- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- e2-3838-617/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00218-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. B. 1402 € skolos, kuria sudaro 501,03 € negrąžinto kredito dalis, 895,46 € palūkanos, 5,51 € delspinigių už kiekvieną mokėti pradelstą dieną nuo prievolės pažeidimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė, gavusi teismo pranešimą, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ( LR CPK 285 straipsnio 2 dalis ).
Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė L. B. 2016-08-22 sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. 2334371 pagal kurią kreditorius atsakovei suteikė 1200 € dydžio kreditą su 1199,43 € palūkanomis. Pagal sutartį atsakovė kreditą su palūkanomis turėjo grąžinti per 36 mėnesius nuo 2016-11-20 iki 2019-10-06. Sutinkamai su minėtos sutarties 4.1 punktu paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti Paskolą ir sumokėti Paskolos palūkanas Paskolos grąžinimo dieną. Paskolos palūkanos yra nurodytos Paskolos paraiškoje, o jų dydis priklauso nuo Paskolos sumos ir termino. Jeigu Paskola grąžinama ir Paskolos palūkanos mokamos periodiniais mokėjimais, gražinamos Paskolos dalys apskaičiuojamos taip, kad šių mokėjimų dydis būtų vienodas. Kai pasibaigus Paskolos terminui Paskola ar jos dalis lieka negrąžinta, už tolesnį naudojimąsi negrąžinta Paskolos suma, Paskolos gavėjas turi mokėti Paskolos palūkanas kas mėnesį ( skaičiuojant nuo Paskolos termino paskutinės dienos ) iki visiško Paskolos grąžinimo. Atsakovė pagal minėtą sutartį įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, iš jos prašomos priteisti sumos neginčija. LR CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal LR CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė netinkamai vykdė prievolę – suteikto kredito laiku negrąžino, kredito sutarties sąlygų laiku nevykdė, pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ 2017-08-21 nutraukė sutartį.
Remiantis tarp UAB „IPF Digital Lietuva“ ir UAB „Julianus Inkaso“ 2016-09-30 pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į L. B. skolą, ir 2017-08-23 įspėjimu pranešė skolininkei ( atsakovei ) apie kreditoriaus pasikeitimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei priteistina negrąžinta kredito dalis – 501,03 €.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 895,46 € neapmokėtų palūkanų. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos skirstomos į pelno ( mokėjimo ) palūkanas, kurios yra mokestis už pinigų skolinimą ir kompensuojamąsias palūkanas, kurios yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolintais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Remiantis LR CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės 2016-08-22 sudarytoje vartojimo kredito sutartyje buvo nurodytas mokėjimo grafikas, kuriame nurodytos mokėtinos sumos per visą laikotarpį nuo 2016-11-20 iki 2019-10-06. Šiame grafike detaliai nurodyta, kokia mokama suma sudaro grąžinamą kreditą, palūkanas, kokią sumą iš viso atsakovė privalo mokėti kiekvieną mėnesį, t. y. palūkanų dydis, mokėjimo tvarka nustatyta šalių susitarimu. Mokėjimo ( pelno ) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno ( mokėjimo ) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas ( pavyzdžiui, LR CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt. ), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas. LR CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti LR CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju ( Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014 ). Nagrinėjamu atveju toks prašymas byloje pareikštas nebuvo. Sudarytoje sutartyje buvo aiškiai nurodytas palūkanų dydis, gautinos ir mokėtinos sumos. Šalių sutartimi nustatytos palūkanų normos neviršija Vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo metu 2016-08-22 galiojo LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose palūkanos apibūdinamas kaip Sutartyje nurodyto dydžio metinės palūkanos, kurias Paskolos gavėjas privalo mokėti Paskolos davėjui už visą naudojimosi Paskola laiką nuo Paskolos išmokėjimo dienos iki visiško Paskolos grąžinimo dienos. Iš bylos matyti, kad ieškovas prašo priteisti palūkanas, apskaičiuotas už 36 mėnesius ( iki 2019-10-16 ), t. y. jų dydis nėra susietas su faktiniu kredito grąžinimu. Teismas negali patvirtinti aplinkybių, kurios šiuo metu neegzistuoja ir paaiškės tik ateityje. Kitaip tariant, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2019-10-06 ir priteisti visą iki šios datos paskaičiuotą palūkanų sumą. Taip pat pažymėtina, kad ginčo objektą ( ieškinio pagrindą, dalyką, teisės gynimo būdą ) byloje gali apibrėžti tik ieškovas ( LR CPK 42 straipsnio 1 dalis ), o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir privačiame ginče ( dispozityvioje byloje ) negali jų peržengti ( LR CPK 265 straipsnio 2 dalis ). Nors ieškovė prašo priteisti palūkanas nuo 2016-11-20 iki 2019-10-06, iš pranešimo dėl sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovė nuo 2016-11-20 yra sumokėjusi 6 įmokas, t. y. sumokėjusi 303,97 € palūkanų. Taigi, ieškovei reikalaujant priteisti palūkanas konkrečia pinigų suma ir nesant įrodymų, jog atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę grąžinti kreditą, iš atsakovės priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo 2017-05-19 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( 2018-04-25 ) – 528,34 €.
Atsakovė laiku neįvykdė savo prievolės, t. y. negrąžino kredito, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5,51 € delspinigių už laikotarpį nuo prievolės pažeidimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos.
LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl iš jos priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ( 1034,88 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2018-02-28 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies ( LR CPK 93 straipsnio 1 dalis ). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15 € žyminio mokesčio, 0,84 € už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 100 € advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Pagal LR CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus, nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – byla nėra didelės apimties ar sudėtingumo, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, byla išnagrinėta iš esmės rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant, parengtas ieškinys šabloniškas, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog advokatas S. J. nuolat teikia teisines paslaugas ieškovui UAB „Julianus Inkaso“, taip pat atsižvelgiant į skolos sumą, į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies – mano, kad yra pagrindas ieškovės prašomą priteisti 100 € sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažinti iki 60 €, kuri yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį iš dalies, vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 75,84 € bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro minimalus žyminis mokestis mokėtinas elektroninėje byloje – 15 €, 0,84 € už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 60 € už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, LR CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš L. B. UAB „Julianus Inkaso“ naudai 501,03 € negrąžintą kredito dalį, 528,34 € palūkanų, 5,51 € delspinigių, 75,84 € bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1110,72 € ( vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt € 72 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 1034,88 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018-02-28 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė L. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.