Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už vagystę iš UAB „Elwo“ laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už vagystę iš UAB „Valterma“ laisvės atėmimu 5 mėnesiams, BK 63 str. 1 ir 4 d. tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-03-04 iki 2007-03-06.

Nuosprendžiu patenkinti civilinių ieškovų UAB „Elwo“ ir UAB „Valterma“ civiliniai ieškiniai, ir iš nuteistojo J. M. priteista 549,40 lt. žalos atlyginimo UAB „Elwo“ bei 444,22 lt. žalos atlyginimo UAB „Valterma“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. kovo 4 d. apie 5 val., tikslus laikas nenustatytas, įėjęs į statomo objekto teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sulaužė UAB „Elwo“ sandėliuko pakabinamą spyną, įsibrovė į sandėliuką ir iš jo pagrobė UAB „Elwo“ priklausančius daiktus: bendros 2006 litų vertės perforatorių „HILTI“ su plastmasiniu lagaminu, bendros 1490 litų vertės perforatorių „Makita HR 3000C“ su plastmasiniu lagaminu, du kampinius šlifuoklius „Metabo We 14-125 Oulc“, kurių kiekvieno vertė 509,15 lito.

J. M. nuteistas ir už tai, kad jis 2007 m. kovo 4 d. po 5 val., tikslus laikas nenustatytas, įėjęs į statomo objekto teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sulaužė UAB „Valterma“ priklausančio statybinio konteinerio įleidžiamos durų spynos užrakto šerdelę, įsibrovė į statybinį konteinerį ir iš jo pagrobė UAB „Valterma“ priklausančius du bendros 1758,22 lito vertės perforatorius „Bosch GBH2-26 DFR“ su plastmasiniais lagaminais, 4 vnt. maitinimo elementų „Duracel Plus“ ir porą megztų pirštuotų pirštinių, kurių UAB „Valterma“ materialiai nevertina.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo nuosprendį pakeisti: sumažinti iš jo UAB „Elwo“ ir UAB „Valterma“ naudai priteistą atlygintinos žalos dydį bei sušvelninti bausmę. Nurodo, kad bylos duomenys bei pats teismo nuosprendis patvirtina, kad teismas pažeidė BPK normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimo, jo išsprendimo tvarką. Tik nustatęs žalos padarymo faktą ir dėl žalos padarymo kaltą asmenį, teismas galėjo priteisti iš jo žalos atlyginimą. Tuo tarpu nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuojama, kad dėl pagrobtų daiktų - bendros 450 litų vertės perforatoriaus „Makita AR 2440“ su plastmasiniu lagaminu, 2,36 lito vertės diskelio, skirto metalui pjauti, bendros 70,80 lito vertės 2 vnt. kaltų SDS, 7,08 lito vertės grąžto betonui d10, 4,72 lito vertės grąžto betonui d6, 9,44 lito vertės grąžto metalui d8, priklausančių UAB„Elwo“, taip pat 421,52 lito vertės kampinio šlifuoklio „Bosch GWS-10-125C“, priklausančio UAB „Valterma“, kaltinimai grindžiami iš esmės tik civilinių ieškovų atstovų parodymais apie tai, kad buvo nustatytas toks daiktų trūkumas. Taip pat nuosprendyje nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl šių daiktų vagystės, o vien ta aplinkybė, kad UAB „Valterma“ ir UAB „Elwo“ po 2007-03-04 įvykdytos nusikalstamos veikos nustatė, kad šių daiktų nėra, neįrodo jo kaltės dėl aukščiau paminėto svetimo turto pagrobimo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino minėtų daiktų vagystę neįrodžius jo dalyvavimo pagrobiant šį turtą, kadangi jis pagrobė tik tuos daiktus, kurie pas jį buvo rasti. Tačiau nuosprendyje neteisingai ir neteisėtai konstatuojama, jog jis, įsibrovęs į UAB „Elwo“ sandėliuką ir UAB „Valterma“ konteinerį, palikdamas juos atvirus savo veiksmais sudarė sąlygas pavogti minėtus daiktus kitiems asmenims, todėl privalo atlyginti žalą ne tik už sugadintą turtą (spynas), bet ir už kažkieno kito pavogtus daiktus. Toks prieštaringas teismo konstatavimas, kad jis dėl minimų daiktų vagystės yra nekaltas, bet kaltas, jog tuos daiktus kažkas kitas pagrobė, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl iš jo UAB „Elwo“ ir UAB „Valterma“ priteistas žalos atlyginimas turi būti sumažintas, priteisiant civiliniams ieškovams iš jo žalos atlyginimą tik už sugadintas spynas: UAB „Elwo“ - 5 litus, UAB „Valterma“ - 22,70 lito. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad visi jo pagrobti daiktai buvo grąžinti, o jis iš pat pradžių prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės duoda pagrindą švelninti jam bausmę ir kartu apsaugoti prigimtinius bei svarbiausius socialinius jo interesus. Jo asmenybė, gyvenimo pokyčiai bei kitos bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės. Jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų izoliuojamas, ateityje naujų nusikaltimų nedarys, todėl ir bausmės tikslai bus pasiekti bei teisingumo principas įgyvendintas skiriant švelnesnės rūšies bausmę.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistojo J. M. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis J. M. oficialiai nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nežiūrint jauno amžiaus, yra recidyvistas, realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, naujus tyčinius savanaudiškus nusikaltimus padarė neišnykus teistumams, pagal byloje esančią medžiagą jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškų nusikalstamų veikų (vagysčių) padarymo (1 t., b. l. 74, 129). Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007-12-07 nutarimu jam pagal ATPK 50 str. paskirta nuobauda už smulkaus svetimo turto pagrobimą 2007-11-26, t. y. nepraėjus nei mėnesiui po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo. Tokiu savo elgesiu, sistemingai darydamas baudžiamojo ir kitų įstatymų uždraustas veikas, J. M. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Todėl apylinkės teismas, už naujus nusikaltimus skirdamas jam griežčiausias sankcijoje numatytas realias laisvės atėmimo bausmes, BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Paskirdamas nuteistajam artimas sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tame tarpe ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Skirdamas už atskirus nusikaltimus J. M. bausmes ir tik dalinio sudėjimo būdu jas subendrindamas tarpusavyje, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta iš švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kuriais ginčijamas teismo sprendimas dėl turtinės žalos priteisimo. BPK 109 str. nustato, kad baudžiamojoje byloje gali būti nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas, priimant nuosprendį. BPK 115 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).

Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš J. M. pareikšto kaltinimo pašalino 450 litų vertės perforatoriaus „Makita AR 2440“ su plastmasiniu lagaminu, 2,36 lito vertės diskelio, skirto metalui pjauti, bendros 70,80 lito vertės 2 vnt. kaltų SDS, 7,08 lito vertės grąžto betonui d10, 4,72 lito vertės grąžto betonui d6, 9,44 lito vertės grąžto metalui d8, iš viso 544,40 lito vertės turto, priklausančio UAB „Elwo“, taip pat 421,52 lito vertės kampinio šlifuoklio „Bosch GWS-10-125C“, priklausančio UAB „Valterma“ vagystę, nes bylos duomenimis neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo pagrobiant šį turtą. Nepaisant to, apylinkės teismas patenkino civilinių ieškovų UAB „Elwo“ ir UAB „Valterma“ civilinius ieškinius dalyje dėl minėtų dingusių daiktų, motyvuodamas tuo, jog J. M., įsibrovęs į UAB “Elwo” sandėliuką ir UAB “Valterma” konteinerį, paliko juos atvirus, ir tokiu būdu savo veiksmais sudarė sąlygas pavogti minėtus daiktus kitiems asmenims. Taigi apylinkės teismas nustatė, jog J. M. nusikalstami veiksmai, kuriais jis sugadino civilinių ieškovų patalpų spynas, yra pakankamame priežastiniame ryšyje su civilinių ieškovų patirta žala, susijusia su aukščiau minėtų statybinių įrankių praradimu. Sutikti su tokia apylinkės teismo išvada bylos duomenys neduoda pakankamo pagrindo.

UAB „Elwo“ ir UAB „Valterma“ atstovai savo civilinius ieškinius šioje dalyje grindė vien pareiškimais, jog apžiūrėjus apvogtas patalpas, jose minėti įrankiai nebuvo rasti. Jokių duomenų, patikimai patvirtinančių, jog iki vagystės dienos šie įrankiai tikrai buvo ten, iš kur, civilinių ieškovų teigimu, jie dingo, civiliniai ieškovai nepateikė - byloje nėra informacijos apie asmenis, materialiai atsakingus už bendrovės turtą, statybinių įrankių naudojimo ir saugojimo tvarką, nenustatyta, jog prieš vagystę ir po jos būtų atlikta atitinkamo turto inventorizacija. Byloje sukaupta medžiaga nustatyta, jog UAB „Valterma“ atstovas apžiūrėti apvogto statybinio konteinerio atvyko tik kitą dieną po vagystės, o įsibrovimo į UAB „Elwo“ sandėliuką faktas nei policijos pareigūnų, nei saugos tarnybos darbuotojų vagystės dieną nebuvo net nustatytas, šį faktą nustatė bendrovės atstovas, į objektą taip pat atvykęs tik kitą dieną (2007-03-05). Duomenų, jog po J. M. įvykdytos vagystės bei patalpų užraktų sugadinimo aptikimo statybinį objektą sauganti saugos tarnyba būtų ėmusis kokių nors papildomų priemonių saugomame objekte esančio turto apsaugai užtikrinti, byloje nėra. Taigi beveik visą parą po vagystės statybinis konteineris su išimta spynos šerdele ir sandėliukas su sulaužyta ir nuimta pakabinama spyna buvo saugomi tokia pat tvarka, kaip ir iki vagystės, nors J. M. įvykdyta vagystė parodė, kad tokia tvarka neužtikrina turto saugumo. Kita vertus, įvertinant aplinkybę, jog statybvietės teritorija ištisą parą buvo saugoma saugos tarnybos darbuotojų, skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog J. M. paliko turtą be apsaugos, sudarydamas sąlygas jį pagrobti kitiems asmenims, taip pat nėra visiškai teisingas. Iš sandėliuko apžiūros protokolo matosi, jog ši patalpa nėra matoma iš išorės ir ne taip paprastai randama – įėjus į statomą objektą reikia paeiti kiek į priekį, po to pasukti į dešinę, laiptais nusileisti žemyn ir eiti tiesiai iki patalpos, paverstos sandėliuku, o iš liudytojo J. T., UAB apsaugos „Komanda“ apsaugos darbuotojo, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog statybinio konteinerio durys po J. M. vagystės buvo uždarytos, spynos šerdelės sugadinimo faktą jis pamatė tik priėjęs arčiau prie minėto konteinerio. Akivaizdu, jog asmeniui, galimai turinčiam tikslą apvogti statomą objektą, kuris apjuostas tvora ir fiziškai saugomas saugos tarnybos darbuotojų, ankstesni nuteistojo veiksmai (užraktų sugadinimas) negalėjo turėti lemiamos įtakos, kadangi objekto rūsyje esanti patalpa iš išorės nesimato, o konteinerio spynos šerdelės sugadinimas matomas tik iš arti. Pažymėtina, jog lyginant su tuo, ką teismas pripažino įrodytu, civilinių ieškovų teigimu iš UAB „Valterma“ statybinio konteinerio papildomai dingo tik vienas kampinis šlifuoklis, iš UAB „Elwo“ priklausančio sandėliuko papildomai dingo taip pat tik vienas perforatorius. Tuo tarpu iš šių objektų apžiūrų protokolų (1 t., b. l. 9-10, 12-13) matosi, kad be šių įrankių, dar buvo ir daugybė kitų, tačiau galimos pakartotinės vagystės metu jie nebuvo pavogti, o buvo pasitenkinta, kaip jau minėta, vieno įrankio paėmimu vienoje patalpoje, ir kito įrankio paėmimu kitoje patalpoje, kas yra nelogiška ne tik tuo atveju, jeigu minėtus įrankius pavogė skirtingi asmenys skirtingu laiku, bet ir tuo atveju, jeigu įrankius pavogė vienas asmuo tokiu pačiu kaip ir J. M. būdu. Nustačius, jog ir po nuteistojo nusikalstamų veiksmų statybvietės teritorija toliau liko saugoma mechaniniu (tvora) ir fiziniu (budinčio saugos tarnybos darbuotojo) būdu, jog ir aptikus nuteistojo sugadintus patalpų užraktus, saugos tarnyba ir turto savininkai nesiėmė neatidėliotinų priemonių apsaugai sustiprinti ar bent atstatyti buvusį apsaugos lygį, ir nesant pakankamai duomenų kategoriškai paneigti prielaidą, jog daiktai, dėl kurių pagrobimo J. M. kaltė nebuvo įrodyta, galėjo dingti dėl pačių statybininkų kaltės (prarandant turtą dar iki J. M. vagystės ar jau po jos, ir vėliau šį praradimą bandant pateisinti įvykusia vagyste), kategoriškai teigti, jog J. M., sugadindamas spynas ir tokiu būdu palikdamas patalpas atviras, sudarė sąlygas pavogti aukščiau minėtus daiktus kitiems asmenims, nėra pagrindo.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas gali priimti, jei nustato visas būtinas aplinkybes: yra padaryta žala, kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu pilnai patenkindamas civilinius ieškinius, patikimai nenustatęs priežastinio ryšio tarp nuteistojo nusikalstamos veikos ir civilinių ieškovų patirtos turtinės žalos dėl dalies statybinių įrankių dingimo, BPK 115 str. reikalavimų nesilaikė. Todėl nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo keičiamas, sumažinant civiliniams ieškovams priteistas turtinės žalos sumas iki tokio dydžio, kokiu ta žala padaryta, vagystės metu nuteistajam sugadinant statybinio konteinerio ir sandėliuko durų spynas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p. ir 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Patenkintą civilinio ieškovo UAB „Elwo“ civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 5 litų, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Patenkintą civilinio ieškovo UAB „Valterma“ civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 22,70 lito, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.