- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 1T-55/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- K. D. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro – Tomo Staniulio prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00336-14, kurioje K. D. B. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d., perdavimo kitam teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras – Tomas Staniulis prašo baudžiamąją bylą Nr. 20-9-00336-14, kurioje K. D. B. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d., padarymu ir kurioje Kauno apygardos prokuratūra surašė nutarimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, perduoti iš teismo, kuriam byla teisminga pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 224 ir 226 str., nagrinėti kitam apylinkės teismui. Prašymas grindžiamas tuo, kad byla teisminga Alytaus rajono apylinkės teismui, o kaltinamasis – Kazys D. B. Alytuje yra keliolika metų vertęsis advokato praktika, todėl jį su Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjais galimai sieja tarpusavio pažintis, dalykiniai santykiai, kurie proceso dalyviams gali sukelti įvairių interpretacijų dėl teismo nešališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tekintinas. Baudžiamoji byla perduotina nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad versdamasis advokato praktika, kaltinamasis Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamose bylose dažnai dalyvaudavo kaip gynėjas ar atstovas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjams yra pažįstamas asmuo. Atitinkamai neeliminuotina tikimybė, kad spręsdami tokio asmens baudžiamosios atsakomybės, jos ribų klausimus, Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjai gali būti subjektyvūs, turėti asmeninių priežasčių (būtent fakto, kad kaltinamąjį pažįsta iš savo profesinės veiklos sferos) nulemtų išankstinių nuostatų dėl bylos baigties. Nurodyta aplinkybė abejonių teismo objektyvumu gali sukelti ir proceso dalyviams, nulemti nepageidautinas interpretacijas teismo nešališkumo klausimu ar tapti akstinu reikšti bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui) nušalinimus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numato galimybę ekstraordinariniais atvejais, kai tai yra reikalinga siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesus, iki pradedant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje perduoti ją kitam teismui, o šio straipsnio 2 d. 1 p. klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendimą priskiria atitinkamo apygardos teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas laiko, kad būtinumas šiuo atveju pašalinti bet kokias proceso dalyviams galinčias kilti abejones teismo nešališkumu, užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta neutraliai joje sprendžiamų klausimų atžvilgiu nusistačiusio ir objektyvaus teismo, yra svarbus teisingumo interesas, kurio vardan įgyvendintina išimtinė baudžiamojo proceso įstatyme numatyta bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui teisė. Atsižvelgiant į tai, kad versdamasis advokato praktika Alytuje, kaltinamasis galėjo neretai dalyvauti ir teismo procesuose, vykstančiuose apylinkės teismuose, kurie savo veiklos teritorijomis ribojasi su Alytaus rajono apylinkės teismo veiklos teritorija, kokie yra Marijampolės, Varėnos, Prienų rajonų bei Druskininkų miesto apylinkių teismai, byla perduotina Jonavos rajono apylinkės teismui, kadangi tikimybė, jog kaltinamasis dėl savo profesinės veiklos gali būti pažįstamas su šiame teisme dirbančiais teisėjais laikytina esanti mažesnė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą Nr. 20-2-00336-14, kurioje K. D. B. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d., perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Baudžiamąją bylą su šia Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi išsiųsti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Apie bylos perdavimą pranešti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui, kaltinamajam – K. D. B. ir nukentėjusiajai – A. B., išsiunčiant įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas šios nutarties kopijas.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.