Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant skundą padavusio D. Z. atstovui advokatui M. B., nukentėjusiajam A. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus atstovei L. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus atstovei E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-08 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracijos) specialistės 2016-12-08 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nurodoma, kad D. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, netinkamai vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas) priežiūrą, nes nevykdė STR 01.12.07:2004 Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) 5 skyriaus 30.3 p. reikalavimų – laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, nevykdė STR 1.12.05:2010 Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai (toliau – ir Priežiūros reikalavimai) IV skyriaus 6 p. reikalavimų – gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Nutarimu D. Z. pripažintas kaltu padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189³ str. 2 d. numatytą pažeidimą ir jam už tai paskirta administracinė nuobauda – 58 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu nukentėjęs A. T. paaiškino, kad jis yra namo (duomenys neskelbtini) gyventojas. Nuo 2015 m. išrinktas antros laiptinės įgaliotiniu. Dėl įgriuvos – pirmas signalas administratoriui buvo duotas rugsėjo 1 d. Per nustatytą terminą atsakymas nebuvo gautas. Tada kreipėsi į savivaldybę, nurodydamas, kad administratorius per 10 d. nepateikė raštiško atsakymo. S. B. renovavimo skyriaus buvo paprašyta gauti atsakymą. Šiuo metu negali pasakyti, ar gavo atsakymą, ar kažkokį paaiškinimą. 2015 m. gavo atsakymą iš D. Z., kad yra vamzdyno nulaužimas, todėl nuotekos gali praeiti. Norint sutvarkyti vamzdį, reikia išardyti apie 12 m šaligatvio. Tą vamzdį reikia keisti nuo pirmo namo šulinio iki namo vidaus. Buvo nuspręsta darbus atidėti. Pavasarį, jo (nukentėjusiojo) iniciatyva buvo savivaldybėje surinktas susirinkimas. Ten buvo apibrėžta, ką reikia būtinai keisti. D. Z. dėl to pasirašė, sutiko. Buvo atlikta diagnostika. Buvo nustatytas pašalinis defektas – plyta. Kadangi antra laiptinė stovi per namo vidurį, tas vamzdis sujungiamas kaip trišakis. Iš jų namo fundamento, gruntas liejasi į vamzdyną ir taip užkemša tą trišakį. Gyventojams buvo išrašyta sąskaita už vamzdžio pravalymą. Bet problema neišsisprendė. Gegužės mėnesį buvo rašytas prašymas, klausiant kada bus sutvarkytas tas vamzdynas. Buvo užpilamas gruntas ir tiek. (duomenys neskelbtini) buvo duotas nurodymas likviduoti tą tarpą, pakeisti vamzdyną. Administratoriui buvo nurodyta, kad reikia sutvarkyti. Administratorius pradėjo veiksmus, kaip likviduoti avariją. 2016 m. rugsėjo mėnesį jis (nukentėjęs) gavo atsakymą, kad nelįsti kur nereikia Jis buvo pasirašytas D. Z.. Kitas raštas – dėl vamzdynų įgriuvos remonto. Jame nurodomas, kad procesas yra organizuojamas ir iki rugsėjo 7 d. elektroniniu būdu bus pateikti duomenys dėl konkurso. Atsakymą jis (nukentėjęs) gavo šiek tiek vėliau, konkursas buvo organizuojamas 7 d. Jis (nukentėjęs) parašė prašymą, kad būtų papildyta informacija dėl konkurso – prašė nurodyti kiek ir kokius darbus reikia atlikti. Buvo pateiktos tris sąmatos, kurios buvo be datos, be parašų. Paskui po konkurso organizavimo, rugsėjo 12 d. buvo pateiktas raštas dėl defektų akto. Po to gavo dokumentą, kad konkursą laimėjo „(duomenys neskelbtini) Protokolas pasirašytas rugsėjo 6 d., o konkursas pradėtas rugsėjo 7 d., defektų aktas pasirašytas rugsėjo 12 d. Pažymi, kad iki šios dienos nėra gavęs informacijos, kurią turėjo pateikti Bendrovė. Jis (nukentėjęs), kaip įgaliotinis, gali dalyvauti defektų nustatyme, konkurse, tačiau nebuvo pakviestas. Dėl susirinkimo nori pažymėti, kad spalio 19 d. susirinkime dalyvavo 36 ar 37 asmenys. Kvorumas nesusidarė, todėl buvo nuspręsta suorganizuoti susirinkimą lapkričio 19 d. Sprendimų priimti negalėjo, nes reikalinga, kad būtų 51 % gyventojų. Pabrėžia, kad avarija namo rūsyje įvyko 2016 m. rudenį, ir tik jo (nukentėjusiojo) iniciatyva Savivaldybė atliko patikrinimą. Sutinka, kad avarijos pasekmės buvo likviduotos, tačiau jos labai brangiai kainavo. Todėl mano, kad Savivaldybės nutarimą reikia palikti galioti.

Teismo posėdžio metu D. Z. gynėjas advokatas M. B. paaiškino, kad Bendrovė ėmėsi visų veiksmų, kurie nustatyti teisės aktuose, kaip turi būti sprendžiamas klausimas dėl tinkamų remonto darbų. Šie darbai yra didelės vertės ir įmonė iš savo lėšų neturi galimybės jų atlikti. Joks rangovas tokių darbų neatliks, nes yra reikalaujama sumokėti avansu bent pusę sumos. Nekartą buvo paskelbtas gyventojų susirinkimas. Pirmas protokolas dėl gyventojų susirinkimo buvo surašytas spalio mėnesį, kada jau buvo nuspręsta kokius darbus reikės atlikti. Jo (atstovo) žiniomis gyventojai į du susirinkimus nesusirinko ir jie neįvyko. Konkretaus darbo atlikimui pritarė tik 13 iš 108 gyventojų. Tad, Bendrovė atliko visus veiksmus, kuriuos galėjo atlikti, sprendžiant šią problemą. Tai, kad įvyko avariją, nėra priežastiniame ryšyje su tais veiksmais, kuriuos nurodė atlikti Vilniaus savivaldybės administracija. Įgriuvos atsiradimą sąlygojo ilgalaikės priežastys. Reikėjo keisti didelę atkarpą vamzdžio nuo šulinio iki namo laiptinės. Bendrovė negali savo iniciatyva pakeisti lauko vamzdžio. Jis yra gyventojų nuosavybė. Gyventojai turi nubalsuoti ir pritarti tokiems darbams. Pažymi, kad rugsėjo mėnesį jau buvo aiškus apklausos dėl vamzdžio (kuris yra lauke) keitimo laimėtojas. Mažiausia pasiūlyta kaina buvo 2 624,21 Eur. Ir nuotekų išsiliejimo avariją buvo likviduota. Be to, namo administratorius lėšas, kurios skirtos privalomiesiems darbams, naudoja privalomiesiems darbams, kuriuos reikia betarpiškai atlikti. Šiuo atveju tai nebuvo privalomasis darbas. Tokiais atvejais, kai gyventojai nepritaria darbams, galima kreiptis į teismą. Dabar tik galima spėti, kad lauke esantis vamzdis galėjo būti avarijos priežastis, tačiau jis nėra priežastiniame ryšyje. Apie tai nekalbama ir protokole. Mano, kad šioje byloje nagrinėjamas skundas yra pagrįstas jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Kaip matyti iš teismui pateikto dokumentų, avarija įvyko ne dėl to, kad lauke po žeme esantis vamzdis buvo pažeistas. Dėl jo pažeidimo niekas nesiginčija. Avarija, dėl kurios jo atstovaujamasis D. Z. patrauktas atsakomybėn dėl to, kad vamzdis buvo užkimštas daiktais, kurie buvo nutekinti į kanalizaciją. Visi veiksmai, kuriuos atliko Bendrovė likviduojant avariją, buvo tinkami ir atlikti laiku. Rūsys buvo išvalytas. Vamzdžio, esančio lauke pažeidimas, nėra vertinamas kaip avarija. Bendrovė, turėdama tikslą sutvarkyti vamzdį lauke, atliko visus būtinus veiksmus, vadovaudamasis nustatytomis taisyklėmis. Tai, kad gyventojai nesutiko, kad būtų atlikti veiksmai, rodo jų nusiteikimą. Žiemą tokių darbų niekas neatliks. Savivaldybės administracija netinkamai įvertino faktines aplinkybes, suvesdama du skirtingus įvykius – avarija įvyko ne dėl to, kad kažkas nutiko vamzdžiui lauke, o dėl gyventojų veiksmų, kada į nuotekas buvo įmesti pašaliniai daiktai. Mano, kad D. Z. nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Abejonių kelia pats nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas – nutarime nurodytos lengvinančios aplinkybės, kurios iškreipia D. Z. poziciją, be to nutarimas niekuo nesiskiria nuo protokolo. Vertinti, ar nutarimas yra pagrįstas, ar ne, nėra jokio pagrindo. Jame tik išvardinti statybų techniniai reglamentai. Administratorius atliko savo funkcijas, kurios nėra absoliučios. Už turto remontą turi sumokėti ne turto administratorius, o turto savininkas. Lauke esančio vamzdžio remonto darbai nėra avariniai, todėl negalima išspręsti klausimo, ar už jų neatlikimą būtų atsakingas būsto administratorius. Dėl šios avarijos – dėl kurios D. Z. patrauktas atsakomybėn, nebuvo susidarę jokių įgriuvų. Avarija įvyko namo rūsyje. Priežastinio ryšio tarp įgriuvos ir avarijos nėra. Tai, kad pamatai yra paplaunami, įvyksta matyt dėl to, kad galbūt iš to vamzdžio, kuris galimai pažeistas, nuotekos išsilieja į gruntą. Todėl mano, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prašau teismo D. Z. skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 189³ str. 2 d. nustatyta, kad statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymas, išskyrus šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą pažeidimą, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 57 Eur iki 189 Eur.

ATPK 189³ str. 2 d. įtvirtinta norma yra blanketinė, todėl asmuo už šioje straipsnio dalyje nurodytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas, kai konstatuojami kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų techninės priežiūros taisyklių pažeidimai.

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad D. Z., būdamas Bendrovės direktoriumi, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Aprašo V skyriaus 30.3 p. bei Priežiūros reikalavimų IV skyriaus 6 p. nustatytus reikalavimus.

Aprašo V skyriaus 30.3 p. nustatyta, kad statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų ištaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus.

Priežiūros reikalavimų IV skyriaus 6 p. nustatyta, kad gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę.

P. P. reikalavimų V skyriaus „Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas“ 7.1 p. nuostatas, privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 2016-04-22 atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini) buitinio nuotekų kanalų (vamzdynų) apžiūros darbus bei nustatė, kad yra nusėdęs gruntas prie 2-1 laiptinės iš kiemo pusės ir rūsio, rūsyje matomi dažni užpylimai, nustatytas gedimas – nuotekų vamzdžio trūkis, nurodoma, kad reikalingas skundus sanavimas, taip pat būtina patikrinti ar nereikia imtis skubių priemonių (b. l. 18–22).

Taigi, Bendrovės administracijai jau po UAB „(duomenys neskelbtini) 2016-04-22 atliktų namo, esančio (duomenys neskelbtini) buitinio nuotekų kanalų (vamzdynų) apžiūros darbų turėjo būti aiški tiek šalia namo besiformuojančios įdubos, taip pat pastovių namo rūsio apliejimo priežastis. Taip pat akivaizdu, jog nustačius nuotekų vamzdžio trūkį, šio defekto šalinimo darbai turėjo būti organizuojami skubiai. Tai, beje, pažymėta ir UAB (duomenys neskelbtini) 2016-04-22 surašytame akte „(duomenys neskelbtini)

Nustatyta kad Bendrovė namo gyventojų susirinkimą dėl prioritetinių namo remonto darbų organizavo ir sušaukė tik 2016-10-19, t. y. praėjus apie 6 mėnesiams po aptartų defektų (nuotekų vamzdžio trūkio) nustatymo (b. l. 14). Kitas namo gyventojų susirinkimas, į kurio metu svarstytinų klausimų sąrašą buvo įtrauktas klausimas dėl buitinio nuotekų vamzdžio atkarpos keitimo darbų, buvo sušauktas 2016-12-14 (b. l. 16). Iš 2016-09-06 tiekėjų apklausos pažymos matyti, kad pasiūlymas dėl nuotekų vamzdžio atkarpos keitimo darbų atlikimo buvo teiktas 11 potencialių statybos darbų rangovų, iš kurių 3 pateikė savo pasiūlymus (b. l. 17).

Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) pasiūlyta defektų šalinimo darbų kaina – 2 624,21 Eur – neviršija „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių 8 p. nurodytos 3 000 Eur pirkimo kainos, todėl nebuvo jokių kliūčių pradėti nustatytų nuotekų vamzdynų defektų šalinimo darbus (b. l. 187–198).

Teismo posėdžio metu D. Z. atstovas patvirtino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdžio atkarpos keitimo darbai nebuvo pradėti.

Vertinant byloje esančius ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad D. Z., būdamas Bendrovės, administruojančios namą, esantį (duomenys neskelbtini) vadovu ir gavęs UAB „(duomenys neskelbtini) 2016-04-22 namo apžiūros darbų dokumentus, patvirtinančius, jog yra trūkęs nuotekų vamzdis, atsižvelgus į šio defekto pobūdį bei keliamas pasekmes (dėl nuotekų išsiliejimo prie namo formuojasi įduba, užpilamas namo rūsys), darbus, šalinančius minėtą defektą, privalėjo organizuoti nedelsdamas. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad šių darbų objektyviai negalima buvo atlikti iš namo gyventojų kaupiamų lėšų, o be to, apklausa dėl darbų atlikimo buvo organizuota bei iš galimų rangovų atsakymai gauti praėjus maždaug 4–5 mėnesiams po defektų nustatymo. Net ir apklausus galimus rangovus bei konstatavus, kad UAB (duomenys neskelbtini) siūloma darbų kainą neviršija 3 000 Eur, kaip minėta, šie darbai nebuvo pradėti.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) tinkama technine priežiūra ir savalaikiai būtini remonto darbai, kaip numatyta Priežiūros reikalavimų V skyriaus „Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas“ 7.1 p., nebuvo vykdomi.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad D. Z. netinkamai vykdė Priežiūros reikalavimų V skyriaus 7.1 p. nuostatas, taip pat pažeidė Priežiūros reikalavimų IV skyriaus 6 p., Aprašo 5 skyriaus 30.3 p. reikalavimus.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamu Nutarimu D. Z. administracinėn atsakomybėn už ATPK 189³ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

ATPK 189³ str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas pagal savo požymius atitinka nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso atitinka (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numatytą nusižengimą, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 60 iki 300 Eur, t. y. griežtesnė atsakomybė negu ATPK 189³ str. 2 d. sankcijoje. Todėl nėra pagrindo vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatomis D. Z. padaryto pažeidimo perkvalifikuoti į (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numatytą nusižengimą.

S. N. D. Z., pripažinus, jog pažeidėjas gailisi ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta minimali ATPK 189³ str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad D. Z. su pažeidimu nesutiko, todėl minėta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo konstatuota nepagrįstai. Kita vertus, teismas negali bloginti skundą padavusio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties bei pakeisti Nutarimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija skundžiamame Nutarime faktines aplinkybes aiškino ir teisės aktu taikė tinkamai, minėtas Nutarimo išvados iš esmės yra pagrįstos, todėl D. Z. skundo reikalavimai atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-08 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. Z. pagal ATPK 189³ str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 58 Eur bauda, nepakeistą ir skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.