Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad pareiškėjos prašymas pavardę rašyti „B“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, nes lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“. Todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė iš esmės palaikydama pareiškimą - jame išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovai. Byloje yra pateikti prašymai bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos atstovams nedalyvaujant posėdyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 9 d. pareiškėja sudarė santuoką su Kanados piliečiu L. B.. Santuoka registruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašas Nr. 70). 2019 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto CMS sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą santuokos sudarymo įraše pakeisti pavardę iš „B“ į „B“, nes pagal galiojančius teisės aktus tenkinti tokio prašymo nėra galimybės.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. (Taisyklių 1 ir 23 punktai). Kadangi Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, tai registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Todėl pagal Taisyklių 23 punktą, pareiškėjos civilinės būklės akto įrašas sudarytas lietuvių kalba, kurios raidyne nėra raidės „w“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis. Vis gi esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Ši teisė apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą (LR CK 2.20 straipsnio 1 dalis).

Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, bet atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

ESTT yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (ESTT 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (ESTT2016-06-02 sprendimas N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“, 2010m spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje R. prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Savo praktikoje Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pripažinęs, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį; kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007-09-11 sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką su Kanados piliečiu. ji dažnai keliauja į kitas užsienio valstybes, o skirtingos šeimos narių pavardės sukelia jai ir jos šeimos nariams nepatogumų, nes tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos pavardės įrašymas su „w“ raide - t. y. „B“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei ar dėl to kyla praktinių sunkumų.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, tarptautinių teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, nes to nepadarius ir atsisakius tenkinti pareiškimą, tai neatitiktų teisingumo principo, sudarytų pagrindą pareiškėjai patirti neproporcingas neigiamas pasekmes, todėl pareiškėjos pareiškimas yra tenkinamas; 2019 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) naikintina, įpareigojant pareiškėjos pavardę pakeisti iš „B“ į „B“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatomas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 273 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. d. išvadą „Dėl pavardės pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į ,,B“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Įsiteisėjusį sprendimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.