- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-29
- Bylos Nr.
- 2A-548-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė (pran.)
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2400-619/2008 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. P. dėl kompensacijos ir nuostolių priteisimo dėl servituto įrengimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. M. prašė priteisti iš atsakovės S. P. 5 806,14 Lt kelio servituto įrengimo išlaidų, 40 000 Lt dydžio nuostolius, atsiradusius dėl sklypo nuvertėjimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2004 m. liepos 13 d. sprendimu S. P. suteikė kelio servitutą V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei atmetė S. P. reikalavimą dėl kelio servituto naudojimosi neatlygintinai. Nurodė, kad atsakovė ieškovui nesumokėjo vienkartinio mokesčio už naudojimąsi servitutu, tačiau kreipėsi į antstolę dėl priverstinio minėto teismo sprendimo vykdymo. Teigė, kad jis turi teisę gauti kompensaciją už kelio servitutą, nes jo įrengimo darbai pagal UAB „Vilstoba“ pateiktą 2006 m. rugsėjo 5 d. sąmatą kainuos 5 806,14 Lt, servitutinio kelio įrengimas sudarys ieškovui ir jo šeimai didelių nepatogumų, važinės transportas po langais, vaikščios žmonės, padidės oro tarša, triukšmas, be to, ieškovas turės panaikinti didesniame nei 34 kv. m. plote esantį daržą tam, kad galėtų įrengti vietą automobiliui statyti. Nurodė, kad kelio įrengimas suvaržys ieškovo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į pagrindinę tikslinę šios žemės dalies naudojimo paskirtį, nes dėl servituto įrengimo dalis ieškovo sklypo bus paversta tiesiog pravažiuojamu keliu, dėl to žemės sklypo rinkos vertė, vadovaujantis Baltijos turto vertinimo agentūros ekspertizės aktu, sumažės 40 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl servituto įrengimo yra atlyginami realiai patirti nuostoliai, tuo tarpu ieškovas jokių nuostolių nėra patyręs, nes iki šiol dėl neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovė negali naudotis servitutu. Teigė, kad ieškovas dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į antstolius dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, dėl kurio nevykdymo jis yra baustas teisme keletą kartų. Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra neadekvati nustatytai 34 kv. m. servituto daliai. Teigė, kad jokio kelio įrengimas nėra reikalingas, atsakovė tik prašo atsakovo nuimti neteisėtai pastatytą 4 m pločio tvorą, kad galėtų naudotis nustatytu servitutu bei keliu, kuriuo šalys naudojasi jau 30 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3 000 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją dėl kelio servituto nustatymo bei 90 Lt sumokėto žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė bei priteisė atsakovei iš ieškovo 190 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1 520 Lt advokatai pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. liepos 13 d. sprendimu nustatytas kelio servitutas buvo tas pats kelias, kuriuo ieškovė ir atsakovas naudojosi privažiavimui prie savo namų valdos, todėl teismas laikė, jog ieškovui nėra būtinybės įrengti naujai servitutinį kelią bei atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kad servitutinio kelio įrengimui yra reikalinga 5 806,14 Lt dydžio kompensacija. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos yra reikalingi ne kelio įrengimui. Nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad servitutinio kelio vietoje pagal faktinį stovį buvo jo daržas. Nustatė, kad ieškovas 2001 m. rudenį užtvėrė tvora pravažiavimą, vedantį į ieškovės žemės sklypą, ką patvirtina 2001 m. spalio 25 d. savavališkos statybos aktas, todėl tvoros demontavimas negali būti daromas atsakovės sąskaita. Teismas vadovaudamasis CK 1.2 str. įtvirtintais bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais bei vadovaudamasis CPK 3 str. 6 d., tai yra teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikė, jog už 34 kv. m. kelio servitutą iš atsakovės ieškovui priteistina 3 000 Lt vienkartinė kompensacija (CK 4.129 str.) Tokį priteistinos kompensacijos dydį teismas motyvavo tuo, kad servitutinio kelio apimtis yra tik 34 kv.m., šiame plote visuomet buvo pravažiavimo kelias, servitutiniu keliu naudojasi ir pats ieškovas, atsakovės 1995 m. kovo 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta nenurodant bendro naudojimo objektų, į ieškovo privatizuotą žemės sklypą buvo įtrauktas šalių bendro naudojimo kelias, iki privatizacijos šis pravažiavimo kelias buvo naudojamas ginčo šalių patekimui į jų namų valdas, atsakovė taip pat neturi realios galimybės suformuoti atskiro įvažiavimo į namų valdą dėl sklypo reljefo ypatybių. Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl 40 000 Lt priteisimo dėl to, kad pagal CK 4.129 str. gali būti priteisiami tik patirti realūs nuostoliai, o ieškovo prašomi priteisti nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo yra hipotetiniai nuostoliai. Pažymėjo, kad pagal LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą metodiką dėl žemės servituto gali būti atlyginti tik konkretūs nuostoliai.
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad prie jo namo esančiame 200 kv.m. namų valdos žemės plote bus nustatytas servitutinis kelias, kurio niekada šioje vietoje nebuvo, o atsakovas privalės automobilių stovėjimo vietas perkelti į tą vietą, kurioje dabar yra atsakovo daržas. Atsakovas teigė, kad dėl visų šių su servituto įrengimu susijusių pakeitimų jis patirs 5 806,14 Lt išlaidas kaip nurodyta teismui pateiktoje sąmatoje. Nurodė, kad dėl nustatyto servituto, jo sklypo vertė sumažės 40 000 Lt todėl, kad ieškovas negalės tos žemės sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, naudoti pagal namų valdos paskirtį, o naudojimasis servitutiniu keliu reikalingas tik atsakovei, ką akcentavo ir Baltijos turto vertinimo agentūros ekspertai. Teigė, kad pareiga atlyginti nuostolius dėl servituto nustatymo nepriklauso nuo civilinės atsakomybės sąlygų, nes pareiga juos atlyginti nustatyta įstatyme. Teigė, kad teismas nepasisakė, kodėl atmetė ieškovo ir jo liudininkų parodymus, jog atsakovė turėjo privažiavimą į savo namų valdą iš (duomenys neskelbtini), tačiau savavališkai tą vietą pavertė daržu. Pažymėjo, kad teismas padarė ir tam tikrus kitus procesinius pažeidimus, tai yra visuose teismo posėdžiuose dalyvavo bei atsakovei atstovavo R. V. R., tačiau jo įgaliojimas atstovauti atsakovę pateiktas tik paskutinę teismo posėdžio dieną, tuo tarpu atsakovės advokatė į teismo posėdį atvyko tik prasidėjus baigiamosioms kalboms, nors protokole pažymėta, jog ji posėdyje dalyvavo, kai tuo tarpu apie tai, jog posėdyje dalyvavo R.V. R., kuris teikė prašymus apklausti liudytojus, prijungti prie bylos įrodymus, protokole nepažymėta. Be to, į bylą pateiktas A. P. įgaliojimas, kuris teismo posėdžiuose niekada nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovė S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl servituto nustatymo ieškovas jokių nuostolių nepatyrė bei jokios papildomos investicijos keliui įrengti nereikalingos, nes toje vietoje, kur nustatytas servitutas nuo seno buvo kelias. Teigė, kad ieškovo argumentai dėl daržo naikinimo yra nepagrįsti, nes atsakovas turi pakankamai vietos 4 automobiliams statyti. Teigė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 23 str. 8 d. bei LR Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr.1541 patvirtinta Vienkartinės ir periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės pakeitiniui apskaičiavimo metodika, ieškovui nepriklauso nei nuostolių atlyginimas, nei kompensacija, nes nesikeitė žemės paskirtis. Teigė, kad teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų, nes visus įrodymus įvertino tinkamai, atstovas R.V. R. savo įgaliojimą pateikė pirmajame teismo posėdyje, advokatė E. A. į teismo posėdį nežymiai vėlavo, A. P. įgaliojimas buvo tik servituto nustatymo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje 2-1437-28/2004 nustatė kelio servitutą pagal S. P. prašymu parengtą UAB „Inžineriniai tyrinėjimai filialo „Inžinerinė geodezija“ servituto planą – suteikė teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per V. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, servituto plane esančią tarp taškų 13, 25, 11, 26, 27, užimančią 34 kv.m. S. P. reikalavimas dėl teisės suteikimo naudotis svetimu daiktu neatlygintinai buvo netenkintas (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinė bylą Nr. 2-1437-28/2004, t. 1 l. 16, 194-196, 264-268). Šalys – ieškovas V. M. ir atsakovė S. P. yra namų valdos (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, jie 1995-01-23 susitarė, kad S. P. išpirks 256 kv.m., o V. M. – 398 kv.m. žemės sklypo dalį. Šalys, ketindamos iš valstybės pirkti žemės sklypus, pasirašė namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuriame nebuvo nurodytas įvažiavimas į namų valdą (civ. byla Nr. 2-1437-28/2004, t. 1 l. 31).
Ieškovas V. M. reikalauja, kad jam būtų atlyginta 5 806,14 Lt būsimų išlaidų servitutinio kelio įrengimui bei 40 000 Lt nuostolių, kuriuos sudaro žemės sklypo nuvertėjimas po servituto nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi šią bylą, 2009 m. vasario 17 d. nutartimi 3K-3-69/2009 m. panaikino anksčiau priimtą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka. Nutartyje konstatuota, kad pagrindai atlyginti nuostolius dėl servituto nustatymo yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Jie gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas, esamos ir būsimos išlaidos dėl servituto nustatymo (CK 4.10 str., 6.249 str.). Tai su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, įvertinta pinigais. Konkrečius nuostolius dėl servituto nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 str.). Jei tai nepadaryta, teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas tokios kompensacijos dydį atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes tarnaujančiojo daikto savininkas dėl kelio servituto nustatymo turės pertvarkyti dalį savo žemės sklypo ir numatyti bei įrengti kitą vietą automobiliui statyti, be to, nustatyto kelio servituto dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į visą žemės sklypo dydį, taip pat turi būti įvertinta tai, kad dalis sklypo kelio servitutu atskiriama bei įvertintos tolesnės jo naudojimo galimybės. Byloje taip pat turi būti vertinama, ar privatizuojant sklypą viešpataujančiojo daikto savininkas siekė įgyti bendrai naudojamą kelią, taip pat tai, kad vietoj jo gavo sklypo dalį, kuriai nenustatyta jokių suvaržymų. Nutartyje padaryta išvada, kad ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą ir kompensaciją pagal CK 4.129 str., o teismai, nustatydami vienkartinės kompensacijos dydį, nepakankamai įvertino visas servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, viešpataujančiojo daikto savininkui tenkančius netekimus ir suvaržymus, todėl nustatė nepakankamo ir neteisingo dydžio kompensaciją bei netinkamai taikė CK 4.129 str. ir 6.249 str. Nutartyje taip pat konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje teismai sprendė dėl kompensacijos teisingo nustatymo ir nurodė, kad ji apima ir turto nuvertėjimą, tačiau teismai nevisapusiškai analizavo turto nuvertėjimo aspektus, kurie gali būti reikšmingi kompensacijos dydžiui nustatyti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą apeliacine tvarka, privalo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. priimtoje nutartyje 3K-3-69/2009m. išdėstytus išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.).
Ieškovas V. M. teigė, kad dėl servituto nustatymo jis patirs išlaidas kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui, jas įrodinėjo žemės sklypo pertvarkymo projektu ir UAB „Vilstoba“ parengta sąmata. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad kelio įrengimui ieškovui papildomų išlaidų nereikės, nes sklypo vietoje, kuriai nustatytas servitutas, iki 2000 m. buvo pravažiavimas, juo naudojosi atsakovė. Tokia teismo išvada pagrįsta atsakovės, jos atstovo R.V. R., liudytojų R. R., R. P. parodymais bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1437-28/2004 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-678/02. Kitose bylose nustatytos tos pačios aplinkybės, kai dalyvauja tos pačios šalys, iš naujo neįrodinėtinos. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentų nekartoja. Apelianto nurodytų liudytojų parodymai nepaneigia teismo išvados, kad ieškovė į savo namų valdą visada galėjo patekti tik per ieškovo žemės sklype esantį privažiavimą. Tvoros demontavimas, kurią ieškovas pastatė 2001 m., taip pat negali būti atliekamas ieškovės sąskaita. Tačiau kitas sąmatoje numatytas būsimas išlaidas, susijusias su automobilių stovėjimo vietos ieškovo šeimos nariams įrengimu kitoje jam priklausančio sklypo vietoje teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis. Jų poreikis atsirado po servituto nustatymo, nes toje žemės sklypo vietoje, kurioje anksčiau ieškovas statė automobilius, turi būti servitutinis kelias. Atsakovė savo teiginių, kad ieškovas turi vietą automobiliams statyti, nepagrindė argumentais ir įrodymais. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl kompensacijos dydžio dėl servituto nustatymo tarnaujančiam daiktui, atsižvelgia ir į neturtinius netekimus – t.y. ieškovo nurodytus nepatogumus, kai ir taip mažo sklypo dalimi naudosis kiti asmenis, galimybės laisvai tvarkyti visą sklypą netekimą, nefunkcionalų 4 kv.m. ploto sklypo dalies atskyrimą. Skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškovo būsimos išlaidos automobilių aikštelės įrengimui pagal sąmatą ir jo nurodytus neturtinius netekimus teisėjų kolegija įvertina 4 000 Lt ir priteisia iš atsakovės.
Civilinėje byloje Nr. 2-1437-28/2004 (t. 1 l. 31) pateikiamas šalių pasirašytas namų valdos žemės sklypo ribų planas, patvirtintas 1995-03-15, kuriame nebuvo nurodytas įvažiavimas į namų valdą. Sutikimas tokiomis sąlygomis įsigyti namų valdos žemės sklypą vertintinas kaip abiejų šalių rizika, neapdairus elgesys, kuris nulėmė ateityje servituto poreikį ir su tuo susijusius nuostolius. Tokių nuostolių rizika šalims paskirstytina po lygiai, nes byloje nustatytas faktas, kad į ieškovo žemės sklypą pateko tuo metu bendrai naudojamas privažiavimas iki atsakovės sklypo, o atsakovė nepasirūpino, kad būtų užtikrinta jai galimybė patekti į savo namų valdą. Tokiais nuostoliais ieškovas įvardija savo namų valdos žemės sklypo rinkos vertės sumažėjimą. Remdamasis UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ ekspertizės aktu dėl turto vertės, ieškovas reikalauja priteisti jam priklausančios namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) rinkos vertės sumažėjimą – 40 000 Lt, kuris nustatytas 2006-08-29 (civ. byla Nr. 2-2400-619/08, l. 26). Atsakovė pateikė A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuro“ parengtą to paties žemės sklypo turto vertinimo ataskaitą, atliktą 2007-08-21, kurioje taip pat turto įvertinimo lyginamosios vertės metodu žemės sklypo 1 kv.m. rinkos vertės nustatyta 702,81 Lt, tokiu atveju servitutu apsunkinto sklypo dalies 34 kv.m. rinkos vertė – 23 895,54 Lt. Tačiau A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuro“ pateiktoje ataskaitoje kompensacija už servituto nustatymą, nepateikiant jokių argumentų nei motyvų mažinama iki 30 proc. rinkos vertės ir nurodoma 7 200 Lt. Teisėjų kolegija įrodymus vertina remdamasi CPK 185 str. nustatytais principais, todėl nesant minėtoje ataskaitoje pateikto objektyvaus pagrindimo mažinti kompensaciją iki 30 proc. žemės sklypo vertės, kai jam nustatomas servitutas, laikytina, kad kompensacijos dydis nustatytas netinkamai. Daugiau įrodymų, kurie patvirtintų nuostolių dydį dėl žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, rinkos vertės sumažėjimo, šalys į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo argumentais, kad po servituto nustatymo jis faktiškai neteko tos žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, nes neliko galimybės laisvai jį naudoti savo šeimos reikmėms; privažiavimą prie savo sklypo jis turėjo ir iki servituto nustatymo. Dėl to nuostoliai galėtų būti nustatomi atsižvelgiant į viso žemės sklypo rinkos vertės netekimą. Tačiau šalys pateikė įrodymus į bylą, kuriuose žemės sklypo rinkos vertės netekimas yra įvertintas labai skirtingai, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abiejų šalių pateiktuose įvertinimuose ginčo žemės sklypo 34 kv.m. dalies vertė buvo nustatyta tuo pačiu turto įvertinimo lyginamosios vertės metodu, t.y. lyginant panašių žemės sklypų toje pačioje vietovėje pardavimus, nuostolių dydį nustato imdama rinkos verčių vidurkį, kuris sudaro maždaug 32 000 Lt (UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ ekspertizės akto l. 6, A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuro“ ataskaitos l. 14). Kaip jau buvo aptarta aukščiau, nuostolių dėl sklypo vertės netekimo rizika paskirstytina vienodai abiems šalims, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ši dalis keistina, ieškovui priteistina 16 000 Lt nuostolių dėl servitutu apsunkinto namų valdos žemės sklypo rinkos vertės netekimo.
Šioje civilinėje byloje nėra pagrindo taikyti LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui, metodiką, nes ji nereglamentuoja dėl kelio servituto atsiradusių nuostolių apskaičiavimo.
Apeliaciniame skunde nurodyti civilinio proceso pažeidimai dėl leidimo atsakovės atstovui R.V. R. dalyvauti teismo posėdyje, įrašų teismo posėdžio 2008-02-14 protokole tikslumo yra mažareikšmiai, neturėjo įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad pastabų dėl protokolo surašymo apeliantas CPK 171 str. numatyta tvarka nėra pateikęs, šalims apeliacinės instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis, teikti įrodymus ir tokiu būdu papildyti bylos nagrinėjimą.
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo materialinės teisės normų (CK 4.129 str., 6.249 str., CPK 330 str.) taikymo ir įrodymų vertinimo (CPK 185 str., 239 str. 1 d.) ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisiamą kompensacijos bendrą sumą padidinant iki 20 000 Lt, perskaičiuotinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.), ieškovo naudai iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis padidintinas iki 600 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteista atsakovės naudai dalis žyminio mokesčio ir advokato pagalbos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2007-04-02, keičiant šią teismo sprendimo dalį patirtos žyminio mokesčio išlaidos atsakovės naudai nepriteistinos, nes apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, o nuo didesnės dalies žyminio mokesčio išlaidų mokėjimo ji buvo atleista. Advokato teisinės pagalbos išlaidos atitinkamai mažintinos iki 800 Lt.
Teisėjų kolegija rėmėsi abiejų šalių pateiktais turto įvertinimais, joms parengti šalys patyrė maždaug vienodo dydžio išlaidas, todėl, remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nuostolių dydžio nustatymo (sąmatos sudarymo, turto vertinimo ekspertizės, ataskaitos parengimo) išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.
Atsižvelgiant į vėliau apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teisme nagrinėtų šalių skundų tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas bei šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų maždaug vienodą dydį, teisėjų kolegija, remdamasi CK 1.5 str., jų priteisimą vienai šaliai iš kitos taip pat pripažįsta netikslingu.
Atsižvelgiant į tenkinamą šia nutartimi ieškovo V. M. apeliacinio skundo apimtį bei aplinkybę, kad nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo jis buvo atleistas, į valstybės pajamas iš atsakovės priteistina 510 Lt žyminio mokesčio (17 000 Lt x 3 proc., CPK 93 str. 4 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti. Ieškovui V. M. iš atsakovės S. P. priteistą kompensacijos už nustatytą servitutą sumą padidinti iki 20 000 Lt, žyminio mokesčio išlaidas padidinti iki 600 Lt. Atsakovės naudai iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 800 Lt.
Priteisti iš atsakovės S. P. 510 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės pajamas.