- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-201-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04141-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- Ž. M.
- Ieškovas
- D. Z.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-15 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-294-1000/2024 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei Ž. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovės Ž. M. priešieškinį ieškovui D. Z. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-294-1000/2024 pagal ieškovo D. Z. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei Ž. M. (toliau – ir atsakovė) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Atsakovė byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų T. Z. ir T. Z. bendravimo tvarką ir ją išdėstyti sekančiai:
2.1. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiai vaikais kiekvieno mėnesio lyginį savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 9 valandos iki sekmadienio 17 valandos atitinkamu laiku pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atitinkamu laiku vaikus į jų gyvenamąją vietą.
2.2. Motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ½ dalį visų vaikų mokyklinių atostogų ir papildomai ½ dalį savo atostogų laiko, perspėjus ne vėliau kaip prieš 14 dienų: per Rudens atostogas, pusę atostogų laiko, pasiimant vaikus pirmą atostogų dieną 12 valandą (arba tėvui atvežant vaikus į (duomenys neskelbtini) miestą ir pasiimant vaikus iš (duomenys neskelbtini) miesto arba vaikus motinai arba tėvui įsodinus į visuomeninį transportą ir nupirkus bilietą vykti pas motiną arba pas tėvą) ir gražinant vaikus po pusės atostogų į jų gyvenamąją vietą; per Kalėdines atostogas, pusę atostogų laiko, t. y. nuo kasmetinių Kalėdinių atostogų pradžios 12 valandos iki šių atostogų vidurinės dienos 18 valandos, pasiimant atitinkamu laiku vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba tėvui atvežant vaikus į (duomenys neskelbtini) miestą ir pasiimant vaikus iš (duomenys neskelbtini) miesto arba vaikus motinai arba tėvui įsodinus į visuomeninį transportą ir nupirkus bilietą vykti pas motiną arba pas tėvą) ir grąžinant atitinkamu laiku vaikus į jų gyvenamąją vietą; per Velykų atostogas, pusę atostogų laiko, t. y. nuo kasmetinių Velykų atostogų pradžios 12 valandos iki atostogų vidurinės dienos 18 valandos, pasiimant atitinkamu laiku vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba tėvui atvežant vaikus į (duomenys neskelbtini) miestą ir pasiimant vaikus iš (duomenys neskelbtini) miesto arba vaikus motinai arba tėvui įsodinus į visuomeninį transportą ir nupirkus bilietą vykti pas motiną arba pas tėvą) ir grąžinant atitinkamu laiku vaikus į jų gyvenamąją vietą; žiemos atostogų metu pusę atostogų laiko, nuo kasmetinių žiemos atostogų pradžios pirmos dienos 12 valandos iki atostogų vidurinės dienos 18 valandos, pasiimant atitinkamu laiku vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba tėvui atvežant vaikus į (duomenys neskelbtini) miestą ir pasiimant vaikus iš (duomenys neskelbtini) miesto arba vaikus motinai arba tėvui įsodinus į visuomeninį transportą ir nupirkus bilietą vykti pas motiną arba pas tėvą), grąžinant atitinkamu laiku vaikus į jų gyvenamąją vietą.
2.3. Vasaros atostogų metu motina turi teisę bendrauti su vaikais atsižvelgiant į savo bei tėvo iš anksto pateiktą atostogų grafiką (motina, gavusi tėvo atostogų grafiką, neima vaikų tėvo atostogų metu) 30 kalendorinių dienų iš eilės.
2.4. Savo atostogų metu kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai ½ dalį šių atostogų (konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžios ir pabaigos laikus atostogų metu tėvai suderina raštu SMS žinutėmis ne mažiau prieš 14 dienų) ir vaikus pasiima motina iš vaikų gyvenamosios vietos 12 valandą ir pristato į vaikų gyvenamąją vietą 18 valandą.
2.5. Motina turi teisę bendrauti su vaikais – nelyginiais metais per katalikų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, atitinkamų metų Šv. Kūčių dieną nuo 10 valandos jai pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir gražinant vaikus antrą Šv. Kalėdų dieną į gyvenamąją vietą 18 valandą.
2.6. Per vaikų gimtadienį, motina bendrauja su vaikais lyginiais metais, 12 valandą pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą 18 valandą
2.7. Vaikų tėvas bei motina be kitų šioje sutartyje nurodytų bendravimo su vaiku laikotarpių turi teisę, iš anksto prieš 14 dienų įspėjus ir gavus sutikimą, papildomai vieną kartą per metus iki keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpiu išvykti su nepilnamečiais vaikais į poilsinę/pažintinę kelionę, tačiau ši kelionė negali prieštarauti nustatytai bendravimo tvarkai.
2.8. Vaiko tėvas ir motina, nepriklausomai nuo to su kuriuo iš tėvų yra bendravimo su vaikais atitinkama diena, turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienais metais kiekvienas per savo gimimo dieną ir savaitgalį po gimimo dienos ir atitinkamai motina per motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir tėvas per tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį).
2.9. Gyvendami skyrium abu vaiko tėvai turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nepriklausomai nuo to su kuriuo iš tėvų vaikai tuo metu būna, tačiau atsižvelgiant į vaikų tuometinį užimtumą, vaikų ugdymo procesą.
2.10. Kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti nepilnamečius vaikus ligos atveju, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.
2.11. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti bei netrukdomai bendrauti su vaikais telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikai yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma.
2.12. Kiekvienas iš tėvų įpareigojamas visais atvejais ne vėliau kaip per 90 dienų informuoti kitą iš tėvų apie vaikų gyvenamosios / buvimo vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-15 nutartimi atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką - atmetė.
Atsiliepimas
3. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo atsiliepime nurodytus teiginius, kad nuo 2023-07-29, kai šalių vaikai gyvena su ieškovui, atsakovė su vaikais pasimatyti buvo atvykusi vos kelis kartus, nesidomi, neužtikrina vaikų poreikių ir jais nesirūpina, nors ieškovas atsakovei su vaikais bendrauti nedaro jokių kliūčių, atsižvelgęs į ieškovo pateiktus garso įrašus, kuriuose atsakovė vartojo necenzūrinius žodžius vieno iš vaikų akivaizdoje, neigiamai vaikui atsiliepė apie ieškovą, atsižvelgęs į institucijos teikiančios išvadą pateiktus duomenis, kuriuose konstatuoja, jog atsakovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje, trūksta vaikams ugdymuisi bei poilsiui baldų, t. y. atsakovės gyvenamojoje vietos nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams vystytis ir ugdytis, atsižvelgęs į byloje užfiksuotus duomenis apie vaikų nuomonę šiuo nagrinėjamu klausimu (vaikai nori gyventi su tėvu), padarė išvadą, kad atsakovė byloje neįrodė, jog ieškovas sudaro kliūtis atsakovei bendravimui su vaikais. Teismas pažymėjo ir tai, kad, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė visiškai neargumentavo, kodėl jų nesiėmus teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Taigi atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas išaiškino atsakovei, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neriboja jos teisės, pateiktus papildomus motyvus ir įrodymus, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tolimesnėje civilinio proceso eigoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovė Ž. M. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas ieškovo bei teikiančios išvadą institucijos teiginių, kad atsakovė neužtikrina nepilnamečių vaikų poreikių bei visiškai jais nesirūpina.
4.2. Priešingai ieškovo teiginiams, ji užtikrina savo vaikų poreikius (vaikams yra nupirkusi maisto, drabužių, baldų), stengiasi bendrauti su vaikais, tačiau tokiam jų bendravimui nuolat trukdo ieškovas, kuris nuteikinėja vaikus prieš apeliantę.
4.3. Apeliantė taip pat nesutinka su institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktais teiginiais, kad jos gyvenamoje vietoje nėra tinkamų sąlygų vaikams vystytis ir ugdytis, nes ji yra išsinuomojusi butą, kuriame yra visos tinkamos sąlygos vaikams vystytis ir ugdytis (čia yra lovos, stalai, kėdės).
Atsiliepimas
4.4. Apeliantės manymu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti žodinio proceso tvarka, nes teismas, pasiūlęs ieškovui pateikti tik atsiliepimą į jos prašymą, jo atsiliepime pateiktų duomenų nevertino kritiškai, taip teismas buvo suklaidintas ieškovo teiginių arba buvo šališkas.
4. Ieškovas D. Z. pateiktu atsiliepimu su atsakovės pateiktu atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė nebendrauja su vaikais sistemingai, o jeigu tai ir daro, tai tik minimaliai mobilaus ryšio skambučiu. Ieškovas pripažįsta, kad vaikai turi bendrauti su mama, jis skatina tą bendravimą, yra informavęs atsakovę, kad ji su vaikais gali bendrauti vaikų gyvenamoje vietoje, tačiau tokia galimybe atsakovė nesinaudoja.
5.2. Ieškovas pažymi, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktoje nuotraukoje (kambario vaizdas, kuriame yra stalas su kompiuteriu) yra fiksuota ne atsakovės namų aplinka, tačiau galimai jos naujo draugo namų aplinka. Atsakovės gyvenimo sąlygos išlieka pas jos motiną (duomenys neskelbtini) mieste, kurios, kaip nurodė institucija, teikianti išvadą byloje, yra netinkamos vaikams augti ir vystytis.
5.3. Kadangi atsakovė neįrodė, jog egzistuoja bent minimalios kliūtys atsakovei bendrauti su vaikais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neaktualus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-15 nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (ne)buvimo
5. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-294-1000/2024 pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei Ž. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-11-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-294-1000/2024 (buvęs bylos Nr. e2-10510-1000/2023) šalių nepilnamečių vaikų T. Z. ir T. Z. gyvenamąją vietą nustatė su jų tėvu D. Z. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-11-30 nutartis įsiteisėjo 2024-03-06, Panevėžio apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-133-940/2024 atmetus atsakovės Ž. M. atskirąjį skundą.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024-01-15 nutartimi netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas sudaro kliūtis atsakovei bendravimui su vaikais, be to, atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai neargumentavo, kodėl jų nesiėmus teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
8. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo suklaidintas ieškovo bei teikiančios išvadą institucijos teiginių, jog atsakovė neužtikrina nepilnamečių vaikų poreikių bei visiškai jais nesirūpina. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turėjo išspręsti žodinio proceso tvarka, nes ieškovo atsiliepime pateiktų duomenų teismas nevertino kritiškai. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas ieškovo teiginių arba buvo šališkas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo išspręsti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad įrodymų tyrimas žodinio proceso tvarka vyksta bylą nagrinėjant iš esmės, o šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instacijos teismas sprendė tik tarpinį klausimą dėl aktualios situacijos laikino sureguliavimo, kuriam CPK 147 straipsnio 1 dalis numato rašytinį procesą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą dėl netinkamai pritaikytų civilinio proceso kodekso normų.
10. Apeliantė atskirojo skundo argumento, kad teismas buvo šališkas, nepagrindė jokiais duomenimis nepagrindė, todėl jis vertinamas tik kaip deklaratyvi ir subjektyvi apeliantės nuomonė.
11. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje taikytų ir aiškintų proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, aspektu.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga.
13. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai).
15. Laikinas, iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant tokiai aplinkybių visumai 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021). Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (LAT 2021-10-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tikslą, kurio siekiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (laikinai sureguliuoti ginčytinus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, jų teisių ir teisėtų interesų apsauga), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovė neįrodė, kad ieškovas sudaro kliūtis atsakovei bendravimui su vaikais ir kad nėra argumentų, kodėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra nepakankamai pagrįstos.
18. Šios bylos duomenys rodo, kad šios bylos šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški, šalys ilgą laiką negeba rasti tarpusavio kompromiso, spręsdamos klausimus dėl bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais tvarkos. Byloje esantys duomenys patvirtina (pavyzdžiui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-01-11 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad šalių nepilnamečiai vaikai išreiškė savo norą gyventi su tėvu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, kad vaikai taip pat išsakė norą, jog ir mama grįžtų gyventi pas juos. Šios ir panašaus pobūdžio bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas laikinai sureguliuoti ginčo situaciją laikinųjų apsaugos priemonių pagalba – nustatant laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri padėtų išvengti/sumažinti šalių konfliktinių situacijų kilimo, galimo piktnaudžiavimo tėvų teisėmis tikimybę, kas, neabejotinai, teigiamai atsilieptų ir vaikų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
19. Nustačius laikinąją atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bus užtikrina ne tik atsakovės teisė bendrauti su vaikais, bet taip bus užtikrinamos prioritetinės vaiko teisės bendrauti su savo mama. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ir pats ieškovas, su kuriuo dabar yra nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis skatina, jog vaikai bendrautų su mama.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad nėra pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, jos sąlygų, atitikimo šalių nepilnamečių vaikų interesams skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė. Kadangi apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka patikrina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl aplinkybių ir įrodymų, kurie buvo ištirti ir įvertinti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui to nepadarė (nesprendė dėl konkrečios nustatytinos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos), konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, jog byloje yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (konkrečios laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje ne tik neatitiktų apeliacijos tikslų – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, tačiau ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka.
23. Dėl nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepriima bei nevertina atsakovės kartu su atskiruoju skundu teikiamų naujų įrodymų, nevertina bei nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, nes dėl jų priėmimo bei įrodomosios reikšmės turės spręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-15 nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.