Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos G. A. įmonės atstovui G. A., jo atstovui advokatui Edmundui Luotei, atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms Jurgitai Pučkoriūtei ir Rosvitai Gustaitienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams Audronei Mikalauskienei ir Raimondui Andrijauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. A. įmonės skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovės atstovės prašė skundą atmesti.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. spalio 25-26 d. 7 asmenims, 2010 m. spalio 22-23 d. Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) turguje esančiuose angaruose, Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k. esančioje parduotuvėje bei Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) g. esančioje kepykloje pirkusiems plikytus pyragėlius su įdaru, pasireiškė ūmios žarnyno infekcijos simptomai; 5 iš ligonių patvirtinta salmoneliozės diagnozė. Ligoniai tikslaus pyragėlių pavadinimo, gamintojo ir pirkimo vietos nenurodė. Vienas iš ligonių pristatė pyragėlius su pakuote, pakuotės ženklinime nurodyta: sausainiai „Bangelė“, gamintojas – G. A. įmonė (1 t., b. l. 58, 85).

2010-10-27 Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Šiaulių VMVT), tikrindama Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2010-10-26 informaciją dėl ūmios žarnyno infekcijos protrūkį, nustatė, kad plikytais pyragėliais su kreminiu įdaru buvo prekiaujama (duomenys neskelbtini) bazėse esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, surašytas Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 0139118, kuriame nustatyta, kad įmonėje rasti sausainiai „Bangelė“ nėra tapatūs plikytiems pyragėliams su įdaru, nustatyta, kad įmonėje nevykdoma maisto produktų priėmimo kontrolė ir neužtikrinamas maisto produktų atsekamumas (1 t., b. l. 60-70). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė paaiškinime nurodė, kad 2010-10-21 prekes gavo iš G. A. įmonės, tarp kurių buvo „Plikyti“ sausainiai, pažymėti kaip „Bangelė“ (1 t., b. l. 118).

2010-10-29 Šiaulių VMVT, tikrindama Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2010-10-26 informaciją apie įtariamą ūmios žarnyno infekcijos židinį Šiauliuose, atliko G. A. įmonės patikrinimą ir Negyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo aktu Nr. 0139473 nustatė maisto produktų higienos reikalavimų pažeidimus, paėmė plovinių mėginius nuo paviršių ir kiaušinių mėginius salmonelės sukėlėjų nustatymui (1 t., b. l. 75-80).

Remiantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento Šiaulių teritorinio skyriaus 2010-11-03 tyrimų protokolu Nr. 1104 M1-10, G. A. įmonės gamybinių dubenų ir žaliavų matavimo indų ploviniuose nustatyta salmonelių sukėlėjų (1 t., b. l. 83-84). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento 2010-11-10 protokolu Nr. 17316 B1-2 nustatytas salmonelės sukėlėjų atsparumas antimikrobiniams preparatams (1 t., b. l. 87).

Remiantis 2010-11-02 mikrobiologinio tyrimo protokolu Nr. MA-S3332, ištyrus pyragėlius su įdaru, paimtus iš ligonio namų, buvo aptikta salmonelės sukėlėjų. Kultūra, išskirta iš pyragėlių, ir kultūra, išskirta iš G. A. įmonėje paimtų plovinių, yra vienodai jautri 8 testo antimikrobiniams preparatams (1 t., b. l. 110-111).

2010-12-03 Šiaulių VMVT, atlikusi G. A. įmonės patikrinimą, surašė Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą Nr. 2, kuriame nustatė, jog G. A. įmonė 2010-10-22/23 pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – plikytus pyragėlius su įdaru, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. (1 t., b. l. 54-57).

2010-12-15 Šiaulių VMVT, pagal pareiškėjos prašymą, atliko G. A. įmonės patikrinimą ir Negyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo aktu Nr. 0143904 paėmė plovinių mėginius nuo paviršių salmonelių sukėlėjų nustatymui (1 t., b. l. 106-109). Remiantis 2010-12-20 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento tyrimų protokolu Nr. 1279M 1-10, 2010-12-15 pakartotinio patikrinimo metu paimtuose nuoplovų mėginiuose salmonelės sukėlėjų nerasta (1 t., b. l. 103-104).

Nustatyta, kad Šiaulių VMVT 2010-11-25 raštu Nr. (1.11)S-984 kreipėsi į Šiaulių m. apylinkės vyr. prokurorą, prašydama ištirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakingų asmenų veiksmus dėl prekybos kenksmingais konditerijos gaminiais (1 t., b. l. 113-116).

2010-11-30 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 139 str. 2 d., dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Atlikus ikiteisminį tyrimą, padaryta išvada, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 2d., požymių. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada, nukentėjusiesiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl tirta veika formaliai atitiktų BK 140 str. 1 d. požymius, tačiau nebuvo nustatytas subjektyvinis veikos požymis – tyčia. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra 2011-05-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 97-101). Tarnyba minėtą nutarimą apskundė (1 t., b. l. 94-95).

Šiaulių m. apylinkės prokuratūra 2011-12-27 nutarimu Nr. 40-2-261-10 ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, tačiau nurodė spręsti klausimą dėl medžiagos perdavimo Tarnybai dėl gamintojo ir platintojo patraukimo atsakomybėn pagal Produktų saugos įstatymą (2 t., b. l. 13-20).

2012-04-27 Tarnyba, išnagrinėjusi bylą pagal Šiaulių VMVT 2010-12-03 Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą Nr. 2 dėl G. A. įmonės pavojingų maisto produktų pateikimo į rinką, vadovaudamasi Maisto įstatymo 7 str. 2 d., Produktų saugos įstatymo 23 str. 6 d., 24 str. 3 d., priėmė nutarimą Nr. 12MS-8, kuriuo G. A. įmonei už Maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 4 str. 2 d. 1 p. pažeidimus skyrė 12 000 Lt baudą (1 t., b. l. 6-17).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Maisto įstatymo reikalavimų pažeidimus paskirta bauda, teisėtumo.

Pareiškėja prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Šis klausimas išspręstas 2012-05-31 teismo nutartimi ir terminas atnaujintas (1 t., b. l. 40-41).

1999 m. birželio 1 d. Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 6 str. nustatyta, kad šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (nuo 2007-03-01 – Tarnyba). Pagal Produktų saugos įstatymo 27 str. 1 d., Taryba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Remiantis Produktų saugos įstatymo 23 str. 6 d., pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo 5000 iki 40000 litų bauda.

1994 m. lapkričio 10 d. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad Tarnyba taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 12 000 Lt bauda ginčijamu Tarnybos nutarimu paskirta už Maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 4 str. 2 d. 1 p. pažeidimus.

2000 m. balandžio 4 d. Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 str. 1 d. nustatyta, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Remiantis Maisto įstatymo 4 str. 2 d. 1 p., maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus.

Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad nurodytų Maisto įstatymo reikalavimų pažeidimas siejamas su pasekmėmis vartotojų sveikatai – susirgimo salmonelioze faktu. Dėl to, priimant nutarimą, būtina aiškiai pagrįsti objektyviais duomenimis konkretų Maisto įstatymo pažeidimo konstatavimą ir jo ryšį su pasekmėmis, t. y. kad būtent pareiškėjos pagaminti ir pateikti į rinką plikyti pyragėliai su įdaru buvo vartotojų susirgimo salmonelioze priežastimi.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl paties susirgimo fakto nėra, tačiau pareiškėja nesutinka su tuo, kad būtent ji padarė pažeidimą, kad dėl jos pagamintų ir pateiktų į rinką pyragėlių susirgo vartotojai. Pareiškėjos teigimu, ji plikytų pyragėlių su įdaru apskritai negamino, todėl yra netinkamas subjektas pažeidimo požiūriu.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra pažymėjęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, jog už valstybinę maisto kontrolę atsakinga Šiaulių VMVT, atsižvelgdama į Šiaulių visuomenės sveikatos centro surinktą medžiagą, susijusią su žarnyno infekcijos protrūkiu, kurį sukėlė salmonelės sukėlėjai, 2010-12-03 surašė Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą Nr. 2. G. A. įmonei pareikštas administracinis kaltinimas dėl nesaugaus maisto produkto, t. y. plikytų pyragėlių su įdaru, pakenkusių vartotojų sveikatai, pateikimu į rinką. Šiaulių VMVT ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras, veikdami kiekvienas jų įstatymais suteiktos kompetencijos ribose, apklausė salmonelioze susirgusius asmenis, atliko laboratorinius tyrimus, patvirtinusius ligos sukėlėją. Kilus ligos protrūkiui, tikrinant gautą informaciją apie galimą ligos šaltinį, buvo atlikti patikrinimai (duomenys neskelbtini) bazėse esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei G. A. įmonėje. Vienareikšmiai nustatyta, kad būtent iš pareiškėjos įmonėje paimtų mėginių išskirta kultūra ir kultūra, išskirta iš ligonio namų paimtų pyragėlių, yra vienodai jautri aštuoniems testo antimikrobiniams preparatams. Tai, kad ligonio pateikta produkto pakuotė su pareiškėjos rekvizitais buvo skirta kitam produktui, nepaneigia tyrimų rezultatų, o būtent fakto, jog ligos sukėlėjų tipavimo rezultatai sutapo. Be to, epidemiologinio tyrimo metu vienas iš nukentėjusių asmenų patvirtino pirkęs pyragėlius pareiškėjos kepykloje, kitos produkto platinimo vietos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė paaiškino pyragėlius taip pat įsigijusi iš G. A. įmonės (1 t., b. l. 69). Pažymėtina, kad Šiaulių m. apylinkės prokuratūra 2011-05-30 ir 2011-12-27 nutarimuose dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatavo, kad būtent G. A. įmonė vykdė kreminių konditerijos gaminių gamybą ir prekybą ir neužtikrino saugių ir kokybiškų maisto produktų pateikimą į rinką vartotojams, pateikė pyragėlius su įdaru, kas sukėlė susirgimus salmonelioze (2 t., b. l. 13-24).

Teismo posėdyje pareiškėjos įmonės gamybos vadovė V. T. bei konditerė V. J. teigė, kad įmonė plikytų pyragaičių su grietinėlės įdaru nagrinėjamu laiku negamino. Šie liudytojų parodymai vertintini kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant pagerinti tiek įmonės, tiek savo situaciją. Liudytojas su pareiškėja sieja darbo santykiai, jų pačių darbinė veikla susijusi su produktų gamyba ir tiekimu į rinką, parodymai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems duomenims, todėl nelaikomi nešališkais.

Pareiškėjos teigimu, pyragėliai negalėjo būti gaminami pareiškėjos įmonėje, kadangi įmonė neturi tam reikalingų produktų, sukėlusių ligos protrūkį. Liudytojos V. T. ir V. J. patvirtino, kad tokių pyragėlių įdarui paruošti reikalinga grietinėlė arba varškė, anksčiau įmonė tokius pyragėlius gaminusi, tačiau nustojo juos gaminti netekusi leidimo. Faktą, kad įdarui paruošti įmonė neturėjo reikalingų produktų, grindžia gamybos ataskaita bei užperkamų produktų apskaitos žurnalu (1 t., b. l. 22-29). Teismo vertinimu, pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip neginčijami įrodymai, patvirtinantys, kad pyragaičių su įdaru gamybai nebuvo pirkti reikalingi produktai ir tokie pyragaičiai nebuvo gaminami. Patikrinimo metu nustatyta, kad neužtikrinamas maisto produktų atsekamumas, t. y. daliai produktų nepateikti įsigijimą liudijantys dokumentai. Be to, nustatyta, kad pareiškėjos gaminta produkcija buvo ženklinama klaidingai: vienas iš susirgusiųjų salmonelioze pateikė plikytų pyragėlių su įdaru pakuotę, ant kurios buvo kito gaminio ženklinimo etiketė. Kaip minėta, tas pats ligos sukėlėjas rastas tiek gaminiuose, paimtuose iš ligonių namų, tiek ligonių klinikinėje medžiagoje, Salmonella spp rasta pareiškėjos įmonėje, šios kultūros atsparumas sutapo.

Įrodymai, kuriais grindžiama pareiškėjos kaltė, vertinant juos atsiradimo (chronologiniu) ir šaltinių (įrodinėjimo priemonių) patikimumo aspektu, teismo vertinimu, neturi tarpusavio prieštaravimų, yra konkretūs, išsamūs, logiški. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai dėl šališkai vykdyto tyrimo ir panašiai, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl vertintini kaip pareiškėjos gynybinė pozicija.

Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo buvo nutrauktas, šiuo atveju nedaro įtakos sprendžiant atsakomybės pagal Produktų saugos įstatymą klausimą. 2011-05-30 ir 2011-12-27 nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog nenustatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad santykius, susijusius su maisto sauga, jo tvarkymu, reguliuoja Produktų saugos įstatymas, numatantis atsakomybę už šio ir kituose teisės aktuose nustatytų saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimų pažeidimus, esant duomenims apie galimai pažeistus Maisto įstatymo reikalavimus, nurodyta Tarnybai spręsti dėl atsakomybės pagal Produktų saugos įstatymą klausimą. Surinkta faktinė medžiaga – tai, kad Salmonella spp kultūra, išskirta iš pareiškėjos įmonėje rastų plovinių, ir kultūra, išskirta iš pyragėlių, vienodai jautri aštuoniems testo antimikrobiniams preparatams, dalis salmonelioze susirgusių asmenų patvirtino produkciją įsigiję iš pareiškėjos – leidžia pagrįstai teigti, kad už nustatytus Maisto įstatymo pažeidimus atsakinga būtent pareiškėja.

Teismo vertinimu, Tarnyba, atlikusi paminėtų faktinių duomenų visumos analizę ir apibendrinimą, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, tuo tarpu pareiškėja iš esmės neįvardijo objektyvių priežasčių, leidžiančių abejoti tyrimų rezultatais, nenurodė jokių esminių procedūrinių pažeidimų.

Dėl nurodytų motyvų, ginčijamas Tarnybos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ar keisti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl išlaidų

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos G. A. įmonės skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.