- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-750-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- R. G.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-10277-1029/2018 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR finansų ministerijos) prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. G., skolininko sutuoktinė K. G., antstolė R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja VMI prie LR finansų ministerijos pateikė prašymą teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti, kad skolininkui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ turto dalis, kuri yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė su jo sutuoktine K. G..
2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai, suinteresuoti asmenys R. G. ir K. G. paaiškinimų ir papildomų įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas Radviliškio rūmai 2018 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad skolininkas R. G. nuo 2012 m. liepos 2 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) bei nuo 2016 m. liepos 20 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna nuolatines pajamas, į kurias antstolis gali nukreipti skolos išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Be to, tarp skolininko ir jo sutuoktinės 2018 m. kovo 14 d. sudaryta ir 2018 m. kovo 15 d. viešajame registre įregistruota Vedybų (povedybinė) sutartis teismui patvirtino, jog skolininkui R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurio vertė teismui nėra žinoma, bei į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Neturint žinių, kad skolininko asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, teismas sprendė, kad išieškojimas pagal skolininko R. G. prievoles išieškotojai VMI prie LR finansų ministerijos negali būti nukreipiamas į dalį jo sutuoktinės K. G. turto. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog nustatyti, kad skolininkui R. G. priklauso ½ jo sutuoktinės K. G. turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teisinio pagrindo nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu antstolė R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad patvarkymai dėl išskaitų iš R. G. gaunamų pajamų nėra vykdomi ir į antstolės depozitinę sąskaitą darbovietės nėra pravedusios nė vieno cento, nors patvarkymus įmonės yra gavusios ir supažindintos dėl atsakomybės už antstolio reikalavimų nevykdymą. Be to, abiem įmonėms vadovauja ir jų savininku yra skolininkas R. G., kuris ir yra atsakingas už patvarkymų vykdymą. Be to, šiuo metu ruošiama medžiaga dėl asmens, nevykdžiusio antstolio reikalavimų, nubaudimo. Vedybų (povedybinėje) sutartyje nėra aptartas gaunamų pajamų klausimas, iš R. G. darbo užmokesčio išskaitos nėra atliekamos, todėl teismas turėtų atsižvelgti į kreditoriaus interesus ir panaikinti nutarties nuostatą, kad išieškojimas iš sutuoktinės pajamų nėra galimas.
5.2. Teismas skundžiamojoje nutartyje teigia, kad tarp sutuoktinių R. ir K. G. 2018-03-14 yra sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis, kuri patvirtina, kad skolininkui R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. 2018-03-14 sudarytoje sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi sutuoktiniai nekilnojamąjį turtą pasidalijo ir ta pačia sutartimi R. G. savo dalį padovanojo sutuoktinei K. G.. Taigi, jokio nekilnojamojo turto R. G. neturi. K. G. šį turtą 2018-03-15 įregistravo savo vardu kaip asmeninę nuosavybę, be to, nekilnojamajam turtui yra įregistruota hipoteka, todėl išieškojimas iš šio turto nebus įmanomas, iki nebus patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1,17 Eur skolos išieškojimo bei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Šiaulių apylinkės teismas Radviliškio rūmai 2018 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjos VMI prie LR finansų ministerijos prašymą teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti, kad skolininkui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ turto dalis, kuri yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė su jo sutuoktine K. G. netenkino. Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties pateikė antstolė R. A..
9. Pagal CPK 633 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenims vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis). Antstolis nėra nei vykdymo proceso šalimi, nei suinteresuotu asmeniu, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Nors paduotą atskirąjį skundą antstolė motyvavo pažeistais išieškotojo teisėtais interesais, antstolis nėra išieškotojo atstovas, o pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą ir negalėtų toks būti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo skundžiamos nutarties padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties nutraukti.