Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kelionių linija“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais jai įteiktas tinkamai, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai 2016 m. rugpjūčio 20 d. – atsakovės neradus jos buveinės vietoje, nepavykus atsakovei procesinių dokumentų įteikti per bet kurį buveinės vietoje esantį atsakovės darbuotoją, procesiniai dokumentai 2016 m. rugpjūčio 9 d. išsiųsti atsakovės buveinės adresu ir laikomi įteiktais atsakovei praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 4 dalis). Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustatė, kad 2015 m. liepos 14 d. Šeduvoje, Vytauto gatvėje, įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonę VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs R. S. apgadino atsakovei UAB „Kelionių linija“ priklausantį automobilį SCANIA L94, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudėjo UAB „Žiogų pieva“ su ieškove pasirašyta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 03/315580064. Šio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti su ieškove sudarytos draudimo sutarties pagrindu ieškovė išmokėjo atsakovei 1630,00 Eur dydžio draudimo išmoką, draudikui įvertinus eismo įvykio metu transporto priemonei SCANIA L94, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus.

Ieškovė nurodo, jog po 1630,00 Eur dydžio draudimo išmokos atsakovei išmokėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės, jog transporto priemonę VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs R. S. neapgadino atsakovei priklausančios transporto priemonės SCANIA L94, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo šoninės dalies, kurios kaina buvo įtraukta į atsakovei ieškovės apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos sumą, ką iš esmės patvirtina ieškovės su ieškiniu pateikta R. S. atstovo pretenzija ieškovei ir kiti į bylą pateikti rašytiniai dokumentai, pagrindžiantys eismo įvykio metu transporto priemonei SCANIA L94, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus sugadinimus, kurių tarpe nėra fiksuotas transporto priemonės SCANIA L94, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo šoninės dalies sugadinimas. Minėto pasekoje, ieškovė perskaičiavo draudimo išmoką ir pretenzija pareikalavo atsakovės grąžinti be pagrindo iš ieškovės įgytą 670,00 Eur sumą, tačiau iki šiol atsakovė ieškovei minėtos draudimo išmokos dalies negrąžino. Ieškovė atsakovei ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsnio 1 dalies ir 6.242 straipsnio pagrindu.

Dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia tai, kad teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo. Teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti. Nagrinėjamu atveju šios teisės taikymo taisyklės reiškia tai, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiška prievolės rūšis. Šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos II dalies normos, kuriose nustatytos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6. 242 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą, kaip įgytą be pagrindo.

Ieškovės į bylą pateiktais duomenimis ir ieškinio faktiniame pagrinde ieškovės pateiktais paaiškinimais nustatyta, jog reikalavimo pagrindu esančias lėšas – 670,00 Eur draudimo išmokos dalį – ieškovė pervedė 2015 m. rugpjūčio 5 d. į atsakovės banko sąskaitą savo valia, veikdama Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/315580064 pagrindu ir, kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų, įvertindama transporto priemonei padarytų apgadinimų vertę pagal pačios ieškovės surinktus įrodymus ir transporto priemonės techninės apžiūros aktą. Tik vėliau, kaip nurodo pati ieškovė, jai įgyvendinant subrogacijos teisę į eismo įvykio kaltininką, iš eismo įvykio kaltininko paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog transporto priemonę VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs R. S. neapgadino atsakovei priklausančios transporto priemonės SCANIA L94, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo šoninės dalies, kurios kaina buvo įtraukta į atsakovei ieškovės apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos sumą, ieškovė perskaičiavo jau faktiškai atsakovei išmokėtos draudimo išmokos sumą ir pareikalavo per klaidą išmokėtą draudimo išmokos dalį grąžinti. Kadangi atsakovė ieškovės prašomą priteisti draudimo išmokos 670,00 Eur dalį gavo sutarties pagrindu ir šios draudimo išmokos išmokėjimo momentu ieškovei manant, jog minėta draudimo išmokos dalis priklauso išmokėti dėl eismo įvykio žalą patyrusiai atsakovei, t. y. atsakovei draudimo išmokos dalį gavus sutarties pagrindu, draudimo išmokos išmokėjimo metu turto įgijimo pagrindui buvus, tačiau išnykus vėliau - po draudimo išmokos atsakovei išmokėjimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl automobilio apgadinimo masto, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju įgijusiam turtą asmeniui – atsakovei - atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą – draudimo išmokos dalį, kaip įgytą be pagrindo pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas gauto turto išreikalavimo taisykles.

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju CK 6.241 straipsnyje numatytų atvejų ginčo situacijoje nenustatyta. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovę realiai įgijus ginčijamą draudimo išmokos dalį, ją iš ieškovės įgijus Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. teisėtu pagrindu, tačiau jam išnykus paskiau – po draudimo išmokos atsakovei išmokėjimo paaiškėjus naujos aplinkybėms, jog eismo įvykio metu atsakovės transporto priemonė buvo apgadinta mažesniu mastu, nei draudiko buvo nustatyta eismo įvykio metu, todėl atsakovei kyla pareiga ieškovei grąžinti įgytą 670,00 Eur dydžio draudimo išmokos dalį kaip įgytą be teisinio pagrindo, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CPK 6.237 straipsnio 2 dalis). Minėto pasekoje, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 670,00 Eur draudimo išmokos dalis.

CK 6.240 straipsnio 1 dalis numato, jog už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, atsižvelgiant į ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 670,00 Eur - nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2016 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos - 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

1,48 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalimi, 6.240 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kelionių linija“, asmens kodas 302626765, buveinė – Veterinarijos g. 42, Vijolių k., Šiaulių r., ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė – Basanavičiaus g. 12, 03600 Vilnius, A/s Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000, 670,00 Eur (šešių šimtų septyniasdešimties eurų 00 euro centų) draudimo išmokos dalį, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 670,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 euro centų) žyminį mokestį.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.