Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-248-544/ 2007

Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.2; 21.4.2.7;24.2; 24.3; 30.4.1; 99.5; 114.11; 121.22

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant ieškovei G. J., trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. K. K. globėjai ir turto administratorei G. M., jų atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovams E. K., S. V., Virginijai B. A., atsakovų D. J., S. V., L. V., Virginijos B. A., I. H. atstovei advokatei Ingai Radinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. K. K. globėjos ir turto administratorės G. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-589/2007 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovams D. J., S. V., S. V., L. V., Virginijai B. A., E. K., J. K., G. Č., I. H., V. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Panevėžio apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus D. K. K. globėjai ir turto administratorei G. M., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus D. K. K. globėjos ir turto administratorės G. M. ieškinį atsakovams D. J., S. V., L. V., Virginijai B. A., I. H., E. K., G. Č., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Panevėžio apskrities viršininko administracijai, S. V. dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, apeliantes ir jų atstovą, prašiusius tenkinti apeliacinius skundus, atsakoves E. K., S. V., V. B. A. bei atsakovų D. J., S. V., L. V., V. B. A., I. H. atstovę, prašiusius apeliacinius skundus atmesti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovės G. J. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. K. K. globėjos ir turto administratorės G. M. ieškinius dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, atmetė. Priteisė iš G. J.: D. J. – 900 Lt advokato atstovavimo išlaidų, valstybei – 162,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, S. V., V. B. A., L. V. – po 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės viršaitės pavaduotoja V. Iljina patvirtino 1992-09-25 ginčijamą susitarimą tarp byloje dalyvaujančių asmenų, kurie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. V. 5,46 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Minėtu susitarimu pretendentai susitarė nuosavybės teises atkurti tokiu būdu: D. J. tenka 2,34 ha žemės natūra, I. Č. – 0,39 ha ekvivalentine natūra, taip pat nurodė, kad po R. K. mirties jai priklausanti žemė atiteka jos vaikams E. K., V. A., V. ir J. K. 1992-09-25 susitarime šalių parašai patvirtinti Panevėžio r. Karsakiškio apylinkės viršaitės pavaduotojos V. Iljinos, kas prilygsta notariniam parašų patvirtinimui.

Rašytinių įrodymų, kurie paneigtų, kad 1992-09-25 susitarime pasirašė ieškovė G. J. bei kad jos parašas tame susitarime suklastotas, byloje nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus bei į tai, kad atsakovai patvirtino, jog G. J. dalyvavo pasirašant susitarimą bei nesant pagrindo netikėti atsakovų paaiškinimais, teismas padarė išvadą, kad pripažinti 1992-09-25 susitarimą negaliojančiu, nes jis sudarytas apgaulės būdu, nėra pagrindo. Ieškovė pripažįsta, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar 1996 metais, tačiau ginčijamo susitarimo neginčijo. Teismas padarė išvadas, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas bei kad pagal bylos duomenis trečiojo asmens D. K. K. globėjai ir turto administratorei G. M. buvo žinoma apie senelio K. V. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Nurodė, kad D. K. K. galėjo savarankiškai kreiptis dėl nuosavybės teisių atstatymo ir išreikšti savo valią atkurti nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą nepriklausomai nuo 1992-09-25 išreikštos kitų pretendentų valios. Nepateikė duomenų, įrodančių, kad jos motina D. K. K. visą laikotarpį nuo teisės atkurti nuosavybės teisę atsiradimo dienos buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Faktas, kad nuo 1963 metų sirgo sunkia progresuojančia liga bei kad 2006 m. buvo pripažinta neveiksnia, dar neįrodo, kad D. K. K. negalėjo išreikšti savo valios atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą. Teismas padarė išvadą, kad tretysis asmuo nesielgė pakankamai apdairiai ir atsakingai, todėl nenustatė pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą pareikšti ieškiniui dėl 1992-09-25 susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-582-320-2006, suteikęs teisę G. M. praleidus terminą pateikti nuosavybės teisei į 0,27 ha žemės sklypą atkūrimą būtinus dokumentus, neatnaujina praleisto termino atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. V. 5,46 ha žemės sklypą ir neįrodo, kad terminas atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes jis atnaujintas kitu pagrindu – duomenys apie tai, kad, K. V. turėjo 0,27 ha didesnį už 5,46 ha žemės sklypą, paaiškėjo vėliau ir į 0,27 ha žemės sklypą pretendentams nuosavybės teisės nėra atkurtos bei kad teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių į 0,27 ha žemės sklypą lygiais pagrindais turi teisę visi teisėti pretendentai.

Panevėžio apskrities viršininkas 2002-04-25 priėmė sprendimą Nr. 21-81861-21846, kuriuo D. J. atkūrė nuosavybės teises į 2,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir suteikė neatlygintinai nuosavybėn 0,05 ha žemės. Ieškovė minėto Panevėžio apskrities viršininko sprendimo neginčijo, todėl teismas sprendė, kad 1992-09-25 susitarimo nuginčijimas teisinių pasekmių nesukurtų.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. 2007 m. kovo 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl dėl esminių materialinių teisinių reikalavimų priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Tačiau teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas buvo išspręstas neteistingai, todėl šioje dalyje skundžiamasis teismo sprendimas keistinas (CPK 329 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 1991-11-14 G. J. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį 5,46 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 7). 1992-09-25 Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės viršaitės pavaduotoja V. Iljina patvirtino susitarimą tarp pretendentų atkurti nuosavybės teises į K. (K.) V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,46 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tokiu būdu: D. J. natūra sugrąžinant 2,34 ha žemės sklypą, I. Č. – 0,39 ha žemės ekvivalentine natūra, R. K. – 2,73 ha žemės natūra, o po R. K. mirties jai priklausanti žemė lygiomis dalimis turėjo atitekti jos vaikams E. K., V. A., V. ir J. K. (1 t., b. l. 6.). 2002-04-25 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 21-81861-21846 D. J. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir suteiktas neatlygintinai 0,05 ha žemės sklypas (1 t., b. l. 9).

Dėl ieškovės G. J. apeliacinio skundo.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 15 punktu, prie prašymo gali būti pridėtas piliečių susitarimas, nurodantis, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises. Šiuo atveju piliečių parašai turi būti patvirtinti notariškai. Iš 1992-09-25 susitarimo matyti, kad šalių parašus patvirtino Panevėžio rajono Karsakiškio apylinkės viršaitės pavaduotoja V. Iljina. Toks patvirtinimas prilygsta notariniam parašų patvirtinimui. Susitarimas sudarytas laikantis aukščiau minėto nutarimo reikalavimų, todėl laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Byloje nėra įrodymų, kad ginčijamą susitarimą būtų rašęs ir parašus tvirtinęs ne tam įgaliotas pareigūnas. Atsakovė S. V. paaiškino, kad, pasirašant susitarimą, pretendentai atkurti nuosavybės teises buvo kviečiami į kabinetą po vieną (2 t., b. l. 62). Aplinkybę, kad ieškovė G. J. dalyvavo pasirašant 1992-09-25 susitarimą ir jį pasirašė, patvirtino ne tik bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuota atsakovė D. J., bet ir kiti atsakovais patraukti asmenys, kurie savo noru atsisakė jiems priklausančios žemės dalies D. J. naudai ir pretenzijų dėl žemės neturėjo. Tai žemės savininko K. V. sūnaus L. vaikai – S. V. (2 t., b. l. 61–62,) V. B. A. (2 t., b. l. 125), L. V. (1 t., b. l. 29-30), R. K. dukra E. K. 2006-10-19 ekspertizės akto Nr. 11-1516 (06) duomenys (2 t., b. l. 197–202) ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad parašas ginčijamame 1992-09-25 pretendentų į žemę susitarime yra ne jos, bet suklastotas, nepatvirtino, kadangi įvertininus rašysenos ir parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, buvo nustatyta, kad sutampantys požymiai nesudaro individualios požymių visumos, pakankamos teigiamai išvadai, o dėl mažo lyginamosios medžiagos kiekio negalima vienareikšmiškai paaiškinti, ar jie yra ieškovės parašų požymiai, neatsispindėję pateiktuose pavyzdžiuose, ar tai kito asmens rašysenos ir parašų požymiai (1.4 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. J. apeliaciniame skunde klaidingai teigia, kad ekspertai nenustatė, kas pasirašė 1992-09-25 susitarime už ieškovę, nes ekspertų to niekas ir neklausė, jiems buvo pavesta atsakyti į klausimą, ar ant 1992-09-25 susitarimo pasirašė ieškovė G. J. (1 t., b. l. 168–169). Ieškovės G. J. teiginį, kad ji nedalyvavo 1992-09-25 atsakovams pasirašant susitarimą ir minėtame susitarime yra ne jos parašas, patvirtino tik ieškovės vyras J. J. ir sūnus G. J. (2 t., b. l. 127). Vertinant šių liudytojų parodymus pagrįstai atsižvlegta į tai, kad jie yra ieškovės šeimos nariai, suinteresuoti bylos baigtimi ieškovės naudai, o kiti byloje surinkti įrodymai ieškovės nurodytų aplinkybių nepatvirtino, nors kiti atsakovai yra atsisakę savo žemės dalies ieškovės naudai ir ginčo dėl to nekelia, nensutatyta ir kitokio pagrindo abejoti jų parodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) ir pagrįstai pripažino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. J. parašas 1992-09-25 susitarime yra suklastotas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, kilus abejonėms, prieš atliekant tą veiksmą pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo, priešingu atveju asmens elgesys vertinamas kaip neapdairus ir neatidus, o kilusios neigiamos pasekmės tenka pačiam asmeniui, ir sutinka su teismo išvada, kad pripažinti 1992-09-25 susitarimą negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytą apgaulės būdu nėra pagrindo.

Sandorio šalių reikalavimams dėl nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo sandorio sudarymo dienos, išskyrus avejus, kai asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti apie jo teisės pažeidimą (pavyzdžiui, sandorį kito asmens vardu sudarė neįgaliotas ar įgaliojimus viršijęs asmuo (CK 1.92 str.), sandorį asmuo sudarė nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.), dėl suklydimo (CK 1.90 str.), apgaulės (CK 1.91 str.), 2002-12-20 LAT Senato nutarimo Nr. 39 8.3 p.). Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (2002-12-20 LAT Senato nutarimo Nr. 39 21 p.).

Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadas dėl to, kokias teisines pasekmes sukels ar nesukels 1992-09-25 susitarimo nuginčijimas, nes tai, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti vienas iš argumentų ginčijant 2002-04-25 Panevėžio apskrities viršininko sprendimą Nr. 21-81861-21846. Tačiau tokiu teismo pasisakymu nebuvo suvaržyta ieškovės teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.), ieškinys atmestas ieškovei neįrodžius ieškinio pagrįstumo, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis minėtu apeliacinio skundo argumentu nėra pakankamo pagrindo.

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. K. K. globėjos ir turto administratorės G. M. apeliacinio skundo.

Nepagrįsti G. M. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.) bei kad apeliantei nebuvo žinoma apie senelio K. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas G. M. ieškinį CK 1.81 straipsnio pagrindu, nurodė, kad D. K. K. nebuvo pateikusi prašymo ir dokumentų Panevėžio žemėtvarkos Karsakiškio skyriui dėl nuosavybės teisės atkūrimo į buvusio savininko K. V. žemės sklypą Piniavos k. Panevėžio r. Savo valią atkurti nuosavybės teisę į žemę D. K. K. galėjo išreikšti nepriklausomai nuo 1992-09-25 pretendentų pasirašyto susitarimo.

Teismų praktikoje vadovaujamasi suformuluota taisykle, kad pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises asmeniui tenkanti išlikusio nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne į visus buvusio savininko įstatyminius įpėdinius, nurodytus LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o tik į tuos, kurie nustatytais terminais ir tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl, jei vienas iš pretendentų atsisako savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą arba per įstatymo nustatytą terminą nepaduoda prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. įstatymo nustatyta tvarka nepareiškia valios atkurti nuosavybės teises, kitam pretendentui (pretendentams), laiku padavusiam prašymą, nuosavybės teisės atkuriamos į visą buvusio savininko turtą, t. y. ir į tą dalį, į kurią galėjo pretenduoti asmuo, atsisakęs šios savo teisės arba per nustatytą terminą nepadavęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (2005-11-24 LVAT teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 2.2 p.).

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2004-10-12 įstatymo Nr. IX–2490 redakcija) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Praleidus įstatyme nustatytą terminą dokumentams paduoti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymų atnaujinti prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams (2005-11-24 LVAT teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 4.2 p.).

Teismas pagrįstai nustatė, kad G. M. buvo žinoma apie senelio K. V. žemę. Tai nagrinėjimo metu patvirtino atsakovės S. V. (2 t., b. l. 61–62, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas), V. B. A. (2 t., b. l. 125). Iš G. J. prašymo grąžinti žemę (1 t., b. l. 7) matyti, kad ieškovė nenuslėpė ir nurodė visų pretendentų į žemę pavardes, taip pat ir D. K. bei S. V., kurie vėliau nepateikė prašymų grąžinti žemę ir nedalyvavo pasirašant 1992-09-25 susitarimą. Be to G. M. ieškinys ir nebuvo grindžiamas ta aplinkybe, kad terminas ginčyti 1992-09-25 susitarimą praleistas dėl to, kad trečiajam asmeniui ir jo atstovei nebuvo žinoma apie senelio K. V. turėtą žemę. 1992-09-25 susitarimo dalyviai įstatymo nustatytais terminais ir tvarka buvo pateikę prašymus žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą K. V. nuosavybės teise valdytą žemę, o D. K. K. prašymo dėl nuosavybės teisės į atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų žemėtvarkos skyriui nepateikė, nesikreipė dėl termino atnaujinimo ir netapo pretendente į žemę. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino G. M. reikalavimo pripažinti negaliojančiu 1992-09-25 susitarimą, kaip prieštaraujantį gerai moralei, nes 1992-09-25 susitarimas, kuriuo pretendentai susitarė dėl nuosavybės teisės į K. V. 5, 46 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atkūrimo tvarkos ir būdo, nepažeidžia D. K. K. teisių ir interesų.

G. M. pareiškė reikalavimą atnaujinti ieškinio senaties terminą ginčyti 1992-09-25 susitarimą, sudarytą pretendentų į K. V. valdytą 5,46 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (2002-12-20 LAT Senato nutarimo Nr. 39 21p.). Pirmosios instancijos teismas atmetė G. M. ieškinį kaip nepagrįstą, todėl nenustačius, kad buvo pažeistos ieškovės D. K. K. teisės, ieškinio senaties termino eiga neprasidėjo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas (adm.b. Nr. I-582-320-2006) išnagrinėjo G. M. prašymą dėl termino atnaujinimo D. K. K. pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio K. V. nuosavybės teise turėto 5, 73 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,27 ha, ir terminą paduoti prašymui bei dokumentams atnaujino kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. G. M. nereiškė administraciniame teisme reikalavimo atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į K. V. 5, 46 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus šiai sklypo daliai. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-582-320-2006, suteikęs teisę G. M. praleidus terminą pateikti nuosavybės teisių į 0,27 ha atkūrimui būtinus dokumentus, neatnaujina praleisto termino atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. V. 5,46 ha žemės sklypą ir neįrodo, kad terminas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. V. 5,46 ha žemės sklypą (į kurį nuosavybės atkūrimo tvarką 1992-09-25 susitarimu nusistatė pretendentai į minėtą žemės sklypą), yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas yra atnaujintas ne tik dėl D. K. K. psichinės būsenos nagrinėtu laikotarpiu, bet ir kitu pagrindu, t. y., kad duomenys, jog dar yra likęs pretendentams negrąžinta K. V. valdyta žemės sklypo dalis 0,27 ha, į kurį nuosavybės teisės pretendentams nėra atkurtos, paaiškėjo daug vėliau (2 t., b. l. 79, NTA byloje esanti 2002-07-11 pažyma Nr. 188). D. K. K. liga, jos vėlesnis pripažinimas neveiksnia gali būti pagrindas atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikti reikalingus dokumentus, tačiau dėl to reikia kreiptis į kompetentingą teismą, įrodyti svarbias priežastis, egzistavusias atitinkamu laikotarpiu ir objektyviai sukliudžiusias laiku pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir dokumentus. Pripažinus G. M. ieškinio reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo nepagrįstu, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumu, nebepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ir trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės tokio dydžio advokato atstovavimo išlaidas. Skundžiamu teismo sprendimu iš G. J. priteistos atstovavimo išlaidos: D. J. – 900 Lt, S. V., V. B. A., L. V. – po 200 Lt. Nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.) pateikti tokie atsakovų advokato atstovavimo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai: 2005-03-23 atstovavimo atsakovei kvitai civilinėje byloje Nr. 429491 400 Lt (1 t., b. l. 27, 28), Nr. 353714 500 Lt (2 t., b. l. 114), 2005-03-23 atstovavimo atsakovus S. V., L. V. ir V. A. kvitas Nr. 140285 200 Lt (1 t., b. l. 36, 37) ir 2005-04-27 atstovavimo atsakovus S. V., L. V. ir V. A. sutartis (1 t., b. l. 55). Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės J. J. nepagrįstai dideles atsakovų S. V., V. B. A. ir L. V. advokato atstovavimo išlaidas ir jos, atsižvelgiant į virš išdėstyta, mažintinos iki 66,66 Lt kiekvienam atsakovui dydžio. Kitoje dalyje skundžiamasis sprendimas paliekamas nepakeistu.

Kadangi apeliaciniai skundai dėl esminių materialinių teisinių reikalavimų netenkinami, tai iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atsakovams ir valstybei paskirstomis ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (2 t., b. l. 163, 168–175, CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kurią išspręstas advokato pagalbos išlaidų apmokėjimo klausimas, pakeisti.

Sumažinti iš ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovams priteistų advokato pagalbos išlaidų dydį ir atsakovams S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. B. A., a. k. (duomenys neskelbtini), L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti po 66 (šešiasdešimt šešis) Lt 66 ct advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens D. K. K., pareiškiančios savarankiškus reikalavimus, globėjos ir turto administratorės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini),

- D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. B. A., a. k. (duomenys neskelbtini), L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) Lt, o E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po 75 (septyniasdešimt) Lt advokato atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidų;

- valstybės biudžetą – po 17 (septyniolika) Lt 20 ct, viso – 33 (trisdešimt tris) Lt 40 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.