- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- A2.11.-3-649/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00846-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Pažeidėjas
- T. G.
- Nukentėjusysis
- R. K., J. G.
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. G., nukentėjusiesiems R. K. ir J. G., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą- Panevėžio AVPK Biržų rajono PK- atstovei S. T., teismo posėdyje išnagrinėjęs T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamo pagal ATPK 187 str. 1 ir 2 dalis, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. 2014-08-29 apie 16 val. 40 min. Biržuose Vytauto gatvėje ties 19 pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pradėjo bėgti, jam įstatymo vardu liepta sustoti, tačiau jis nepakluso teisėtiems uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimams ir bėgo toliau, kol paslydo, nugriuvo ant žemės ir buvo sulaikytas. Tęsdamas veiką, sulaikytas T. G. 2014-08-29 apie 16 val. 45 min. ( teismas patikslino), būdamas Biržų rajono policijos komisariate, elgėsi agresyviai - plūdo policijos pareigūnus R. K. ir J. G., į perspėjimus liautis nereagavo, tokiu elgesiu T. G. įžeidė policijos pareigūnų R. K. ir J. G. garbę ir orumą.
Šalintina iš kaltinimo, jog būdamas Biržų policijos komisariato patalpose T. G. garsiai šaukė, muistėsi, skėsčiojo rankomis ir bandė išvengti sulaikymo, reiškė nepasitenkinimą policijos patruliams R. K. ir J. G., pasakydamas jiems, kad turės problemų, nes turi įtakingų asmenų, kurie atvažiuos iš Vilniaus ir su jais pasikalbės.
Dar T. G. kaltinamas, kad pasipriešino policijos pareigūnams R. K. ir J. G., einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas – plūdosi, garsiai šaukė, muistėsi, skėsčiojo rankomis ir taip bandė išvengti sulaikymo. Kaltinimas nurodytas nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą T. G. atžvilgiu pagal BK 287 str. 1 d. ( b. l. 4-6). Nutarime nurodyta, jog nutarimo nuorašas perduotas Panevėžio AVPK Biržų rajono PK dėl T. G. administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 187 str. 1 d.
T. G. nepripažino kaltinimo, jog priešinosi policijos pareigūnams, iš dalies pripažino kaltinimą dėl necenzūrinių žodžių vartojimo pareigūnų R. K. ir J. G. atžvilgiu. Paaiškino, kad jį pareigūnai sulaikė nuo automobilio, iš kurio išlipo, 10-15 m atstumu. Pareigūnams sulaikomas nesipriešino, jam iš karto buvo uždėti antrankiai ir jis įsodintas į tarnybinį automobilį. Girdėjo, kaip pareigūnai jam šaukė sustoti. Bėgo, nes buvo įsitikinęs, kad nepadarė pažeidimo. Jis sukosi ir pargriuvo, todėl mano, jog vykdė reikalavimą sustoti. Sulaikomas pareigūnų nevadino necenzūriniais žodžiais. Ne visiškai prisimena konfliktą su pareigūnais, tačiau esąs įsitikinęs, jog pareigūnams nei sulaikomas, nei komisariato patalpose nesipriešino, tačiau komisariate, jei pareigūnai tvirtina, galėjo jų atžvilgiu pavartoti necenzūrinius žodžius.
Nukentėjusysis policijos pareigūnas R. K. paaiškino, kad 2014-08-29 patruliavo su kolega J. G.. Pagal pranešimą iš budėtojų dalies tarnybinio automobilio švyturėlių pagalba bandė stabdyti automobilį Ford Fiesta, kurio vairuotojas galėjo būti neblaivus. Automobilio Ford vairuotojas įsuko į kiemą ir iššokęs iš automobilio pradėjo bėgti. Besivydami jį šaukė „stoti“, tačiau T. G. vis tiek bėgo, kol galiausiai paslydo ir pargriuvo už 10 ar 15 m nuo automobilio. T. G. atsisakė prisistatyti, priešinosi stangrindamas rankas, muistėsi. Sulaikomas necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau jo atžvilgiu necenzūriniu žodžius vartojo pristatytas į policijos komisariatą, toks T. G. elgesys jį įžeidė.
Nukentėjusysis policijos pareigūnas J. G. paaiškino analogiškai R. K.. Nurodė, kad T. G. bėgo, nevykdė komandos „sustoti“, kol už 10 ar 15 m nuo automobilio buvo sulaikytas, nes pargriuvo. T. G. muistėsi, priešinosi antrankių uždėjimui. Komisariato patalpose jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, toks elgesys jį įžeidė, tačiau labiau plūdo R. K..
Motyvuojamoji dalis
Teismo nuomone, T. G. veika atitinka ATPK 187 str. 2 d. nurodytą pažeidimą, o administracinė byla dalyje pagal ATPK 187 str. 1 d. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Dėl kaltinimo pagal ATPK 187 str. 1 d.
ATPK 187 str. 1 d. numatytos nuobaudos asmenims, kurie pasipriešina policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. ATPK 262 str. 1 d. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas nutraukiant baudžiamąją bylą (ikiteisminį tyrimą), jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių. Darytina išvada, jog T. G. veika, kurioje gali būti ATPK 187 str. 1 d. numatyti požymiai, turėtų būti nurodyta nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ( toliau nutarimas). Įtarimas T. G. buvo pateiktas pagal BK 287 str. 1 d.-grasinimu susidoroti su savo pareigas einančiu policijos pareigūnu R. K.. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyti tokie T. G. veiksmai jam inkriminuojant ATPK 187 str. 1 d. - plūdosi, garsiai šaukė, muistėsi, skėsčiojo rankomis ir bandė išvengti sulaikymo bei į perspėjimus liautis nereagavo, jo atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Konkretūs veiksmai, kuriais galėjo būti priešinamasi pareigūnams - muistėsi, skėsčiojo rankomis ir taip bandė išvengti sulaikymo. Veiksmai - plūdimasis bei šaukimas- neturėtų būti vertinami kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams.
Pastebėtina, kad policijos pareigūnams vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai, policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla siejama ir su asmeniniu pavojumi, ir su didesne psichologine įtampa bei konfliktiškomis situacijomis. Teismo nuomone, policijos pareigūnai neturėtų tikėtis iš sulaikomų asmenų visiško paklusnumo, nes paprastai sulaikomi asmenys, kurie įtariami padarę nusikalstamas veikas arba administracinius teisės pažeidimus ( taip buvo T. G. sulaikymo atveju). Tačiau negali būti bet koks sulaikomojo elgesys, kai nesutinkama su sulaikymu, vertinamas kaip pasipriešinimas policijos pareigūnui.
Kadangi T. G. laikėsi versijos, jog nevairavo automobilio ( įtariamas asmuo nuo kaltinimo gali gintis iš esmės duodamas įvairius parodymus apie kaltinimą), iššokęs iš automobilio bėgo per kiemą, kol pargriuvo. Bėgimas nuo pareigūnų nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pasipriešinimu, nes truko labai neilgai ir trumpą atstumą ( T. G. nuomone 10-15 metrų, nukentėjusiųjų nuomone – taip pat 10-15 m) ir bebėgdamas T. G. pargriuvo. Kaip nurodyta nutarime – „T. G. nugriuvo ant žemės ir buvo sulaikytas“. Kadangi T. G. nepripažino jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus, tai klausinėjo pareigūnų, už ką sulaikomas, aiškino nieko nepadaręs, todėl galėjo muistytis bei skėsčioti rankomis. Toks pasipriešinimas – muistymasis bei skėsčiojimas rankomis – pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška neadekvačia reakcija į sulaikymo metu susiklosčiusią situaciją. Iš policijos pareigūnų parodymų galima daryti išvadą, kad antrankiai T. G. buvo uždėti labai greitai, jis netrukus patalpintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į komisariato patalpas. Byloje nėra duomenų, jog T. G. būtų priešinęsis vedamas į tarnybinį pareigūnų automobilį, sodinamas į automobilį ar atvežtas į komisariato patalpas. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog T. G. veiksmai jį sulaikant- muistymasis bei skėsčiojimas rankomis- turėtų būti vertinami kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams ATPK 187 str. 1 d. nuostatų prasme. Teismo nuomone, neturėtų būti laikomas pasipriešinimu policijos pareigūnams bet koks smulkiausias sulaikomo asmens nenoras būti sulaikytu, kadangi sulaikymas yra prievartos aktas, o prievarta dažnai neblaiviam asmeniui iššaukia neadekvačią reakciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ( b. l. 14), jog T. G. prie Vytauto g. 39-ojo namo Biržuose buvo sulaikomas 2014-08-29 16 val. 40 min. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad T. G. komisariato patalpose 2014-08-29 16 val. 45 min. nustatytas 2,25 prom. girtumas ( b. l. 4). Darytina išvada, kad T. G. nuo sulaikymo į policijos komisariatą buvo pristatytas labai greitai- per 5 minutes, vadinasi, nežymus T. G. pasipriešinimas antrankių uždėjimui ( greičiau nesutikimas), nesutrukdė policijos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas ir operatyviai pristatyti T. G. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.
Teismo nuomone, T. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 1 d., įvykio ir sudėties, todėl byla dalyje pagal ATPK 187 str. 1 d. T. G. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Dėl kaltinimo pagal ATPK 187 str. 2 d.
ATPK 187 str. 2 d. numatytos nuobaudos asmenims, kurie nevykdo policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat žodžiu ar kitokiu būdu įžeidžia pareigūno garbę ir orumą.
Šalintina iš kaltinimo, jog būdamas Biržų policijos komisariato patalpose T. G. garsiai šaukė, muistėsi, skėsčiojo rankomis ir bandė išvengti sulaikymo, reiškė nepasitenkinimą policijos patruliams R. K. ir J. G., pasakydamas jiems, kad turės problemų, nes turi įtakingų asmenų, kurie atvažiuos iš Vilniaus ir su jais pasikalbės. Atlikdamas išvardytus veiksmus- šaukdamas, muistydamasis, skėsčiodamas rankomis T. G. negalėjo bandyti išvengti sulaikymo, kadangi jis jau buvo pristatytas į policijos komisariatą, tai yra faktiškai sulaikytas. T. G. nepasitenkinimas pareigūnais R. K. ir J. G. nesusiję su kaltinimu, kurio požymiai apibrėžti ATPK 187 str. 2 d., toks kaltinimas perteklinis. Teismo nuomone, T. G. teiginiai, jog jo pažįstami iš Vilniaus atvažiuos ir pakalbės su pareigūnais R. K. ir J. G., neturėtų įžeisti pareigūnų garbės ir orumo ir turėtų būti vertinami kaip neblaivaus asmens, pristatyto į komisariatą, gynybinė reakcija.
T. G. nevykdė teisėto policijos pareigūno R. K. nurodymo sustoti. T. G. neneigė, jog reikalavimą sustoti girdėjo. Policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu vijosi automobilį, kuriame buvo T. G., pastarajam iššokus iš automobilio ir pradėjus bėgti, vijosi bėgdami paskui ir šaukė sustoti, tačiau T. G. sustojo tik kai pargriuvo. Teismo nuomone, T. G. privalėjo sustoti iš karto pareikalavus pareigūnams, nors jis pats ir laikėsi nuomonės, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Tačiau policijos pareigūnai savo reikalavimą grindė būtent tuo, jog T. G. buvo įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą- kelių eismo taisyklių pažeidimą. Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nustato – policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams surašyti. To paties įstatymo 23 str. nurodyta, kad policijos pareigūnas, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, turi teisę panaudoti prievartą ar šaunamuosius ginklus; tokią teisę pareigūnams suteikia Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 4 p.. Paminėto įstatymo 18 str. apibrėžia policijos pareigūno bendrąsias teises.
Sistemiškai aiškinant policijos pareigūno pareigas įgyvendinant policijai iškeltus uždavinius, galima daryti išvadą, jog sulaikinėdami asmenis, įtariamus pažeidimų padarymu, pareigūnai turėtų paskutinėje vietoje naudoti prievartą ar kitas priemones. Iš to seka, kad įtariami pažeidėjai, nors savęs tokiais ir nelaiko, privalo vykdyti teisėtus pareigūnų žodinius nurodymus ar reikalavimus, jei siekiama tokių asmenų sulaikymo. Nagrinėjamu atveju T. G. privelėjo sustoti iš karto, kai tik išgirdo besivejančio pareigūno reikalavimą „sustoti“. Šis reikalavimas susijęs su asmens sulaikymu, o tokią teisę policijos pareigūnai turi. Nagrinėjamu atveju nesvarbu, kad T. G. nelaikė savęs asmeniu, padariusiu pažeidimą. Atstumas tarp bėgančio T. G. ir besivejančių pareigūnų buvo nedidelis, todėl T. G. turėjo girdėti ( T. G. neneigia, jog reikalavimą girdėjo) policijos pareigūno reikalavimą „sustoti“. Jei būtų paaiškėję, jog asmuo sulaikytas be pagrindo, sulaikytasis įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau reikalavimą „sustoti“ bėgantysis privalo įvykdyti.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog T. G., bėgdamas iš automobilio, kurį buvo įtariamas vairavęs būdamas neblaivus, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo „sustoti“ ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.
Tęsdamas veiką, numatytą ATPK 187 str. 2 d., T. G., būdamas pristatytas į Biržų rajono policijos komisariatą, plūdo necenzūriniais žodžiais pareigūnus R. K. ir J. G.. T. G. pripažino, kad galėjo pareigūnų atžvilgiu pasakyti necenzūrinius žodžius. Remiantis pareigūnų R. K. ir J. G. parodymais, juos T. G. necenzūriniais žodžiais pradėjo plūsti tik policijos komisariate, sulaikant nevartojo necenzūrinių žodžių. Nutarime nurodyta, jog T. G. galėjo pradėti plūstis jau sulaikant, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole ( b. l. 14-16) T. G. nekaltinamas plūdimusi sulaikant. Administracinio teisės pažeidimo esmėje nurodytos aplinkybės yra kaltinimo, nuo kurio turi gintis apkaltintasis asmuo, ribos. Teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti kaltinimo jį praplečiant, institucija, surašiusi protokolą, turi įrodyti, jog apkaltintasis asmuo padarė pažeidimą, kuris nurodytas protokole.
Teismas laiko nustatytu faktu, jog būdamas policijos komisariato patalpose T. G. plūdo necenzūriniais žodžiais pareigūnus R. K. ir J. G., tokiu būdu įžeidė jų garbę ir orumą, tai yra padarė (tęsė) pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltę pripažino iš dalies ( dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo), jo kaltė nevykdžius teisėtų policijos pareigūnų R. K. ir J. G. nurodymų bei policijos pareigūnų R. K. ir J. G. garbės ir orumo įžeidimo įrodyta nukentėjusiųjų R. K. ir J. G. parodymais, taip pat daliniu T. G. prisipažinimu. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, kad juos T. G. komisariato patalpose betarpiškai plūdo necenzūriniais žodžiais, kad T. G. nevykdė teisėto pareigūno R. K. reikalavimo „sustoti“.
T. G. parodymai dėl to, kad jis kai tik išgirdo reikalavimą sustoti, pargriuvo, vertinami kritiškai. T. G. lyg ir teigia, kad pargriūdamas įvykdė policijos pareigūno reikalavimą, todėl jo veiksmuose nėra teisėto reikalavimo nevykdymo. Teismo nuomone, T. G. privalėjo iš karto sustoti, o pargriuvimui galėjo turėti įtakos ir neblaivumas. Tačiau neblaivumas nebuvo sunkus, todėl T. G. privalėjo suvokti policijos pareigūno reikalavimo prasmę ir vykdyti reikalavimą nedelsiant.
Be nukentėjusiųjų R. K. ir J. G. parodymų, T. G. kaltė įrodyta bylos medžiaga- administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 54P-23118246-14 ( b. l. 14-16), nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti T. G. sulaikymo aplinkybės, išrašu iš T. G. administracinių teisės pažeidimų duomenų bazės, iš kurio matyti, kad T. G. nubaustas už vairavimą 2014-08-29 esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, o tai reiškia, kad policijos pareigūnai pagrįstai sulaikinėjo T. G. kaip asmenį, įtariamą padariusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nedirbantis, neturintis pastovių pajamų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimą padarė būdamas neblaivus, ir ši aplinkybė turėjo įtakos T. G. elgesiui. T. G. turi galiojančių nuobaudų, tačiau iš esmės visos nuobaudos dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Skirdamas nuobaudą, teismas vadovaujasi ATPK 30² str. ir teisingumo bei protingumo kriterijais. Manytina, kad šiuo atveju tikslinga skirti artimą vidurkiui baudą, kuri numatyta ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje. Nors T. G. oficialių pajamų neturi, iš baudimų administracine tvarka išrašo matyti, kad baudos, nors ir pavėluotai, sumokamos.
Už pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., asmenims gali būti skiriama bauda nuo 86 EUR iki 144 EUR arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų. Skirtina 110 EUR bauda, kurios mokėjimas išdėstomas dalimis per 5 mėnesius.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 187 str.1 ir 2 dalimis, 250 str., 284 str., 287 str.1 d. 1 p. ir 2 p., teisėjas
nutaria:
T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d., padarymą nubausti 110 EUR dydžio bauda.
Paskirtąją baudą T. G. įpareigoti sumokėti per 5 mėnesius sekančiai – pirmąją 22,00 EUR įmoką sumokėti iki 2015-03-31, toliau kas mėnesį po 22,00 EUR iki to mėnesio paskutinės darbo dienos, paskutinį kartą 22,00 EUR sumokant iki 2015-07-31.
Administracinio teisės pažeidimo bylą T. G. atžvilgiu dalyje pagal LR ATPK 187 str. 1 d. nutraukti nesant T. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.