- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-22-361/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- K. R.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus, Edvardas Staponkausa
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
E. K. paskirta BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą, dirbti, ir uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas K. R., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. K. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų. Jis 2018 m. balandžio 18 d., apie 14.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su K. R., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Čia“, esančios adresu Mogiliovo g. 12, Klaipėda, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sumušė A. M.: E. K. vieną kartą A. M. kumščiu smogė į galvą, nukentėjusiajam suklupus, du kartus kumščiu smogė į juosmenį ir pilvą, pastarajam nugriuvus ant cementinio grindinio, vieną kartą spyrė į pilvą, po to koja laikė prispaudęs galvą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą spyrė į nugarą ir vieną kartą į pakaušį, nutekėjusiajam atsisėdus, vieną kartą spyrė į kairįjį šoną ir du kartus į nugarą. Nukentėjusiajam atsistojus, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, K. R. jam kumščiu smogė du kartus į veidą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant cementinio grindinio. Taip E. K. ir K. R. bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė nosies kaulų skeveldrinį dislokuotą lūžimą su įspaudimu, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir smulkų odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokų vidinių kampų ir dešinio paakio srityje, apatinės lūpos vidinio paviršiaus gleivinės nubrozdinimą ir kraujosruvą, nulaužė dviejų kandžių (11 ir 42 dantų) vainikus, padarė poodinę kraujosruvą dešinio smilkinio-užausio srityje, apatinio žandikaulio kairio kampo srities sumušimą, kairio riešo sąnario raiščių patempimą bei odos nubrozdinimą kryžkaulio kairėje pusėje, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
2. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. gynėjas advokatas E. Staponkus apeliaciniu skundu prašo: pripažinti E. K. atsakomybę švelninančia aplinkybę tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ir rizikingas nukentėjusiojo A. M. elgesys; panaikinti apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu E. K. skirtą auklėjamojo pobūdžio priemonę arba pakeisti šią priemonę ir skirti E. K. įspėjimą.
2.1. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nusikalstamas veikas E. K. padarė dėl to, jog buvo išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio, o būtent pastarajam pasakius, kad negrąžins jam skolos. Paaiškina, jog nukentėjusysis A. M. buvo skolingas E. K. 200 Eur ir laiku skolos negrąžino ir E. K. jo ieškojo telefonu ir kitais būdais. K. R. suorganizavo E. K. ir A. M. susitikimą prie parduotuvės. Natūralu, jog A. M. pasakius, jog skolos negrąžins, E. K. emociškai susijaudino, nesusivaldė ir pradėjo jį mušti kumščiais. A. M. tyrimo metu pripažino skolos faktą. Mano, jog dar vienos E. K. atsakomybę švelninančios aplinkybės nustatymas turėtų reikšmės parenkant auklėjamojo poveikio priemonę.
2.2. Nurodo, jog E. K. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 17 m., jis yra gimęs (duomenys neskelbtini), o priimant nuosprendį jau buvo pilnametis, dirbo ir mokėsi. Todėl mano, jog ginčijamos auklėjamojo poveikio priemonės paskyrimas E. K. yra nelogiškas, neprotingas, formalus. Tokios priemonės turi būti skiriamos nepilnamečiams, o ne pilnametystės sulaukusiems asmenims (BK 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Jei gynybos pozicija yra klaidinga, mano, jog skirta auklėjamojo poveikio priemonė yra aiškiai neteisinga. E. K. anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, šios veikos padarytos idealiąja sutaptimi, iš anksto nebuvo planuotos, buvo atsitiktinės, padarytos spontaniškai dėl nukentėjusiojo rizikingo ir provokuojamo elgesio. E. K. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų labai sielojasi, padarytą žalą visiškai atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė. Todėl E. K. galėjo būti skirta švelnesnė auklėjamojo poveikio priemonė. E. K. įsisąmonino padarytų veikų neteisėtumą, pavojingumą ir ateityje nedarys nusikalstamų veikų.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Nurodo, jog nukentėjusiojo žodžiai, jog skolos negrąžins, nelaikytini jo rizikingu ir provokuojamu elgesiu, o E. K. agresyvūs smurtiniai veiksmai buvo nepamatuota reakcija į nukentėjusiojo veiksmus. Kaltinamųjų parodymai apie tai, kam ir kiek iš tiesų buvo skolingas pinigų nukentėjusysis, yra nenuoseklūs, todėl kelia abejonių dėl jų tikrumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis sąmoningai neskatino nei E. K., nei K. R. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, pats nesudavė nė vieno smūgio, net nesigynė. Teismas tinkamai parinko E. K. griežtesnę auklėjamojo poveikio priemonę, įvertinęs aplinkybes, jog jis jau yra pilnametis, dirba, mokosi vakarinėje mokykloje, padarė dvi nusikalstamas veikas. Mano, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, todėl jį keisti pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl E. K. kaltės, tinkamai kvalifikavo jo įvykdytas nusikalstamas veikas ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas tiek nuspręsdamas atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek skirdamas jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą.
5. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 93 straipsniu, E. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, taip pat du BK 87 straipsnyje numatyti įpareigojimai – tęsti mokslą arba dirbti ir vienas draudimas – uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
6. BK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus (XI skyrius „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“) nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Šiuo atveju E. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas būtent nepilnametis. Todėl aplinkybė, kad nuosprendžio priėmimo metu E. K. jau buvo (yra) pilnametis, savaime nereiškia, jog jam šio skyriaus nuostatos netaikytinos ar neaktualios. Pažymėtina, jog BK 93 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, atleidžiant nepilnametį kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, skirti jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog aptariama auklėjamojo poveikio priemonė turi būti skiriama nepilnamečiams, o ne pilnametystės sulaukusiems asmenims, atmestina kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsta.
7. Apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes, jog E. K. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, mokosi, dirba, pripažino kaltę ir gailisi dėl padarytų veikų, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, nukentėjusysis materialinių pretenzijų jam nereiškia. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai E. K. skyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir kartu du minėtus įpareigojimus bei vieną draudimą. Teisėjų kolegijos manymu, tokios turinio auklėjamojo poveikio priemonė dera su E. K. asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumu, padės jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 straipsnio 1, 3, 4 punktai).
8. Elgesys gali būti apribojamas nuo 30 dienų iki 12 mėnesių (BK 87 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kvestionuojamos priemonės taikymo terminas (6 mėnesiai) nėra maksimalus ir kolegijos vertinamas kaip adekvatus E. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jų smurtiniam pobūdžiui, juolab padarytų veikiant bendrininkų grupe. Nukentėjusiajam dėl padaryto nosies kaulų lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie padaryti mažiausiai 5 smūgiais. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės ir kartu įtariamojo E. K. ir nukentėjusiojo A. M. bei E. K. ir K. R. akistatų duomenys leidžia įsitikinti tuo, jog bendrininkų nusikalstamas elgesys tikrai nebuvo nulemtas nukentėjusiojo provokuojamo ar rizikingo elgesio. Net ir tikint apeliantu, jog E. K. nusikalstamai veikti prieš A. M. išprovokavo pastarojo žodžiai, jog skolos jis jam negrąžins, tai jokiu būdu nepateisina pavojingus padarinius sukėlusių E. K. veiksmų. Skolos yra prisiteisiamos ir (ar) išsiieškomos civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o ne atgaunamos vartojant smurtą prieš skolininką. Minėtame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės atskleidžia išties intensyvius, smurtinius ir tikrai ne nukentėjusiojo, o vien E. K. ir K. R. veiksmus prieš pastarąjį. Įraše aiškiai matyti, kaip E. K. vieną kartą kumščiu smogia A. M. į galvą, jam suklupus – du kartus kumščiu smogia į juosmenį ir pilvą, o jam nugriuvus ant cementinio grindinio – vieną kartą spiria į pilvą, koja laiko prispaudęs galvą ir vieną kartą spiria į nugarą ir vieną kartą į pakaušį, o jam atsisėdus – vieną kartą spiria į kairįjį šoną ir du kartus į nugarą.
9. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog auklėjamojo poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta elgesio apribojimo priemonė tiek savo rūšimi, tiek turiniu nėra aiškiai per griežta, atitinka E. K. asmenybės pavojingumą, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Skundo argumentai vertintini kaip formalūs ir nesudaro pagrindo skirtą poveikio priemonę naikinti, keisti ar švelninti ir įžvelgti esant E. K. atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.