Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Skundžiamu NŽT 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 7S-227-(14.7.3) nepagrįstai buvo atkurtos pretendentei M. B. B. ( (duomenys neskelbtini) mirusi), kurios įpėdinis yra pareiškėjas, nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko M. D. iki nacionalizacijos valdytą 20,27 ha žemės dalį (duomenys neskelbtini) , atlyginant pinigais.

Taigi nurodyta situacija nulėmė, jog pareiškėjas nepagrįstai neteko galimybės pasirinkti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ar kitoje kadastrinėje vietovėje. Žemės grąžinimo procedūra nėra užbaigta, nes ir toliau organizuojami susirinkimai dėl laisvoje valstybinėje žemėje projektuojamų žemės sklypų pasirinkimo, o tai reiškia, kad objektyviai egzistuoja galimybė pareiškėjui atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ar kitoje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra laisvų sklypų.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 105 punkte numatyta, jog jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Atsakovė neįvertino, jog į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. atsakovės organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame buvo siūloma pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui pasirinkti Žemės reformos žemėtvarkos projekte projektuojamus lygiaverčius žemės sklypus, pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės atvykti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl atsakovė nepagrįstai nusprendė atkurti nuosavybės teises į likusios neatkurtos žemės dalį atlyginant pinigais.

Skundžiami administraciniai aktai turi būti panaikinti ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 26 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirinktu būdu.

Kauno apskrities viršininko įsakymais pretendentė M. B. B. nuolat buvo įtraukiama į naujus pretendentų, pageidaujančių gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos valstybinės žemės fondo, sąrašus, nes pareiškėjas, jos teisių perėmėjas, niekaip negalėjo pasirinkti jam tinkančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje projektuojamo žemės sklypo.

Atsakovė skundžiamu NŽT 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 7SD-5496-(14.7.104) atsisakė dar kartą sudaryti pareiškėjui galimybę pasirinkti lygiavertį sklypą, kadangi pareiškėjas nepasirinko atsakovės 2019 m. kovo 5 d. rašte Nr. 7SD-1594-(14.7.50.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ nurodytu terminu lygiaverčio žemės sklypo kitoje kadastro vietovėje ir taip pat neatvyko į 2019 m. liepos 24 d. atsakovės organizuojamą pretendentų susirinkimą pasirinkti lygiaverčio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Pareiškėjas nesutinka, kad už negrąžintą valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta pinigais, kaip nurodyta skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 7S-227-(14.7.3.).

Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu ir kategoriškai nesutinka, jog nuosavybės teisės už valstybės išperkamą žemę būtų atkurtos atlyginimo pinigais būdu.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindė tuo, jog atsakovė skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 7SD-5496-(14.7.104) netenkino jo 2019 m. liepos 26 d. prašymo ir nesudarė pareiškėjui galimybės dar kartą pasirinkti lygiavertį turėtajam žemės sklypą ar sklypus bet kurioje Kauno rajono savivaldybės kadastro vietovėje, o nesant tokių sklypų Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, suteikti galimybę pasirinkti lygiaverčius sklypus visų kitų savivaldybių kadastrinėse teritorijose, pirmenybę teikiant arčiau Kauno rajono savivaldybės esančioms teritorijoms. Taip pat neįvertino, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės atvykti į 2019 m. liepos 24 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą pasirinkti projektuojamo nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčio žemės sklypo ar sklypų, neįvertino pareiškėjo aiškiai išreikštos valios atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu sklypu, todėl skundžiamu 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 7S-227-(14.7.3.) nepagrįstai atkūrė pretendentei M. B. B. ((duomenys neskelbtini) mirusiai), kurios įpėdinis yra pareiškėjas, nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 20,27 ha žemės, atlyginant už valstybės išperkamą žemę pinigais – 6774 Eur.

Atsakovė nuosavybės teisių atkūrimą atlyginimo pinigais būdu argumentavo tuo, jog pareiškėjas nepasirinko kitos kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės sklypą, kviečiamas į pretendentų susirinkimą pasirinkti projektuojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nurodytu laiku neatvyko be pateisinamų priežasčių, atvykęs į anksčiau organizuotus pretendentų susirinkimus nepasirinko projektuojamų žemės sklypų.

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas ne kartą (2010 m. vasario 19 d., 2013 m. liepos 24 d., 2014 m. spalio 23 d.) buvo kviečiamas į atsakovės organizuojamus pretendentų susirinkimus, kuriuose jis turėjo pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės sklypų plane neatlygintinai nuosavybėn perduotiną lygiavertį turėtam žemės sklypą, tačiau pareiškėjo, atvykusio į susirinkimus, netenkino sklypų vietos ir vertė, todėl jis lygiaverčio sklypo nepasirinko.

Atsakovė 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 7SD-1594-(14.7.50.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėją, jog mirusios pretendentės M. B. B. vardu yra parengta ir Kauno apskrities viršininko patvirtinta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. RO-149-4658, kadangi pareiškėjas nenurodė kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, pareiškėjo buvo prašoma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pasirinkti šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę ir apie tai informuoti Kauno rajono skyrių, pateikiant paveldėjimo teises įrodančių dokumentų kopijas. Taip pat atsakovė pažymėjo, jog pareiškėjui nenurodžius kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, nuosavybės teisės į žemę, mišką M. B. B. bus atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsakovės 2019 m. liepos 9 d. raštu Nr. 7SD-4667-(14.7.50.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pareiškėjas buvo informuotas ir kviečiamas kaip M. B. B. turto paveldėtojas atvykti į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame turi išreikšti valią dėl projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Atsakovė nurodė, jog jeigu pareiškėjas neatvyks į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirinks projektuojamo žemės sklypo vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais.

Pareiškėjas neatvyko į nurodytą susirinkimą, tačiau dar iki susirinkimo pradžios informavo atsakovę, jog nurodytu laiku į susirinkimą negalės atvykti, nes dirba ir neatvykimo į darbą nesuderino su darbdaviu, taip pat prašė sudaryti galimybę atvykti vėliau, kitu laiku. Atsakovė nesutiko atidėti susirinkimo laiko. Pažymėtina, jog atsakovė neginčija pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, jog jis informavo atsakovę, jog negalės atvykti į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą, tačiau savo sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant už valstybės išperkamą turtą pinigais argumentavo tuo, jog pareiškėjas be pateisinamų ir įrodymais nepagrįstų priežasčių neatvyko į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. rengiamą pretendentų susirinkimą.

Atsakovė nuosavybės teisių atkūrimą M. B. B. atlyginant už valstybės išperkamą turtą pinigais grindė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi leidžiančia, kai pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą kaimo vietovėje Vyriausybės nustatyta tvarka, informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, ir pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teises šiam piliečiui atkurti atlyginant pinigais. Analogiškos nuostatos detalizuotos ir Tvarkoje.

Visų pirma, pareiškėjas informavo atsakovę, jog neturi galimybės atvykti į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis žemės sklypo, nes nurodytu laiku dirbo. Pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę, jog jis nurodyto susirinkimo laiku dirbo, patvirtina teismui pateikta AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ 2020 m. balandžio 20 d. pažyma, iš kurios matyti, jog pareiškėjas susirinkimo laiku 2019 m. liepos 24 d. dirbo ir negalėjo dėl objektyvių ne nuo jo valios priklausančių priežasčių atvykti į minėtą susirinkimą.

Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą, kuriame numatytas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas –lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, perdavimas neatlygintinai nuosavybėn, pareiškėjas neabejotinai turi teisę atkurti nuosavybėss teises lygiaverčiu žemės sklypu.

Pareiškėjas į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi pareiškėjas nurodytu laiku dirbo ir informavo atsakovę apie neatvykimo priežastis, prašydamas pakeisti susirinkimo laiką.

Atsakovės pasirinktas veikimo būdas nevertinti pareiškėjo aktyvių pastangų dar iki susirinkimo pradžios informuoti, jog negalės atvykti į 2019 m. liepos 24 d. 9.20 val. organizuojamą pretendentų susirinkimą dėl to, jog dirba, ir netenkinti jo prašymo atidėti susirinkimo laiką, nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu bei atitinkančiu gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimus.

Atsakovė nevykdė pareigos, numatytos Tvarkos 3 punkte, piliečiui nuosavybės teises atkurti ar už valstybės išperkamą turtą atlyginti piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu, siūlyti nuosavybės atkūrimo būdą, jei pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių prašyme nurodytu būdu, todėl pažeidė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir taip pat pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, atitinkančiu jo valią.