus asmuo. Šį asmenį apsaugos darbuotojas įleido. Pastebėjo, kaip tas pats vyras su alkoholiu krepšelyje išbėga iš parduotuvės, jį vejasi apsaugos darbuotojas. Lauke, parduotuvės aikštelėje, asmuo staiga atsisuko į apsaugos darbuotoją ir kumščiu sudavė šiam į veido sritį. Apsaugos darbuotojas parkrito ant žemės ir, galimai, su galva trenkėsi į žemę. Apsaugos darbuotojas kurį laiką net negalėjo atsikelti. Ji iš karto paskambino Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu, tačiau nelaukė, kol atvažiuos spec. tarnybos, o kartu su vyru išvažiavo. Ji matė, kaip tas asmuo nubėgo link namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir po kiek laiko grįžo, tik jau su tuščiu krepšeliu. Ji tiksliai nematė, bet galimai vėl vyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojo ir to vyro. Galvoja, kad ji galėtų atpažinti asmenį, kuris apsaugos darbuotojui sudavė vieną smūgi į veido sritį (b. l. 29–31).

2021 m. gruodžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusysis A. K. parodė, jog jis dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 11 d., apie 19.30 val., atėjo keli asmenys, iš kurių vienas praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, todėl jis bandė pagauti vagį. Jis stebėjo vagystę per vaizdo kamerą, išbėgo iš apsaugos posto, minėti abu asmenys pradėjo bėgti. Jis pradėjo bėgti iš paskos, parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje priartėjo prie vieno iš jų. Priėjęs arčiau prie to asmens, šis atsisuko į jo pusę ir iš karto dešiniu kumščiu vieną kartą stipriai sudavė jam į ausį. Po suduoto smūgio jis nukrito ant žemės, pajuto fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, yra V. D. (b. l. 1‑5).

2022 m. sausio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nustatyta, jog nukentėjusysis A. K. atpažino įtariamąjį V. D. kaip vyrą, kuris 2021 m. gruodžio 11 d. jam sudavė kumščiu smūgį į veido sritį. Asmenį atpažįsta iš akių, bendrų veido bruožų, taip pat žino jį kaip parduotuvės klientą, nes dažnai ten lankosi, vykdo vagystes (b. l. 20‑24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 3387/2021(01) nustatyta, kad: 1) A. K. padarytas kairės ausies odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gruodžio 11 d.); 2) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, po nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą; 3) nustatytas sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje; 4) nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 5) sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose kūno padėtyse; 6) nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (b. l. 24).

2022 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nustatyta, jog liudytoja G. Z. atpažino įtariamąjį V. D. kaip vyrą, kuris 2021 m. gruodžio 11 d. sudavė vieną smūgį apsaugos darbuotojui į veido sritį. Vyrą atpažįsta iš nosies, akių bei bendrų veido bruožų (b. l. 32–36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareigūnui susisiekus su apsaugos darbuotoju A. K., šis paaiškino, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), nėra vaizdo kamerų, o smūgis buvo suduotas prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl vaizdo medžiagos pateikti negali. Pareigūnui susisiekus su įtariamuoju V. D. ir paprašius patikslinti, su kuo buvo vagystės dieną, šis paaiškino, kad buvo vienas, degtinės butelius pavogė vienas, kiek atsimena, vartojo alkoholinius gėrimus su kompanija, tačiau jos narių įvardinti negali, nes neprisimena (b. l. 39).

Alkotesterio rodmenų duomenys patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 11 d. 20.33 val. V. D. buvo nustatytas 2,28 prom. neblaivumas (b. l. 62). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, arba jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė savo kaltę, bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis savo kaltę dėl fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo pripažino visiškai, patvirtino šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2021 m. gruodžio 11 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 prom. neblaivumas), (duomenys neskelbtini), vengdamas sulaikymo po įvykdytos vagystės, panaudojo fizinį smurtą parduotuvės apsaugos darbuotojo A. K. atžvilgiu, t. y. vieną kartą sudavė A. K. kumščiu į galvos sritį, dėl ko A. K. nukrito ant žemės ir patyrė fizinį skausmą. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojos G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2021 m. gruodžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2022 m. sausio 10 ir 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. sausio 5 d. tarnybinis pranešimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. gruodžio 14 d. specialisto išvada Nr. G 3387/2021(01).

Atsižvelgęs į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais V. D. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, dėl kaltinamojo smūgio kumščiu į nukentėjusiojo galvos sritį, jo ausis kraujavo, ištino, jis apie savaitę jautė fizinį skausmą. Be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, kad jo nebesivytų) jis ir siekė. Kaip nurodė ir pats kaltinamasis – jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bėgdamas iš parduotuvės su pavogtomis prekėmis, pamatęs, jog jį vejasi apsaugos darbuotojas, trenkė šiam kumščiu vieną kartą į galvos sritį ir pabėgo. Matė, kad apsaugos darbuotojas nukrito ant žemės, mano, kad šis nuo smūgio turėjo patirti fizinį skausmą.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo V. D. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Teismas, skirdamas bausmę V. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog šiuo atveju nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iš jo žodžių – dirba statybose, teistas (b. l. 74–78), baustas administracine tvarka (b. l. 70–73), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant didesnį nei vidurkis, skirtinas už nusikaltimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 11 d. 20.20 val. iki 2021 m. gruodžio 12 d. 15.46 val. (b. l. 44–45, 57), t. y. viena diena, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamąjį įsakymą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59–61), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Nukentėjusysis A. K., kuris Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 11), pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinę žalą, kurią vertina 500 eurų suma (b. l. 10).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nurodyta civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo V. D. veiksmų, kurie šiuo teismo nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais, nukentėjusysis apie savaitę jautė patinusios ausies skausmą, dėl to patyrė tiek fizinį, tiek psichinį diskomfortą, kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė tyčia, be to, iš jo žodžių – dirba, gauna 800–1000 eurų pajamų per mėnesį, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš V. D. A. K. naudai priteistinas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas, jį nurodant sumokėti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinasis nuosavybės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 (šešiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. D. 46 (keturiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, V. D. paskirtą arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir paskirti V. D. galutinę bausmę – 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti V. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 11 d. 20.20 val. iki 2021 m. gruodžio 12 d. 15.46 val., vieną dieną, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Priteisti A. K. iš V. D. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą, nurodant jį sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.