- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- II-1460-426/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01131-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- P. P.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal P. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas 2010 m. liepos 13 d. P. P. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 22 val. 50 min. Vilniuje, Geležinio Vilko - Jasinskio g. vairuodamas automobilį „MB S300“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 98 km/h greičiu. Šia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 133 p. reikalavimus (b. l. 19). 2010 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. F502769 P. P. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124 str. 4 d., padarymą, skyrė 500 Lt baudą (b. 1. 21).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą arba jį pakeisti sušvelninant paskirtą nuobaudą.
Šalies argumentai
Skunde (b. l. 1-2) paaiškino, kad su nustatytu pažeidimu nesutiko ir ATP protokole nurodė, jog neviršydamas leistino greičio (60 km/h) važiavo trečiąja eismo juosta, kai policijos pareigūnas A. S., užfiksavęs (šis pareigūnas greitį fiksavo autobusų sustojimo aikštelėje „Gedimino prospektas“), jog neva būtent jo vairuojamas automobilis viršijo leistiną greitį 38 km/h, sukeldamas ne vieną avarinę situaciją, išbėgo į Geležinio Vilko g. važiuojamąją dalį, kurioje vyksta bene intensyviausias automobilių eismas Vilniaus mieste, nors tuo metu tiek už jo, tiek kitose eismo juostose važiavo automobiliai, ir pradėjo jį stabdyti dėl neva viršyto greičio. Buvo priverstas staigiai stabdyti savo vairuojamą automobilį ir manevruoti, kad išvengtų susidūrimo su paskui jį bei gretimose eismo juostose važiavusiais automobiliais. Protokole taip pat pažymėjo, kad su pažeidimu nesutinka, kadangi važiavo automobilių sraute ir jam kelia abejonių faktas, ar užfiksuotas 98 km/h greitis yra būtent jo vairuoto automobilio.
Aiškiai nesutikdamas su nustatytu pažeidimu bei įvertindamas tai, kad pareigūnui netikėtai išbėgus į važiuojamąją dalį buvo priverstas staigiai stabdyti automobilį, dėl ko liko priverstinio stabdymo žymės, nedelsiant ėmėsi visų įmanomų priemonių nustatant, kad pareigūnas automobilių sraute užfiksavo ne jo vairuoto automobilio greitį (98 km/h). Dėl šių priežasčių jau 2010 m. liepos 14 d. rytą kreipėsi į antstolį su prašymu, kad būtų konstatuotos faktinės aplinkybės ir būtų nustatytas priverstinio stabdymo žymių, kurios liko pareigūnui A. S. stabdant jo vairuotą automobilį, ilgis. 2010 m. liepos 14 d. 9 val. 35 min. antstolis V. M., pasinaudodamas vaizdo fiksavimo bei ilgio matavimo priemonėmis, konstatavo faktines aplinkybes, kad nuvykus į Geležinio Vilko g. (ties išvažiavimu iš tunelio į Vingio parko pusę, Vilniuje), trečioje eismo juostoje matomos staigaus priverstinio stabdymo žymės, kurių ilgis yra apie 27 m. Jo vairuojamo automobilio paliktas priverstinio stabdymo žymes, kurios atsirado policijos pareigūnui A. S. išbėgus į važiuojamąją dalį ir sukėlus ne vieną avarinę situaciją, antstolis fiksavo per įmanomai trumpiausia laiką, todėl oro sąlygos ir automobilių srautas jas paveikė mažai.
Nustačius jo vairuoto automobilio stabdymo žymių ilgį, kreipėsi į nepriklausomus specialistus, kad pastarieji objektyviai įvertintų, kokiu greičiu galėjo važiuoti jo vairuotas automobilis, kai 2010 m. liepos 13 d. policijos pareigūnai fiksavo sraute važiuojančių automobilių greitį Geležinio Vilko g. Dėl tyrimo atlikimo kreipėsi į technikos mokslų daktarą Valentiną Mitunevičių, turintį eismo įvykių ir transporto trasologo eksperto kvalifikaciją. 2010 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje Nr. 2010-24 nustatyta, kad jo vairuoto automobilio greitis betarpiškai prieš efektyvų stabdymą buvo apie 67,5 km/h. Iš tokių nustatytų aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnas fiksuodamas greitį, o kito automobilio greitį (98 km/h).
Pažymi, kad 2010 m. liepos 13 d. vakare jo automobilyje taip pat buvo keleivis, kuris galės paliudyti, jog policijos pareigūnas, prieš stabdydamas automobilį, išbėgo į važiuojamąją dalį, perbėgo dvi eismo juostas, o sraute važiavę automobiliai, siekdami nepartrenkti pėsčiojo, buvo priversti pavojingai manevruoti, be to, šis asmuo taip pat patvirtins aplinkybes apie tai, kad pareigūnui išbėgus į gatvę buvo priverstas staigiai stabdyti automobilį. Šis liudytojas taip pat galės patvirtinti, koks tuo metu galėjo būti jo vairuojamo automobilio greitis. Siekdamas rasti daugiau asmenų, galėjusių matyti, kaip 2010 m. liepos 13 d. tarp 22 val. 50 min. ir 22 val. 55 min. Geležinio Vilko g. (ties išvažiavimu iš tunelio į Vingio parko pusę) policijos pareigūnas, vilkintis tarnybinę uniformą, stabdė trečiąją eismo juosta važiavusį automobilį (sukeldamas ne vieną avarinę situaciją), 2010 m. liepos 20 d. patalpino skelbimą regioniniame dienraštyje „Vilniaus diena“. Skelbime paprašė atsiliepti visus asmenis, mačiusius aukščiau nurodytą įvykį. Šiuo metu yra atsiliepę du asmenys.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 124 str. 4 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 600 Lt.
Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.
P. P. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2010 m. liepos 13 d. apie 22 val. 50 min. Vilniuje, Geležinio Vilko - Jasinskio g. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 98 km/h greičiu.
Pareiškėjas tvirtina, kad yra nubaustas nepagrįstai, tačiau tokia jo pozicija yra nepagrįsta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
ATPK 256 str. 1-2 d. nurodyta, kad įrodymai ATP byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...>, taip pat kitokiais dokumentais.Veika, apibrėžta ATPK 124 str. 5 d., gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis, inter alia, ir liudytojų parodymais.
Teismo posėdyje pareigūnas A. S. parodė, kad dėvėjo šviesą atspindinčią uniformą, greitį matavo lazeriniu prietaisu „Traffi Patrol“. Nuo tunelio pabaigos iki pareigūnų stovėjimo vietos buvo apie 100 m. Nepamena oro sąlygų, taip pat kokia eismo juosta važiavo P. P.. Jam nereikėjo staigiai stabdyti. Pareiškėjas paaiškino, kad skuba, sutiko su pažeidimu, paklausė, ar turi teisę gintis, tvirtino, kad yra teisininkas. Švyturėliai buvo įjungti kai užfiksuotas greitis. Tvirtino, kad nebėgiojo po važiuojamąją kelio dalį, avarinės situacijos nesudarė.
Teismo posėdyje pareigūnas L. B. parodė, kad stovėjo už tunelio prie stotelės. Nuo tunelio pabaigos iki stotelės buvo apie 30-40 m. Automobilių buvo nedaug, oro sąlygos geros. Nematė, kokioje eismo juostoje buvo pareiškėjas jį stabdant. P. P. su pažeidimu sutiko, po to pasakė, kad bylinėsis. Pareiškėjo automobilio stabdymo garso negirdėjo.
Taigi, pareigūnų parodymai dėl to, kad P. P. protokole nurodytu laiku ir vietoje viršijo leistiną greitį, iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti, pilnai atitinka tas faktines aplinkybes, kurios buvo paminėtos įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 20). Byloje nėra duomenų, kad iki pažeidimo nustatymo policijos pareigūnai su pareiškėju butų konfliktavęs, todėl šiuo atveju nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymais ir manyti, kad jie P. P. apkalba. Policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurio parodymais neturėtų būti tikima. Pažeidimui fiksuoti naudotas greičio matavimo prietaisas „Traffi patrol“ yra įregistruotas Lietuvos matavimo priemonių registre registro tvarkytojo 2000 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 12 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (www.lvmt.lt). Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnas greičio matavimo prietaisą „Traffi Patrol“ buvo nukreipęs ne į tą kelio ruožą, kuriame važiavo P. P. Nenustatyta, kad greičio matavimo prietaisas jo tekstiniame skaitmeniniame displėjuje būtų rodęs kokią nors klaidą. Abejonių dėl policijos pareigūno sugebėjimo dirbti greičio matavimo prietaisu ,,Traffi Patrol“ teismui nekilo.
Teismo teigimu, specialisto V. Mitunevičiaus pateikti skaičiavimai (specialisto išvada MV2010-24, b. l. 11-13) atspindi numanomą (galimą) automobilio greitį, t. y. specialistas iš esmės tik padarė prielaidą, kokiu greičiu turėjo judėti transporto priemonė. Akivaizdu, jog toks situacijos modeliavimas negali objektyviai atspindėti tikrovės ir būti pakankamu bei neginčytinu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nekaltumo įrodymu. Specialistas apskaičiavimus atliko remdamasis pateiktomis fotonuotraukomis ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu protokolu, kuriame buvo pažymėta, kad 2010 m. liepos 14 d. 9 val. 5 min., t. y. kitą dieną po pažeidimo fiksavimo, nuvykus į Geležinio Vilko gatvę (ties įvažiavimu iš tunelio į Vingio parko pusę), trečioje eismo juostoje matomas staigaus priverstinio stabdymo žymės; minėtų žymių ilgis yra apie 27 m. Teismas nagrinėtinu atveju pažymi, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad minėtas stabdymo žymes 2010 m. liepos 13 d. apie 22 val. 50 min. buvo palikęs būtent P. P. vairuojamos automobilis. Juolab, kad pažeidimo protokole pareiškėjas tik minėjo, kad staigiai stabdė, tačiau apie jokias ant kelio dangos likusias stabdymo žymes neužsiminė. Iš kitos pusės, pareigūnas A. S. patvirtino, kad pareiškėjui tame kelio ruože nereikėjo staigiai stabdyti.
Liudytojo J. K. parodymai pažeidimo fakto taip pat nepaneigia. Nors jis tvirtino, kad pareiškėjui, važiavusiam trečiąją eismo juosta, teko staigiai stabdyti, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareigūnas A. S., stabdęs P. P. vairuojamą automobilį, aiškiai patvirtino, kad pareiškėjui nereikėjo staigiai stabdyti. Be to, net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas stabdymo veiksmą atliko staiga (ką teisminio nagrinėjimo metu minėjo ir liudytojas V. L.), kaip jau buvo minėta, nėra aišku, ar paliktos apie 27 m žymės ant kelios dangos buvo būtent pareiškėjo vairuoto automobilio. Be to, liudytoją J. K. ir pareiškėją sieja darbiniai ryšiai, todėl atitinkamų parodymų davimas gali būti sietinas ir su tikslu padėti išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.
Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo - leistino greičio viršijimo - įrodymui. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su institucijos, paskyrusios administracinę nuobauda, nuomone. Vertinant įrodymus, pareiškėjo parodymai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. P. P. veika pagal ATPK 124 str. 4 d. kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.), P. P. pagrįstai skirta didesnė bauda, nei ATPK 124 str. 4 d sankcijoje numatytas baudos minimumas. Tokia skirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikytina per griežta. Nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą, todėl P. P. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,
nutarė:
P. P. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. F502769, kuriuo P. P. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 4 d., padarymą paskirta 500 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.