Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo 2021 m. spalio mėnesio nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) interesus.

Šiais veiksmais R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nustačius, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negali laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Mokesčių mokėtojų registro tvarkomų duomenų išrašo duomenimis nustatyta, jog nuo 2021 m. spalio 28 iki 2022 m. balandžio 21 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. V.. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2021 m. kovo 18 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto. Bendrovės vadovas R. V. pradėjo dirbti bendrovėje nuo 2021 m. spalio 28 d. Bendrovė 2021 m. spalio 29 d. dienai turėjo 145 784,65 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Bendrovė jau nuo 2021 m. kovo 18 d. yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui Bendrovės vadovas jau nuo savo darbo pradžios žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį pagal JANĮ privalomos pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nesiėmė ir nevykdė.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė pateikė balansą už 2020 metus, kuriame nurodyta viso turto vertė 538 840,00 Eur, iš kurios 58 332,00 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 302 923,00 Eur. Pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2020 metus Bendrovė deklaravo 121 786,00 Eur pelną. Bendrovės balanso duomenys rodė, kad Bendrovės įsiskolinimai sudaro 56,27 procentus Bendrovės turto. Teismas vertindamas Bendrovė nemokumą atsižvelgė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai turimą turtą. Viešųjų registrų duomenimis, Bendrovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2020 m. birželio 3 d. sudarė 152 165,29 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolinga. Antstolių informacinės sistemos registro išrašas patvirtino, kad vykdymui yra pateikti du VMI vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos iš Bendrovės išieškoma suma sudaro 136 456,61 Eur. Vilniaus apygardos teismas nustatęs, kad Bendrovė neatsiskaito su valstybės biudžetu, laiku nemoka įstatymu nustatytų mokesčių, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių, neturi jokio nekilnojamojo turto, spręstina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, todėl jai iškelta bankroto byla.

Visi minėti duomenys suponuoja išvadą, kad R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu nuo 2021 m. spalio mėnesio turėjo žinoti tuos pačius duomenis, kokius konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, t. y. žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir akivaizdžią nemokumo būseną, tačiau pats inicijuoti bankroto procesą delsė. Žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. veika žinant apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi ir nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į R. V. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2015 m., neteistas. R. V. atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. V. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: 1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius; 2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; 3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; 4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; 5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar 6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-525-1057/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.