- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 1S-81/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- L. B.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
Įžanginė dalis
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent:
2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo iš kitų asmenų, laikė ir gabeno didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį - ne mažiau kaip 100 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 29,2 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, 10 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, 3 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,702 g narkotinės medžiagos - heroino, kurias neteisėtai perdavė platinti D. S.. Vėliau, tuo pačiu laikotarpiu, Vilniuje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, L. B., veikdamas organizuotoje grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, minėtas psichotropinę ir narkotines medžiagas neteisėtai įgijo iš D. S., jas Lietuvos Respublikoje neteisėtai gabeno, laikė ir perdavė bei išplatino kitiems asmenims. Po to, 2010 m. sausio - vasario mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo iš kitų asmenų, laikė ir gabeno labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį - 395,52 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 110,748 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurią neteisėtai perdavė platinti D. S.. Vėliau, 2010 m. vasario 9 d., (duomenys neskelbtini) g. esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje L. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas organizuotoje grupėje su nusikalstamo susivienijimo nariais ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 395,52 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 110,748 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, neteisėtai įgijo iš D. S., šią psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikoje neteisėtai laikė, autobusu neteisėtai gabeno iš Vilniaus į Visaginą, kur laikė ir gabeno iki 2010 m. vasario 9 d. sulaikymo.
2010 m. vasario 9 d. L. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis Visagino miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomoji priemonė - suėmimas L. B. buvo tęsiama.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi kaltinamajam L. B. suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, kaltinamasis ankščiau tris kartus teistas, būdamas pakankamai jauno amžiaus (29 metų), jis jau apie 4 metus praleido įkalinimo įstaigose pagal teismo nuosprendžius, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos trims mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo vietos. Remdamasis šių aplinkybių visuma, teismas padarė išvadą, kad L. B. nusikalstamų veikų darymas yra gyvenimo norma ir galimai pragyvenimo šaltinis. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad kaltinamasis niekur nedirba, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti 33 asmenims, todėl darytina išvada, kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o iš anksto suplanuotos.
Kaltinamasis L. B. skundu prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Suimtasis nurodo, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamasis nesutinka su teismo argumentais, kad suėmimo skyrimo pagrindai nėra išnykę. Skunde pažymima, kad kuo ilgiau kaltinamasis yra laikomas suimtas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kadangi suėmime išbūtas laikas yra įskaitomas į bausmės laiką, todėl gresiančios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis mažėja. Kaltinamasis nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo norma. Suimtojo teigimu, teismo išvada, kad jis darys naujus nusikaltimus, yra paremta prielaidomis. Kaltinamasis L. B. pažymi, kad yra laikomas suimtas jau tris metus, kalinimo sąlygos yra antisanitarinės. Suimtasis nurodo, kad palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, šiuo metu jo motina sunkiai serga, turi tik 20 procentų darbingumo lygį, todėl jai reikalinga jo pagalba ir parama.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.
Kaltinamojo L. B. skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad L. B. galimai padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis L. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai padarė veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, L. B. praeityje teistas tris kartus, nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, L. B. galimai padarė praėjus kiek mažiau nei trims mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Be to, L. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikalstamų veikų darymas buvo L. B. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamos veikos kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad L. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog palaiko ryšius su artimaisiais, turi neįgalią motiną, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Skundo argumentai, kurie, suimtojo teigimu, paneigia ar sumažina tikimybę, jog būdamas nesuimtas jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nenagrinėjami, kadangi iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad suėmimo terminas L. B. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nebuvo pratęstas.
Kaip teisingai nurodo kaltinamasis, kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma labai ilgą laiką, ir visą šį laiką yra varžoma jo teisė į laisvę. Tačiau, įvertinus baudžiamosios bylos sudėtingumą ir didelę apimtį, be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo L. B. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.