Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-33-906/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2-33-906/2013
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00497-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Pareiškėjas
V. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. Š., J. Š.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-33-906/2013Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00497-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija 128.2.; 76.4. (S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Stefanijai Družinskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. Š.,pareiškėjo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,suinteresuotiems asmenims: V. Š. ir J. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š. ir J. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad P. G., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo tėvas, o jis yra P. G. sūnus.

Pareiškėjas nurodė, kad Jo tėvai yra P. G. ir J. Š.. Tėvai nebuvo įregistravę santuokos, tačiau gyveno faktiniuose santykiuose nuo 1965 m. iki tėvo mirties. Gyvenant kartu susilaukė dviejų vaikų V. Š. ir V. Š.. Kadangi tėvai nebuvo pateikę bendro pareiškimo civilinės metrikacijos įstaigai, todėl vaikams suteikta motinos pavardė, tėvo vardas nurodytas motinos nurodymu. Tačiau P. G. pripažino savo vaikus, gyveno faktiniuose santykiuose ir vedė bendrą ūkį. Po tėvo mirties negali priimti tėvo palikimo nes nėra reikiamų tėvystę patvirtinančių dokumentų.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais. Nustačius tėvystę prašo, kad jam būtų suteikta tėvo pavardė G..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą. Paaiškino, kad nuo jo gimimo tėvai gyveno kartu, santuokos nebuvo įregistravę dėl tėvo kaltės, nes jis to vengė. Taip pat nesirūpino, kad vaikų gimimo liudijimuose būtų įrašytas tėvas. Šie duomenys buvo įrašyti tik pagal motinos nurodymus. Tada buvo tokie laikai, kad to pakako ir niekas nesirūpino. Mirus tėvui vaikai negali priimti palikimo. Jis į palikimą nepretenduoja ir tėvystės neprašo nustatyti. Jį tenkina esama situacija.

Suinteresuotas asmuo J. Š. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą. Paaiškino, kad santuokos nebuvo sudariusi. Nuo (duomenys neskelbtini). gyveno kartu faktiniuose santykiuose su P. G. vedė bendrą ūkį iki jo mirties. Su juo susilaukė 2 vaikų V. Š. ir V. Š.. Prieš pradedant gyventi su P. G. ji jau turėjo vieną vaiką A. Š. Z.. Santuokos nebuvo sudarę nes P. G. vengė tuoktis, atidėliojo, galiausiai taip ir nesusituokė. Jis taip pat vengė nuvykti į civilinės metrikacijos skyrių parašyti pareiškimą dėl Viktoro ir Vytauto tėvystės pripažinimo. Teigia to nepadarė dėl aplaidumo. Todėl vaikams buvo suteikta jos pavardė. Tačiau P. G. pripažino savo vaikus, jais rūpinosi, augino. Kadangi vaikai negali priimti P. G. palikimo V. Š. nutarė kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo po tėvo mirties. Teigia, kad P. G. santuokos nebuvo sudaręs ir kitų vaikų neturėjo.

Liudytojas J. Ž. paliudijo, kad 1987-1988 m. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo P. G. kaimynas, kurį laiką dirbo kartu su juo. Žinojo, kad jis gyvena kartus su J. Š., turėjo du vaikus V. Š. ir V. Š., mylėjo vaikus, augino juos, leido į mokyklą. Kodėl nebuvo įregistravęs santuokos ir tėvystės fakto nežino.

Liudytoja O. V. paliudijo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 1970 m. Apie 1972 m. į kaimynystę parsikraustė P. G. su J. Š.. Jau ten gyvenant susilaukė vaiko V. Š.. Žinojo kad A. Š. buvo ne P. G. vaikas, o kitus Viktorą ir V. Š., jis pripažino ir labai mylėjo. Kodėl vaikams nebuvo suteikta tėvo pavardė nežino. Mano, todėl, kad jie nebuvo įregistravę santuokos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d.). Šiuo atveju juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas įgyvendinti vaiko teises – žinoti savo tėvus ir gauti valstybės paramą, netekus vieno iš tėvų bei pretenduoti į mirusiojo palikimą jei toks yra.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal iki tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 str., vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. Šiuo atveju nebuvo bendro tėvų pareiškimo, remiantis šiuo įstatymu, gimimo įrašų knygoje, pareiškėjo tėvu buvo įrašytas P. Š., jam suteikta motinos pavardė. P. G. yra miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kitokiu būdu negali nustatyti tėvystės ir negali priimti mirusio tėvo palikimo. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G. yra jo tėvas. Bei prašo suteikti tėvo pavardę.

Iš byloje esančio pareiškėjo gimimo liudijimo (b.l. 5) nustatyta, kad V. Š., P., gimė (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone, vaiko tėvu įrašytas P. Š., M. Š. J., Felikso. G. P. yra miręs (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Gyventojų registro tarnybos išraše nurodyta, kad P. G. turėjo du vaikus V. Š. ir V. Š. (b.l. 8). Skuodo Rajono notarų biuro pažymoje nurodyta, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla dėl jo turto neužvesta (b.l. 9). Iš Klaipėdos apskrities archyvo pateiktų dokumentų, išrašų iš (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinių knygų apie P. G. namų ūkį matyti, kad 1972 m. G. P. šeimos nariai buvo: šeimos galva G. P., sugyventinė Š. J., ir trys vaikai – Š. A. Z., Vytautas Š. P., Viktoras Š. P.. Iš vėlesnių įrašų matyti, kad A. Š. Z. išsikraustė iš namų ūkio 1979 m. kiti įrašai apie šeimos sudėtį analogiški (b.l. 10-22). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo Skyriaus pažymos matyti, kad P. G. 1996 m. buvo išsipirkęs 3,04 ha žemės sklypus (23).

Mirus vaiko spėjamam tėvui teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 391 str.). Teismai nagrinėdami juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (tėvystės nustatymo) bylas turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 56, 14.4 p.). Pareiškėjo gimimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksas (patvirtintas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Perzidiumo 1969 m. liepos 16 d. įsaku Nr. VII-327). Šio teisės akto 55 straipsnis numatė vaiko kilmės nustatymo tvarką, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, pareiškimo. O būtent „Jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka. Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba jų. bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę.“

Konstatuotina, kad šioje byloje yra pateikti įrodymai, patvirtina, kad J. Š. ir P. G. nuo 1965 m. iki P. G. mirties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pareiškėjas V. Š. gimė (duomenys neskelbtini) , tai tuo metu, kai J. Š. ir P. G. gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino suinteresuoti asmenys ir liudytojai. Taip pat byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų parodymais nustatyta, kad P. G., nors ir nebuvo parašęs pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, tačiau mylėjo savo vaikus, auklėjo juos leido į mokslus. Itin mylėjo savo sūnų Viktorą. Bylos rašytiniai įrodymai, išrašai iš namų ūkio knygų taip pat patvirtina, V. Š. buvo nurodomas kaip P. G. sūnus. Todėl teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., miręs (duomenys neskelbtini) , yra pareiškėjo tėvas, o pareiškėjas yra P. G. sūnus tėvas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas bei papildytini civilinės būklės aktai gimimo įrašai, nurodant, kad jos tėvas yra P. G..

Pareiškėjos prašymu jam suteiktina tėvo pavardė „G.“.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įgyvendinti vaiko teises – žinoti savo tėvus ir pretenduoti į palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 9 p., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. Š. yra P. G. sūnus.

Papildyti civilinės būklės aktus, gimimo įrašus, nurodant, kad V. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra P. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjui V. Š. suteikti tėvo pavardę „G.“.

Juridinis faktas nustatomas tikslu įgyvendinti vaiko teises – žinoti savo tėvus ir į tėvo palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis