- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-299-107-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00003-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- T. K.
- Kategorijos
Teisėjas Jonas Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00003-2013-7
2014 m. gegužės 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. K., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Iš T. K. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 55,09 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. nuteistas už tai, kad 2013-01-01, apie 01.00–02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia vieną kartą smogė rankoje laikomu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu nukentėjusiajam J. Š. į veidą, padarydamas jam pjautinę kairės veido pusės žaizdą, dėl to J. Š. kairėje veido pusėje liko ryškiai pastebimas nepataisomas randas, bjaurojantis nukentėjusiojo veidą, jo pašalinimui reikalingas operacinis gydymas. Dėl tokio sužalojimo nukentėjusiojo J. Š. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. teigia, kad, pripažindamas jį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo, kuris negalėjo net nurodyti, kokiu daiktu buvo smogta, ir ar jis (T. K.) iš viso laikė rankose kokį nors daiktą, parodymais. Apklausti liudytojai apie jo rankose laikytą kokį nors daiktą negalėjo parodyti taip pat.
Apelianto nuomone, kaltinimas ir teismo padarytos išvados paremtos vien prielaidomis ir tikimybėmis, kuriomis remtis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, negalima. Teismas pripažino neįrodyta ir iš kaltinimo pašalino sunkinančią aplinkybę, kad jis konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, motyvuodamas tuo, jog vien tik liudytojų parodymų tai aplinkybei nustatyti nepakanka, tačiau įrodyti aplinkybei, kad sužaloti nukentėjusįjį galėjo tik jis (T. K.), vien tik liudytojų parodymų pakako.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilusio konflikto metu visi bute buvę asmenys (liudytojai) buvo labai girti, tą kiekvienas pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Jie dėl girtumo tiksliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių. Nuteistasis neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kad jis nukentėjusiajam sudavė, bet tai padarė gindamasis nuo jo smūgių. Pats prisistatė į policiją, apie įvykį davė teisingus parodymus. Nuteistasis T. K. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo T. K. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. Š. parodė, kad, B. M. atidarius buto duris, jis išgirdo šūkavimus. Pamatė, kad T. K. B. M. nustūmė, užsimojo kumščiu ir norėjo jai trenkti. J. Š. priėjęs T. K. nustūmė. Tada T. K. tuojau pat kažkokiu aštriu daiktu perrėžė jam veidą ir jis (J. Š.), patyręs šoką, nukrito ant nugaros. Gulėjo ant žemės apie 2–3 minutes. Koridoriuje buvo tamsoka, šviesa degė tik virtuvėje. Kai M. Ž. vedė jį į lauką, T. K. prašė jo neįskųsti, sakyti, kad nukrito ant stiklų, tvirtino atlyginsiąs žalą. J. Š. tokias aplinkybes ligoninėje ir nurodė (t. 2, b. l. 60–61).
Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. K. neigė, kad sužalojo J. Š. veidą aštriu daiktu. Parodė, kad atvažiavo pas B. M., nes reikėjo išspręsti su ja iškilusias problemas. Su B. M. pradėjo ginčytis. Atbėgęs nukentėjusysis J. Š. pradėjo ant jo pulti ir trenkė. Jis nukentėjusiajam J. Š. sudavė kairės rankos alkūne į veidą ir šis nukrito. Šalia jų stovėjo B. M., kuri turėjo tai matyti. Koridoriuje buvo butelių, stovėjo aštrių kampų spinta. Išėjus į lauką, T. K. prašė J. Š. už tai, kad jam trenkė, nepykti. J. Š. buvo susiėmęs veidą. Apie tai, kad J. Š. buvo perpjautas veidas, nuteistasis sužinojo kitą rytą, kai jam paskambino B. M. ir paklausė, ar ne jis perpjovė J. Š. veidą. T. K. siūlė sumokėti J. Š. 1000 Lt už tai, kad trenkė, tačiau J. Š. iš pradžių prašė sumokėti 13 000 Lt, o vėliau jau – 20 000 Lt (t. 2, b. l. 82).
Teisiamajame posėdyje liudytoja B. M. nepaneigė, kad tarp jos ir T. K. įvyko konfliktas. T. K. ėjo link jos, o J. Š. pagalvojo, kad jis ant jos puls. Lįsdamas tarp jų į tarpą, J. Š. ją pastūmė, ji nugriuvo. Atsistojusi nuo žemės B. M. pamatė, kad J. Š., užsiėmęs už veido, guli ant žemės. Viskas įvyko greitai, kraujo daug nebuvo. Krisdamas J. Š. atsitrenkti negalėjo. Koridoriuje jokių aštrių daiktų nebuvo. Prieš apsistumdymą su T. K. J. Š. veidas sužalotas nebuvo. Sausio 1 d. T. K. jai skambino, sakė, kad nelabai prisimena, klausė, kaip J. Š., prašė susitikti su juo ir paprašyti, kad šis dėl sužalojimo nerašytų pareiškimo. Liudytoja B. M. parodė, kad T. K. rankose jokio daikto nematė (t. 2, b. l. 61–62).
Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo R. K. parodymų matyti, kad po įvykio B. M. jam papasakojo, jog T. K. norėjo jai trenkti, o J. Š. neleido. Tada T. K. perrėžė peiliu J. Š. žandą. B. M. ištiko šokas, pažadėjo padėti T. K. surasti, davė jo telefono numerį. T. K. telefonu sakė, kad gailisi dėl to, kas atsitiko, žadėjo J. Š. sumokėti tam, kad šis nerašytų pareiškimo. Įvykio dieną, atėjęs į koridorių, liudytojas R. K. ir pats matė J. Š. gulintį ant žemės, jis buvo rankomis užsidengęs žandą. Pakėlęs J. Š., pamatė, kad jam perpjautas žandas (t. 2, b. l. 63–64).
Kad J. Š. veidas buvo sužalotas tuojau pat po barnio su T. K., iš žando bėgo kraujas, matyti ir iš liudytojų K. J., J. M., M. Ž. parodymų.
Teisiamajame posėdyje liudytoja K. J. parodė, kad ji paties konflikto nematė. Būdama virtuvėje, girdėjo T. K., J. Š. ir B. M. barantis. Po to pamatė, kad J. Š. nugriuvo koridoriuke. Kai J. Š. nukrito šonu, liudytoja pamatė kraują. Prieš tai J. Š. sužalotas nebuvo. Po įvykio su T. K. buvo susitikusi. T. K. sakė, kad susistumdė su J. Š. (t. 2, b. l. 62–63).
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. parodė, kad matė koridoriuje stovinčius T. K. ir J. Š.. Būdama virtuvėje, išgirdo triukšmą koridoriuje, pamatė, kad J. Š. guli ant žemės. Jam atsisukus pamatė, kad iš žando bėga kraujas. Kadangi praėjo daug laiko, ji visko neprisiminė, tačiau patvirtino, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu minėjo apie peilį, tai taip ir buvo (t. 2, b. l. 63).
Teisiamajame posėdyje liudytojas M. Ž. parodė, kad paties J. Š. sužalojimo fakto nematė, tačiau pamatė J. Š. gulintį ant žemės, J. Š. buvo sužalotas, buvo kraujo. M. Ž. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir palydėjo J. Š. į lauką (t. 2, b. l. 81–82).
To, kad po smūgio J. Š. iš karto nukrito, susiėmė už veido, neneigė ir nuteistasis T. K., tačiau, jo tvirtinimu, jis J. Š. trenkė į veidą ne aštriu daiktu, bet alkūne, o susižaloti veidą J. Š. galėjo griūdamas į koridoriuje buvusius aštrius kampus ar jame buvusius butelius. Tokius T. K. parodymus liudytoja B. M. paneigė, parodė, kad koridoriuje daiktų aštriais kampais ar butelių, į kuriuos galėjo susižaloti J. Š., nebuvo.
Tik kalbas apie tai, kad J. Š. buvo perpjautas veidas, girdėjo liudytoja G. K. (t. 2, b. l. 63).
Kad J. Š. sužalojo būtent T. K., abejonių nekyla. Nors įvykio metu buvę asmenys aštraus pjaunančiomis savybėmis pasižyminčio daikto ar įrankio, kuriuo T. K. sužalojo nukentėjusįjį J. Š., nematė, tačiau tuo nepaneigiama, kad T. K. tokį daiktą turėjo ir jį panaudojo. Aplinkybę, kad J. Š. veidas buvo sužalotas ne alkūne, bet aštriu pjaunančiu daiktu, patvirtina specialisto išvados.
Specialisto išvadoje Nr. G 207/13(03) J. Š. buvo nustatyta pjautinė žaizda kairėje veido pusėje. Šį sužalojimą J. Š. galėjo patirti paveikus kairiąją veido pusę aštriu pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. J. Š. veido sužalojimą patyrė netrukus iki kreipiantis medicininės pagalbos, t. y. iki 2013 m. sausio 1 d. 02.47 val. J. Š. veide išskiriama viena trauminio poveikio vieta (kairė veido pusė). Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 94).
Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 408/13(03) J. Š. nustatyta pjautinė kairės veido pusės žaizda. Žaizda neatspindi konkretaus traumuojančio daikto savybių, o tik bendrines, būdingas sužalojimams, įgautiems paveikus aštriu pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu įrankiu ar daiktu (t. 1, b. l. 96).
2013-06-27 VĮ RKL plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo pažymoje nurodoma, kad J. Š. rando pašalinti neįmanoma, jį galima tik sumažinti operaciniu būdu (t. 1, b. l. 105). Tai konstatuota ir papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1570/13(03). Pagal pasekmes J. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 109–110).
Kad J. Š. veidas buvo sužalotas pjaunančiu įrankiu, patvirtina ir pokalbis, vykęs tarp vyro, kvietusio greitąją medicinos pagalbą, ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Šio pokalbio metu vyras, kvietęs greitąją medicinos pagalbą, pranešė: „Visas žandas perpjautas yra“ (t. 1, b. l. 127–129).
Iš aptartų duomenų matyti, kad konflikto metu koridoriuje buvo nuteistasis T. K., B. M. ir J. Š.. Kitų asmenų, kurie galėjo sužaloti J. Š., nenurodė ir nuteistasis.
Kad J. Š. veidą aštriu pjaunančiu daiktu sužalojo T. K., kolegija neabejoja. Bet kokias abejones šalina ir liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad po įvykio T. K. domėjosi J. Š. sveikata, prašė B. M., kad ši paprašytų J. Š. nerašyti pareiškimo policijai, siūlė J. Š. pinigų.
Manyti, kad T. K. didele pinigų suma norėjo atsilyginti J. Š. vien už tai, kad jam sudavė alkūne, nėra jokio pagrindo. T. K. suvokė, kad J. Š. sunkiai sužalojo jis. J. Š. pareiškimą policijai parašė tą pačią dieną, kai buvo sužalotas (t. 1, b. l. 1).
Liudytojų parodymais nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis T. K. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės nustatymas neprieštarauja tam, kad tų pačių įrodymų nepakako konstatuoti faktui, jog T. K. apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir T. K. apsvaigimą nuo alkoholio pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytas T. K. apsvaigimas nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintas pagrįstai.
Byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais T. K. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-08 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.