Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau ir – institucija) įgaliotai atstovei Aurimai Račkytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau ir – bendrovė), direktoriumi, per nustatytą laikotarpį iki 2017-06-01 nepateikė Registro tvarkytojui 2016 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, tai yra, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Bylos tyrimo metu A. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog architekto veiklą sustabdė 2015-01-01, apie tai 2014-09-11 pranešė valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir gavo pranešimą, kad atleistas nuo mokesčių deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo; nežinojo, kad finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo pateikti Registrų centrui ir todėl jo nepateikė; pažeidimą pripažįsta ir gailisi padaręs nusižengimą. (6 b. l.).

Teismo posėdyje A. B. paaiškino, jog turėjo sunkią traumą, nutraukė įmonės veiklą, tačiau dėl nežinojimo ir susidėjusių aplinkybių įmonės neišregistravo, nežinojo, jog privalo teikti ataskaitas ir nevykdydamas veiklos. Šiuo metu ataskaitas jau pateikė, kai sužinojo apie savo pareigą.

Institucijos įgaliota atstovė Aurima Račkytė teisme palaikė administracinio nusižengimo protokolą. Paaiškino, kad šiai dienai bendrovė jau yra pateikusi 2016 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai neatleidžia vadovo nuo atsakomybės. Siūlo bausti bauda, parinkta teismo nuožiūra.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, bendrovės 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017-06-01.

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltę dėl nurodyto nusižengimo patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodytos faktinės aplinkybės (2 b. l.), 2018-05-07 VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi 2014-01-20 paskirtas A. B. (registruotas 2014-01-23), finansinė atskaitomybė pateikta tik 2015-05-27 (3-5 b. l.), Aurimos Račkytės paaiškinimai teisme.

A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas bendrovės vadovu, įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl jis baustinas.

A. B. atsakomybę lengvina, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į A. B. asmenybę, į tai, kad tokį nusižengimą padarė pirmą kartą ir suklydęs vertindamas Mokesčių inspekcijos informaciją. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. B. skirtina nuobauda – bauda, numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, jos dydis nustatytinas mažesnis nei minimalus numatytas sankcijoje (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

A. B. išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK 18083453664.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.