- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- II-477-949/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01202-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rima Gudienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. D.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl 2020 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10734_2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. liepos 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos (toliau - Institucija) pareigūnas surašė D. D. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-27955-2020, už tai, kad ji 2020 m. liepos 23 d., 7 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Šiais savo veiksmais D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.7 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje. D. D. pasiūlyta susimokėti 30 eurų baudą iki 2020-08-26 (b. l. 7).
2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-10734_2020 Institucijos specialistė S. V. aukščiau aprašyto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu D. D. už 2020 m. liepos 23 d. nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį paskyrė 60 Eur dydžio baudą (b. l. 5-6).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (toliau – pareiškėja) D. D. pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo. Skunde nurodoma, kad nesutinka su priimtu nutarimu, prašo bylą nutraukti, nes administracinio nusižengimo nepadarė. Nurodė, kad įvažiuojant į sankryžą degė žalias šviesoforo signalas, vieną kartą sumirgsėjus žaliam signalui, užsidegė geltonas signalas ir šioje situacijoje reikėjo užbaigti pradėtą manevrą. Situacija įvyko piko metu, pareiškėjai iš paskos važiavo dar vienas automobilis, jeigu staiga būtų stabdžiusi, galimai būtų sukėlusi avarinę situaciją (b. l. 3).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, byloje pateikta vaizdo medžiaga yra informatyvi ir pakankama nusižengimo padarymo faktui konstatuoti. Nekyla abejonių, kad D. D. padarė administracinį nusižengimą, jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti paliktas nepakeistas (b. l. 24-27).
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. D. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, buvo gautas prašymas nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Skundžiamame nutarime konstatuota, kad pareiškėja D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.7. punkto reikalavimus, kurie numato, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai galėtų būti taikomos išimtys, numatytos Kelių eismo taisyklių 29 ir 166 punktuose, todėl įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ji negalėjo.
Byloje pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai – 2020 m. liepos 27 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-27955-2020, 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-10734_2020, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. D. 2020-07-23 tarnybinis pranešimas dėl bekontakčiu būdu užfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 10-14) bei kita rašytinė bylos medžiaga, taip pat byloje pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 21) patvirtina faktą, jog D. D., pažeisdama KET 73.7 punkto reikalavimus, vairuodama transporto priemonę Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-07-23, 7.50 val., įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.
Nors pareiškėja skunde nurodė, kad įvažiuojant į sankryžą degė žalias šviesoforo signalas, vieną kartą sumirgsėjus žaliam signalui, užsidegė geltonas signalas ir šioje situacijoje pareiškėjai reikėjo užbaigti pradėtą manevrą, teismas su tokiu situacijos vertinimu nesutinka. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų atlikusi kokį nors manevrą pagal Kelių eismo taisyklių XIII skyriaus reikalavimus, nes pareiškėja važiavo tiesiai ir kirto sankryžą. Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimai leidžia vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, važiuodama tiesiai, į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo jau degant geltonam (draudžiamajam) šviesoforo signalui. Tokiu būdu, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, važiuoti per sankryžą pagal Kelių eismo taisyklių 162 punkto reikalavimus ji negalėjo ir, įvažiuodama į sankryžą jau degant geltonam šviesoforo signalui, pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.7 punkto reikalavimus, dėl ko ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad šiuo atveju staigiai stabdydama, ji būtų galėjusi sukelti avarinę situaciją, teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja vairuotojus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šis Kelių eismo taisyklių reikalavimas numato tiek bendrą, tiek išimtinę taisyklę, kai yra nustatomi bendri reikalavimai visiems eismo dalyviams ir tuo pačiu numatomos tam tikros išimtys, kai yra realus pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai ir tokiu atveju gali būti pateisinamas tam tikras Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nusižengimas užfiksuotas įprastinėje kasdienėje situacijoje, pareiškėjai kertant šviesoforu reguliuojamą sankryžą, darytina išvada, kad kelyje nebuvo susidariusios jokios išimtinės, neįprastos važiavimo sąlygos, kurias eismo dalyviams būtų buvę sunku iš anksto numatyti ir prognozuoti. Taigi, šioje situacijoje, pareiškėja, važiuodama ir artėdama prie sankryžos, turėjo realią galimybę numatyti, kad gali keistis šviesoforo signalai ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad sankryžą kirstų saugiai, laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nekeldama pavojaus savo bei kitų eismo dalyvių saugumui. Tokių pačių taisyklių turėjo laikytis ir už pareiškėjos važiavęs vairuotojas. Neatlikusi šių veiksmų, pareiškėja turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjai atsakomybės už padarytą nusižengimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas D. D. atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą (ANK 572 straipsnio 2 dalis, 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas, 615 straipsnio 1 dalis). Institucijos pareigūnė, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Todėl, 2020 m. rugsėjo 10 d. Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-10734_2020 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo. Dėl to D. D. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,
nutaria:
D. D. skundo netenkinti.
2020 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10734-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.