- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- A2.9.-8952-486/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03226-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietės, nedirbančios, deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 174 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. 2013-03-05, apie 13.00 val., T. Kosciuškos g., Vilniuje, Kalnų parko stotelėje iš chuliganiškų paskatų konfliktavo su keleivių kontrolės darbuotojais, šaukė ant jų, kad jie neturi teisės jos sulaikyti, iš policijos pareigūnų bandė atimti savo asmens dokumentą, šaukė ant policijos pareigūnų, kad jie ne tą darbą dirba, nėra ko kabinėtis prie žmonių. Tokiais savo veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta G. S. nedalyvaujant. G. S. būdama informuota apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą, į teismo posėdį neatvyko, 2013-09-29 teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant arba atidėti bylos nagrinėjimą iki 2013 m. gruodžio mėn. 13-20 dienoms. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės pažeidėjai nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.).
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad G. S. dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų kaltės nepripažino, paaiškino, kad ji nieko nepažeidė. 2013-03-05, apie 13.00 val., ji važiavo troleibusu, turėjo nuolatinį važiavimo bilietą, tačiau neturėjo su savimi studento pažymėjimo, nes jį iš jos prieš dvi savaites paėmė autobusų parko darbuotojai, kai nepavyko pažymėti elektroninio bilieto. Atėjo kontrolierius, kuris nemoka bendrauti su žmonėmis. Ji jam parodė nuolatinį bilietą. Jis paklausė, kur yra jos pažymėjimas. Ji pasakė, kad pažymėjimą iš jos paėmė jų parkas. Tada ją išsodino iš troleibuso. Policijos pareigūnai meluoja, ji nieko nebandė iš jų atimti. Jie paėmė jos pažymėjimą ir laikė penkias minutes. Pareigūnas jai sakė, kad jei ji jam nepaklus, bus chuliganė. Ji priešinosi, kadangi jie bandė jėga ją įsodinti į automobilį. Kontrolieriai yra aptarnavimo sfera, jie pirma turi išsiaiškinti, o po to bauduoti, o policijos pareigūnai – užtikrinti viešąją tvarką. Jos niekas neturėjo teisės išsodinti iš autobuso.
Apklausta 2013-10-09 teismo posėdyje liudytoja Z. R. paaiškino, kad juos kelių eismo kontrolieriai išsikvietė, kadangi G. S. važiavo be bilietėlio, nusiteikusi buvo gana agresyviai, asmens dokumentą, sakė tai duosiu, tai neduosiu. Ji visą laiką mosikavo rankomis, sakė, kad visur skųsis. Bet vėliau jau ją nuvežė į komisariatą. Nurodė, kad G. S. pastūmė liudytojos kolegą, sako, kad „nelįskit prie manęs“, įsispyrė ir nenorėjo eiti į tarnybinį automobilį. Atsakydama į teismo klausimus patikslino, kad iš šalies jos elgesys nebuvo normalus, ji šaukė „nelįskit, ko jūs norit“. Dar replikavo pakeltu tonu, sakė, kad jai mokslai, o mes čia nieko nedarome. Uždėjo G. S. antrankius todėl, kad nesiskeryčiotų su rankomis automobilyje, jos ir savo saugumui.
Apklaustas 2013-11-14 teismo posėdyje liudytojas A. J. paaiškino, kad buvo eilinė darbo diena, tikrino keleivius. Keleivės G. S. buvo paprašyta praeiti į tarnybinį automobilį, ji nepraėjo. Ji pastoviai kaltino, sakė, kad jie turi paleisti ją, kad neatlieka savo pareigų, bandė užduoti kolegai, bandė šalintis, pradėjo eiti, tada jie bandė sulaikyti. Dėl G. S. elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pareigūnams ji irgi nelabai norėjo paklusti. Atsakydamas į teisėjo klausimus patikslino, kad policija buvo iškviesta dėl to, kad ji bandė pasišalinti, nepakluso nurodymams. Aišku, iš principo stengiasi susikalbėti su keleiviais, kad nekviesti policijos. O jeigu nėra kitos galimybės – kviečiame policiją. Nurodo, kad palaiko savo parodymus, nurodytus pareiškime.
Motyvuojamoji dalis
Nors G. S. savo kaltės nepripažino, tačiau pažeidėjos kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 14P-2384609-13, registruotų įvykių pažyma, kita bylos medžiaga.
Registruotų įvykių pažymoje (b.l. 3) nurodyta, kad 2013-03-05, 13.06 val., buvo užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas, kad „Kalnų parko“ stotelėje į centro pusę keleivių kontrolė sulaikė merginą, kuri važiavo be bilieto ir atsisako eiti į kontrolės autobusiuką.
Tokiu būdu, įvertinus asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, G. S. kaltė, įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įrodyta visiškai.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. LR ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
LR ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kvalifikuojant veiką pagal LR ATPK 174 str. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Veikos kvalifikavimą pagal LR ATPK 174 straipsnį lemia objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad sprendimą apie viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymą lemia konkrečios bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis, nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų.
Šiuo atveju G. S. veiksmai aiškiai peržengė teisėtus pažeistų teisių gynimo būdus: ji viešoje vietoje šaukė ant savo darbines funkcijas vykdančių keleivių kontrolės darbuotojų, policijos pareigūnų, tuo trikdydama viešąją tvarką, bandė atimti iš policijos pareigūnų savo asmens dokumentą tai negali būti laikoma visuomenėje priimtinu reiškiniu, todėl toks elgesys vertintinas nedideliu chuliganizmu, atitinkančiu LR ATPK 174 str. dispozicijos požymius. Šiuos faktus patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai - policijos pareigūnė ir keleivių kontrolės darbuotojas. Liudytojų parodymai nuoseklūs, motyvuoti bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jie nepažįsta G. S. asmeniškai, nėra suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes.
Teismas konstatuoja, kad G. S. pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, kuris prieštaravo bendro gyvenimo ir moralės normoms, visuomenės interesams ir viešajai tvarkai, todėl pasirinktas tariamai pažeistos teisės gynimo būdas nešalina administracinės atsakomybės. Byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad savo veiksmais ji pažeidė viešąją tvarką, jos veika teisingai kvalifikuota kaip LR ATPK 174 str. numatytas teisės pažeidimas.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, - tai, kad ji anksčiau nėra bausta administracine tvarka, neteista, nurodo, kad dirba. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ji pirmą kartą padarė tokio pobūdžio teisės pažeidimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos atžvilgiu taikytinas LR ATPK 30¹ str., ir skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
pripažinti G. S., a/k (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.