Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo I. J. atstovei advokatei E. G., įstatyminei atstovei R. J. (visi dalyviai nuotoliu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui I. J. dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo ir pagal atsakovo I. J. priešieškinį dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, teismui paaiškino, kad su R. J. susitarė dėl jo buto pirkimo, buto pirkimui pinigų neturėjo, tik buvo susitaupęs 2000 Eur rankpinigiams, ketino pirkti butą išsimokėtinai, ketino vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Laukė, kol R. J. sutvarkys buto dokumentus, kad galėtų parduoti, vykdyti sutarties nereikalavo, sužinojęs, kad R. J. mirė, paskambino R. J., paklausti, ar parduos jam butą, sužinojęs, kad neparduos, kreipėsi į teismą. Į (duomenys neskelbtini) dirbti neišvyko, šiuo metu niekur nedirba, gyvena pas tėvus, pinigų buto pirkimui neturi, paskolos iš banko gauti negali, nes nedirba ir neturi nekilnojamojo turto. Mano, kad iš R. J. turto paveldėtojo turėtų būti priteisti ir duotas avansas ir sutartyje numatytos netesybos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Priešieškinis atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad 2024-02-27 ieškovas D. J. ir R. J. pasirašė sutartį, pavadintą „Preliminarioji sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“. Sutartyje D. J. įvardinamas kaip „būsimas pardavėjas“, o R. J. - kaip „būsimas pirkėjas“. Sutartyje numatyta, kad būsimas pardavėjas ir būsimas pirkėjas susitarė „ne vėliau, kaip iki 2024-03-15 sudaryti buto pardaima, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią būsimas pardavėjas parduos, o būsimas pirkėjas nupirks 40000 už 40000 Eur (keturiasdešimt tukstančiu eurų)“ (citatoje kalba netaisyta). Prieš šalims pasirašant šią sutartį, būsimas pirkėjas sumokėjo būsimam pardavėjui 2000 Eur dydžio avansinį mokėjimą, kurį šalys įsipareigoja sudarydamos pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį įskaityti į perkamų daiktų kainą. Taip pat sutartyje numatyta, kad Jeigu per šioje sutartyje nurodytą terminą (duomenys neskelbtini) iš šalių nepagrįstai vengs ar atsisakys sudaryti pagrindinę daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kaltoji šalis sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str., privalės sumokėti (duomenys neskelbtini) šaliai 2000 Eur dydžio netesybas.

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jo palikai kremuoti, deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2017-10-08 buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nurodoma, kad palikimas priimtas pagal turto apyrašą, palikimą priėmęs asmuo- I. J., a. k. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. J. pagal 2024-07-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), buto vidutinė rinkos vertė 2024-04-16 masinio vertinimo metu- 54700 Eur. R. J. buvo I. J. tėvas. R. J. ir R. J. santuoka nutraukta 2019-03-12. R. J. turėjo 2121,80 Eur išlaikymo I. J. įsiskolinimą, vykdomoji byla nutraukta 2024-05-23. R. J. turėjo 498,95 Eur skolą Privalomojo sveikatos draudimo fondui, 74,82 Eur skolą „(duomenys neskelbtini)“ už televiziją ir internetą, buvo skolingas už buto, esantį (duomenys neskelbtini), patarnavimus, mobilųjį ryšį, šildymą, vandenį, taip pat buvo nesumokėjęs bendrijai už bendrų patalpų administravimą, taip pat buvo skolingas už sode mokamus mokesčius, visus šiuos mokesčius atlygino R. J., taip pat ir 2000 Eur skolą L. J.. Antstolis R. K. nuo 2021-07-12 vykdė 5000 Eur konfiskavimą iš R. J., išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto- automobilio, bei 117,15 Eur vykdymo išlaidų šioje byloje išieškojimą. R. J. 2021-06-07 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus.

R. J. gydėsi (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, 2021-11-10 jam nustatyta pagrindinė diagnozė- psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. R. J. medicinos centre „(duomenys neskelbtini)“ 2024-05-07, 2015-08-21 ir 2017-05-02 atliktos potraukio alkoholiui blokavimo procedūros.

R. J. tėvai L. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), H. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Dokumentai, tarp jų ir preliminarioji sutartis R. J. buvo grąžinti 2024-04-12, pinigai, rasti pas R. J.- 1300 Eur buvo grąžinti R. J. 2024-06-07.

Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad velionis R. J. jo motinos L. J. laidotuvių metu ieškovo tėvui pasakė, kad parduoda butą, kuris jam nereikalingas, Ieškovo tėvas apie parduodamą butą pasakė ieškovui, kuris pasiūlymu susidomėjo, nuvyko pas R. J., apžiūrėjo butą. Butas buvo labai apleistas, R. J. sakęs ieškovui, kad agentūra jam pasiūlė už butą 40 000 Eur, ieškovas sutiko butą pirkti už tokią kainą. Tada pasirašė su R. J. sutartį, o kitą dieną atvyko ir padavė rankpinigius- 2000 Eur grynais. Sutarties formą rado internete ir atsispausdino, konkrečios galutinės sutarties datos dėl buto pirkimo- pardavimo sudarymo nenumatė. Butą ketino pirkti išsimokėtinai, per (duomenys neskelbtini) metus, ketino vykti dirbti į (duomenys neskelbtini) ir taip užsidirbti pinigų. R. J. ketino eiti gyventi į sodą, o butą norėjo parduoti. Rankpinigiai turėjo būti įskaityti į buto kainą. Vasario mėnesį po sutarties pasirašymo buvo nuvykę pas notarą, kur sužinojo, kas R. J. tikrai paveldės sodą, apie kurį kalbėjo. Iki sutartyje numatytos datos kovo 15 dienos sandorio nesudarė, nes R. dar nebuvo susitvarkęs kažkokių turto paveldėjimo dokumentų. Pildydamas sutarties formą, pats įrašė joje visus duomenis, suprato, kad pagrindinė sutartis turi būti pas notarą sudaryta iki sutartyje nurodytos datos- kovo 15. Jokių veiksmų dėl to, kad preliminari sutartis būtų įvykdyta iki sutartyje nurodytos datos, nesiėmė, nereikalavo sudaryti sandorio, neprašė R. J. grąžinti avansą, sutarties galiojimo nepratęsė, laukė, kol susitvarkys dokumentus, pasitikėjo ieškovu. Apie velionio potraukį alkoholiui, skolas nežinojo.

Po sutarties pasirašymo gal apie (duomenys neskelbtini) kartų bendravo su R. J. telefonu, R. J. apie savo ligas nepasakojo, kalbėdavosi apie gimines, pasakojo apie vaikystę, sakė, kad nori atkurti giminystės ryšį. Apie R. J. mirtį sužinojo balandžio pradžioje, kai buvo rastas kūnas. Po laidotuvių praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms, paskambino ieškovo mamai, kuri pasakė, kad nerado jokių pinigų ir sutarties, pasiūlė kreiptis į teismą.

Atsakovo įstatyminė atstovė teismui paaiškino, kad jos ir R. J. šeima su ieškovo šeima giminiškų ryšių nepalaikė. Butas, kuris priklausė R. J. tėvams, buvo kapitaliai suremontuotas (duomenys neskelbtini) metais, R. J. ir R. J. susituokus ir pradėjus gyventi kartu tame bute. R. J. su R. J. išsiskyrė ir iš buto išsikraustė, nes R. J. gėrė, t.y. buvo alkoholikas. Po R. J. mirties tvarkė sūnaus paveldėjimo reikalus, butui (duomenys neskelbtini) buvo uždėtas areštas, sumokėjo R. J. skolas (duomenys neskelbtini), mokesčiams, fiziniams asmenims. R. J. prieš mirtį buvo pardavęs garažą, galėjo gauti už jį apie 1000 Eur. Po R. J. mirties (duomenys neskelbtini) dieną paskambino ieškovas dėl sutarties, tuo metu tos sutarties nebuvo mačiusi, visus R. J. dokumentus buvo paėmusi policija, atidavė gal po (duomenys neskelbtini) savaičių. Prisimena, kad sakė ieškovui, kad buto neparduos, o rankpinigius gali grąžinti, jei jie buvo duoti. R. J. buvo skolingas ir už sūnaus išlaikymą. Jei būtų paėmęs rankpinigius, gal būtų kiek pravedęs pinigų už sūnau išlaikymą ar apmokėjęs dalį skolos, todėl mano, kad galėjo rankpinigių negauti. Buto vertė šiuo metu yra apie 60 000 Eur, Mano, kad R. J. negalėjo tokio nenaudingo sandorio sudaryti. R. J. nuo skyrybų nepalaikė pastovaus darbo, daugiau nedirbo, nei dirbo. Sode niekas pastoviai negyvendavo, žiemą ten labai šalta. Dar R. J. turėjo butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo areštuotas, butą taip pat paveldėjo sūnus. (Duomenys neskelbtini) metais R. J. labai dažnai pradėjo vartoti alkoholį, nebepalaikė darbo, neišbūdavo negėręs. Santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) metais. R. J. mokėdavo gauti didžiausią kainą, gebėjo sudaryti sandorius. Butas buvo L. J. vardu. R. J. išlaikė motina, mokėjo mokesčius už butą. Po R. J. mirties liko daug skolų, taip pat ir fiziniams asmenims, R. J. visas buvusio sutuoktinio skolas atlygino. Buvo fizinių asmenų, kurie tvirtino, kad velionis liko skolingas, tačiau atlygino tik tiems, kurie pateikė įrodymus apie tai, kad skola buvo.

Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas pinigų butui pirkti neturėjo, ketino pirkti išsimokėtinai. Taip pat liudytojai patvirtino, kad R. J. dažnai vartojo alkoholį, ypač po skyrybų su R. J., kaimynai dažnai sutikdavo nešantį alkoholį, arba tuščius butelius, iš išvaizdos taip pat buvo galima matyti, kad R. J. nesiprausęs, nesiskutęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytojų teigimu, R. J. naudojosi savo motinos L. J. pensijos kortele, t.y. naudojo motinos pensiją savo reikmėms.

Dėl reikalavimo grąžinti avansą

Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus (duomenys neskelbtini) kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). (Duomenys neskelbtini) tarptautinių komercinių sutarčių principų (1994) 2.1.15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesąžiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) ((duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne ((duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

(Duomenys neskelbtini) yra nurodęs, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai ((duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovas privalo grąžinti ieškovui pastarojo jam sumokėtą 2000,00 Eur avansą, svarbu nustatyti, ar kuri nors iš šalių vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir dėl kieno kaltės pagrindinė pirkimo– pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Kaip nustatyta byloje ištyrus įrodymus, egzistuoja neatitikimas tarp rašytinės šalių sudarytos preliminariosios sutarties ir ieškovo teismo posėdyje nurodytų faktinių aplinkybių. Šalių sutartyje yra rašoma, kad „Prieš šalims pasirašant šią sutartį, būsimas pirkėjas sumokėjo būsimam pardavėjui 2000 Eur dydžio avansinį mokėjimą, kurį šalys įsipareigoja sudarydamos pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį įskaityti į perkamų daiktų kainą. Taip pat sutartyje numatyta, kad Jeigu per šioje sutartyje nurodytą terminą (duomenys neskelbtini) iš šalių nepagrįstai vengs ar atsisakys sudaryti pagrindinę daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kaltoji šalis sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str., privalės sumokėti antrajai šaliai 2000 Eur dydžio netesybas.“ Kaip teismui paaiškino duodamas parodymus ieškovas, kad jie (duomenys neskelbtini) dieną sutartį pasirašė, o pinigus- 2000 Eur grynais ieškovas atvežė ir padavė R. J. kitą dieną. Tačiau pats pinigų perdavimo faktas šalių niekur nebuvo užfiksuotas nei sutarties pasirašymo dieną, nei tą, „kitą dieną“, kai tie pinigai buvo atvežti ir paduoti R. J., todėl, išskyrus žodinį ieškovo tvirtinimą, kad jis davė R. J. 2000 Eur avansą, kokią sumą ir ar iš viso tą avansą davė, byloje įrodymų nėra.

Ieškovas patvirtino, kad internete rastą sutarties formą pildė pats, savo ranka, R. J. tik pasirašė. Ieškovas teismo posėdyje teigė, kad konkrečios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sudarymo datos nenumatė, tačiau pats ieškovas savo ranka preliminariojoje sutartyje įrašė datą- 2024-03-15. Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nė (duomenys neskelbtini) iš sutarties šalių nereikalavo (duomenys neskelbtini) iš kitos, kad jų sudaryta sutartis būtų įvykdyta per pačioje sutartyje nustatytą terminą - iki kovo 15 dienos, t.y. ieškovas patvirtino žodžiu, kad jis R. J. pasitikėjo, todėl įvykdyti sutarties nereikalavo, kodėl sutarties įvykdymui nusimatė būtent tokį terminą, ieškovas paaiškinti negalėjo. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. J. būtų atsisakęs sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, šalys sutarties nepratęsė, taip pat neatliko jokių veiksmų, iš kurių galima būtų spėti, kad šalys siekė susitarimą įvykdyti.

Kaip matyti iš šiuo metu susidariusios situacijos, ieškovas dirbti į (duomenys neskelbtini) neišvyko, iš viso niekur nedirba, nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų uždirbti pinigų ar gauti paskolą, t.y. ieškovas negalėjo ir negali vykdyti šalių susitarimo pirkti nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamu atveju ieškovas bylos žodinio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad jis, pasirašydamas sutartį, suprato, kad jei neišvyks dirbti, įmokų už butą mokėti negalės ir nevykdydamas sutarties, avansą praras.

Apibendrinant byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis pasibaigė 2024-03-15 šalims nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, t.y. prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Ieškovas, kaip sutarties šalis, neįrodė, kad ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta bei pasibaigus sutarties terminui, nepateikė R. J. reikalavimo grąžinti avansą, sudaryti pagrindinę sutartį ar pratęsti preliminariosios sutarties galiojimą, t.y. ieškovas neatliko jokių veiksmų, kokius atliktų bet koks apdairus, protingas ir sąžiningas asmuo, vykdydamas šalių sudarytą sutartį. Teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) preliminariosios sutarties šalys, t.y. ieškovas ir R. J. sutarties nevykdė ir tokia padėtis atitiko (duomenys neskelbtini) šalių valią, t.y. R. J. suprato, kad ieškovas buto pirkti nebeketina, o ieškovas neprašė grąžinti avanso, nes dirbti nebeišvyko ir pinigų butui pirkti neturėjo ir neatliko jokių veiksmų, kad galėtų pinigų gauti, t.y. R. J. pasiliko ieškovo duotą avansą kaip netesybas, atsisakius sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas su tuo sutiko. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia

CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per (duomenys neskelbtini) nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, sutarties šalys sutartyje numatė konkretų terminą pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti- iki 2024-03-15. Per preliminariosios sutarties galiojimo terminą šalys pagrindinės sutarties nesudarė, nesiėmė jokių veiksmų preliminarią sutartį pratęsti ar ją nutraukti. Sutarties galiojimas, o kartu ir prievolė sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė, pasibaigusios sutarties pripažinimas negaliojančia nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju teismas atmetė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, todėl šalių teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir šalys paliekamos prie patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jį pateikusiai institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.