- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-1452-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00495-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. R. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. kovo 19 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2FB-1172-652/2015 pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolė A. K.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, 2015-02-12 priėmė nutartį, kurioje nustatė, kad pareiškimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ir nustatė 10 dienų terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad, kaip spręstina iš pateikto pareiškimo turinio ir jo priedų, pareiškėjas turi 2 skolinius įsipareigojimus dviem asmenims – valstybei ir antstolei A. K.. Įsiskolinimas valstybei sudaro 215 105,09 Eur mokestinę nepriemoką, kurią nutarta išieškoti iš pareiškėjo Alytaus apskrities VMI 2010-04-27 sprendimu Nr. 15-19-2629. Tačiau nei iš pareiškimo turinio, nei iš jo priedų neaiški mokestinės nepriemokos prigimtis, t. y. kokiu pagrindu ir iš kokių teisinių santykių ji yra kilusi. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ši mokestinė nepriemoka yra esminis pagrindas (sumos atžvilgiu) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, būtina nurodyti ir rašytiniais įrodymais pagrįsti jos atsiradimo priežastį ir juridinį pagrindą. Taip pat svarbu pateikti teismui duomenis, ar pareiškėjui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už teisės pažeidimus, už kuriuos pagal savo kompetenciją gali bausti VMI prie FM (ar jo padalinių) atsakingi pareigūnai. Šios informacijos pateikimą teismas motyvavo tuo, kad iš Alytaus apskrities VPK 2014-07-29 pažymos Nr. 52-S-7972 galima spręsti tik apie policijos taikytas administracines nuobaudas pareiškėjo atžvilgiu, tačiau nėra informacijos apie kitų institucijų ar pareigūnų taikytas/netaikytas administracines nuobaudas. Mokestinę nepriemoką kildinant iš mokestinių teisinių santykių, esant neinformatyviam Alytaus apskrities VMI 2010-04-27 sprendimui Nr. 15-19-2629, neaiški šios mokestinės nepriemokos prigimtis, tik matyti, kad ji pagal mokesčių ir apskaitos taisyklę priskirtina 310 tarifinei grupei – akcizai cigarečių, iš laiduotojo prekių gabenimo metu/mokėjimas/įmoka, deklaruojamas mokestis ir/ar jo avanso suma. Informacija apie administracinių nuobaudų taikymą turi būti pateikiama pilna apimtimi, nepriklausomai nuo nuobaudų negaliojimo fakto šiai dienai.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-03-18 nutartimi šį pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį pareiškėjui, nepašalinus trūkumų. Teismas nustatė, kad teismo 2015-02-12 nutartis pareiškėjui įteikta per darbovietę 2015-02-28. Terminas trūkumams pašalinti suėjo 2015-03-10, tačiau per teismo nustatytą terminą pareiškėjas pareiškimo trūkumų nepašalino.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-03-19 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą pratęsti terminą. Teismas sprendė, kad pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį nutartį pareiškėjui įteikus 2015-02-28 per darbovietę terminas trūkumams pašalinti suėjo 2015-03-10. Duomenų apie tai, kad minėta nutartis pareiškėjui buvo įteikta vėliau, t. y. ne 2015-02-28, teismui pateikta nebuvo, todėl per trūkumų šalinimo terminą pareiškėjui nepašalinus teismo 2015-02-12 nutartyje nurodytų trūkumų pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo 2015-03-18 nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Jau po teismo 2015-03-18 nutarties priėmimo teisme tą pačią dieną buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti 2015-02-12 nutartimi nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pasibaigus teismo nustatytam terminui trūkumus šalinti, jo pratęsti yra neįmanoma. Teismo paskirti terminai gali būti pratęsiami tik tokiu atveju, kai jie yra nepasibaigę (CPK 77 str. 1 d.). Pareiškėjas turėjo galimybę į teismą dėl termino trūkumams šalinti pratęsimo (pabaiga 2015-03-10) kreiptis laiku, t. y. dar terminui nepasibaigus, tačiau to nepadarė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas 2015-04-01 atskirajame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-18 nutartį. Teismo nutartis pareiškėjui per jo darbovietę UAB „Rimka“ buvo įteikta tik 2015-03-04, kadangi pareiškėjas buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę į užsienį. Tokiu atveju 10 dienų termino pradžia 2015-02-12 teismo nutarties įvykdymui laikytina nuo 2015-03-04, kurios terminas pasibaigė 2015-03-14. 2015-03-14 buvo ne darbo diena, todėl termino įvykdymo terminas persikėlė į 2015-03-16 (CPK 74 str. 5 d.). 2015-03-06 Alytaus apskrities VMI pateikė paklausimą suteikti teismo prašomą informaciją. Negavęs iki termino pabaigos atsakymo iš Alytaus apskrities VMI, pareiškėjas 2015-03-16 teismui pateikė prašymą, prašydamas pratęsti 2015-02-12 nutarties įvykdymo terminą. Per teismo nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti nutartimi nustatytų trūkumų, nors ėmėsi visų tam įmanomų priemonių. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjui 2015-02-12 nutartis buvo įteikta 2015-02-28. Tai paneigia pačios darbovietės pažyma, kurią pareiškėjas pridėjo prie 2015-03-16 prašymo pratęsti 2015-02-12 nutarties įvykdymo terminą. 2015-02-12 nutartis realiai buvo įteikta 2015-03-04, o 10 dienų jai įvykdyti terminas pasibaigė 2015-03-16. Kadangi iki to laikotarpio pareiškėjui VMI prie LR FM nepateikė prašomų duomenų pagal 2015-03-06 prašymą, todėl 2015-03-16 prašymu teismo jis paprašė pratęsti 2015-02-12 nutarties įvykdymo terminą. Prašymo teismui 2015-03-16 data išsiuntimą patvirtina AB „Lietuvos paštas“ išduotas elektroninio kasos aparato (EKA) kvitas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-03-18 nutartimi neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CPK 338 str. ir 330 str.), todėl priėmė nepagrįstą nutartį,
Pareiškėjas 2015-04-16 atskirajame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėjimui Alytaus rajono apylinkės teismui. 2015-03-18 teisme gautą pareiškėjo prašymą teismas nepagrįstai pripažino kaip pateiktą pavėluotai ir pasibaigus 2015-02-12 nutartyje nustatytiems terminams. 2015-02-12 nutartis jam įteikta per darbovietę, kuri nutartį gavo 2015-02-28. Tačiau realiai ši nutartis jam buvo įteikta tik 2015-03-04, kadangi iki to laikotarpio pareiškėjas buvo ilgalaikėje komandiruotėje užsienyje, ką patvirtina teismui pateiktas įsakymas apie komandiruotę bei darbovietės UAB „Rimka“ pažyma. Teismas nutartyje nepateikė jokios motyvacijos, kodėl atsisakė pripažinti faktą, kad 2015-02-12 nutartis realiai buvo įteikta 2015-03-04. Laikant nutarties įteikimo atskaitos tašku 2015-03-04 datą, 2015-02-12 nutartimi nustatytas 10 dienų terminas turėjo pasibaigti 2015-03-14. Ši diena yra ne darbo diena, todėl paskutinė termino diena buvo 2015-03-16. Šią datą ir buvo pateiktas teismui prašymas pratęsti nustatytą terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, išsiųstas registruotu laišku, ką patvirtina prie 2015-04-01 atskirojo skundo pateiktas AB „Lietuvos paštas“ EKA kvitas ir spaudas teismui įteiktame pašto voke. Teismas, pažeisdamas CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nutartyje nieko apie tai nepasisakė ir nemotyvavo. Pažymėtina, kad prašymas anksčiau nei pasibaigs teismo nustatytas 10 dienų terminas nustatytiems pareiškimo trūkumams pašalinti teismui nebuvo pateiktas laukiant atsakymo pagal VMI prie LR FM 2015-03-09 pateiktą paklausimą, atsakymas į kurį buvo gautas tik 2015-04-07. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2015-03-19 nutartimi aiškindamas termino praleidimo priežastis pažeidė materialiosios teisės aiškinimo normas (CPK 338 str., 330 str.). Prie šio atskirojo skundo pateikiamas dokumentas, kurių trūko teismui priimant 2015-02-12 nutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjo atskirojo skundo neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra pagal teismui pateiktus ir teismo ištirtus įrodymus. Vadovaujantis 2015-04-10 mokestinės nepriemokos balansu pareiškėjas turi 218 953,61 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro mokestinė nepriemoka Vokietijos Federacinei Respublikai, pateikta išieškojimui vykdyti antstolės A. K. kontorai. Tam, kad nustatyti, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidūs turtas. Vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti Lietuvos Respublikos valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas. Vadinasi, fiziniam asmeniui paskirtos administracinės baudos ir baudos baudžiamosiose bylose, pasibaigus bankroto procesui nenurašomos, o toliau turėtų būti išieškomos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties teisėtumo
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015-02-12 nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus apie tai, kokiu pagrindu ir iš kokių teisinių santykių yra kilusi mokestinė nepriemoka, bei duomenis, ar tikrai VMI prie LR FM pagal savo kompetenciją galėjo taikyti numatytą administracinę sankciją ir ar tokių sankcijų netaikė. Ši nutartis pareiškėjui buvo siųsta per darbovietę UAB „Rimka“, kuri ją gavo 2015-02-28 (b. l. 10). Kadangi, terminą skaičiuojant nuo nutarties įteikimo darbovietei dienos, paskutinė trūkumų pašalinimo diena buvo 2015-03-10, tačiau iki tos dienos pareiškimo trūkumai pašalinti nebuvo, pirmosios instancijos teismas 2015-03-18 nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį pareiškėjui, laikydamas, jog trūkumai nebuvo pašalinti teismo nustatytu terminu.
Pareiškėjas 2015-04-01 atskirajame skunde nurodo, kad jam teismo 2015-02-12 nutartis dėl trūkumų šalinimo per 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos buvo įteikta per darbovietę UAB „Rimka“ tik 2015-03-04, kadangi pats pareiškėjas buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę į užsienį ir kad tokiu atveju 10 dienų termino pradžia 2015-02-12 teismo nutarties įvykdymui laikytina nuo 2015-03-04, kurios terminas pasibaigė 2015-03-16, nes 2015-03-14 buvo ne darbo diena.
Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 5 dalimi, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo CPK 123 straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena.
Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė, jog įstatymo reikalavimus atitinkanti 2015-02-12 nutarties įteikimo pareiškėjui diena yra būtent 2015-02-28, kai nutartis buvo įteikta darbovietės administracijai, o ne 2015-03-04, kai darbovietės administracija šią nutartį faktiškai įteikė tarnybinėje komandiruotėje buvusiam pareiškėjui.
Pažymėtina, jog pats pareiškėjas 2015-02-10 pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė tik savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo pirmą kartą siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (b. l. 6). CPK 121 straipsnyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Kadangi pareiškėjas, išvykęs į komandiruotę užsienyje, kur išbuvo iki 2015-03-04, neinformavo teismo apie adreso korespondencijos siuntoms pasikeitimą, nepaskyrė byloje atstovo, per kurį pašto korespondencija pareiškėją būtų pasiekusi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai 2015-02-12 nutartį siuntė paties teismo išsiaiškintu pareiškėjo darbovietės adresu ir laikė ją tinkamai įteikta įteikimo darbovietės administracijai dieną, t. y. 2015-02-28.
Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas, 2015-03-04 jau būdamas gavęs 2015-02-12 nutartį, turėjo visas galimybes iki skundžiamos nutarties priėmimo 2015-03-18 kreiptis į teismą su prašymu pratęsti 2015-02-12 nutartyje nustatytą 10 dienų terminų trūkumams pašalinti, tačiau jis šia CPK 77 straipsnyje numatyta galime iki termino pabaigos 2015-03-10 nepasinaudojo.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d. nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 str. 1 d.). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė šią bankroto proceso stadiją reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniu, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties teisėtumo
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-03-19 nutartimi atmetė pareiškėjo 2015-03-16 per paštą išsiųstą ir tik 2011-03-18 teisme gautą prašymą pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Lietuvos Respublikos CPK 315 str. 2 d. 3 p. nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pagal CPK 334 str. 1 d. nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. Teismo nutartis dėl procesinio termino pratęsimo atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 77 str. 1 d., 334 str. 1 d. 1, 2 punktai). Kadangi atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties panaikinimo nutraukti.