- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-84-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04938-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., R. Ž.
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. D., R. Ž., antstolis G. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėjas A. S. 2012-04-11 su pareiškimu (b.l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. D. areštuotame bendrame su R. Ž. sutuoktinių turte – 3350/31800 žemės sklype (žemės sklypo plotas 3,1800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis (tai sudaro 1675/31800 dalis). Nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą išieškotojo A. S. naudai iš skolininko A. D., antstolis areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą – 3350/31800 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas yra bendra sutuoktinių A. D. ir R. Ž. nuosavybė. Pareiškėjas gavo iš antstolio pasiūlymą per 30 dienų kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko A. D. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. CK 3.117 str. 1 d. preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno asmeninė nuosavybė, todėl abiejų sutuoktinių ½ pajamų, ir jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, areštuoto antstolio, priklauso skolininkui A. D.. Iš šios dalies ir turi būti vykdomas išieškojimas. Pareiškėjas pažymėjo, jog šioje vykdymo stadijoje tikslinga nustatyti skolininkui priklausančią idealiąją dalį, nenustatant naudojimosi tvarkos, nes šiuo metu tai neįmanoma padaryti – skolininkas tai atlikti nesutinka, o išieškotojas neturi tokios galimybės. Naudojimosi tvarką būtų galima nustatyti po to, kai skolininkui priklausanti idealioji turto dalis bus realizuota vykdymo procese, ir naujas savininkas su kitais bendrasavininkiais sutarimo būtu ar teismo keliu išspręstų naudojimosi šiuo turtu tvarką.
Atsiliepimas
Antstolis G. B. atsiliepime į pareiškimą (b.l. 10-11) nurodė, jog vykdydamas išieškojimą iš skolininko A. D. išieškotojo A. S. naudai, nustatė, kad skolininko vardu yra registruotas žemės sklypas Pašilių kaime, Vilniaus rajone. Šis turtas yra bendra sutuoktinių A. D. ir R. Ž. nuosavybė. Antstolis palaikė išieškotojo argumentus, jog tikslinga nustatyti skolininkui priklausančią idealiąją turto dalį, nes šioje vykdymo stadijoje būtų sudėtinga nustatyti naudojimosi tvarką atidalintu turtu. Kito likvidaus turto, iš kurio būtų patenkintas išieškotojo reikalavimas, nėra. Taip pat pažymėjo, jog praktikoje antstoliai parduoda skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto idealiąsias dalis, o atsiradus naujam savininkui, sprendžiamas naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymas su kitais savininkais. Realizuojamo skolininko turto vertė bus nustatoma prieš pardavimą, skirtumas tarp parduotos kainos ir išieškojimo kainos bus gražintas skolininkui.
Skolininkas A. D. ir suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-10-02 nutartimi (b. l. 52-54) pareiškėjo A. S. pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. D. areštuotame bendrame su R. Ž. sutuoktinių turte – 3350/31800 žemės sklype (žemės sklypo plotas 31800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio nekilnojamojo turto, kas sudaro 1675/31800 dalis.
Teismas, įvertinęs išieškotojo išsakytus argumentus, kurių pagrindu jis prašė nustatyti skolininkui priklausančio žemės sklypo idealiąją dalį, taip pat antstolio nurodytus argumentus, jog nebus keblumų realizuoti skolininkui priklausančio žemės sklypo nustatytos idealiosios dalies, padarė išvadą, kad išieškotojo pasiūlymas nustatyti skolininko turto idealiąją dalį bendrame su sutuoktine turte, į kurį išieškotojas prašo nukreipti išieškojimą, yra racionalus, tokiu būdu realizuota skolininko idealioji turto dalis niekaip nepažeis nei išieškotojo, nei skolininko bendraturčio interesų, o taip pat ir naujojo bendrasavininkio interesų, nes pagal CK 4.81 str. nuostatas, naujasis bendraturtis tiek notariškai tvirtintu bendru sutarimu, tiek ginčo teisenoje, su kitais bendrasavininkiais gali nusistatyti naudojimosi (atidalinimo) tvarką pagal žemės sklypų formavimo tvarką reguliuojančius teisės aktus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo A. D. atskiruoju skundu (b.l. 63) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-10-02 nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teisėja R. V. turėjo nusišalinti nuo šios bylos, kadangi būtent ji priėmė nutartį, sukėlusią labai sunkias pasekmės apeliantui ir jo šeimai, t.y. dar 2009 m. ji priėmė nutartį uždrausti A. D. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ spausdinti straipsnius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“ ir šios įmonės privatizavimu. Vėliau apeliantas buvo nuteistas pagal melagingus A. S. parodymus remiantis minėta nutartimi ir teismo draudimu. Teisėja R. V., priėmusi nutartį pagal žinomai melagingus A. S. parodymus, privalėjo nusišalinti nuo šios bylos.
2. Civilinis kodeksas aiškiai nurodo, kad skolininko turtas negali būti parduodamas ar kaip kitaip atimamas, kol nėra išnagrinėtos visų pretendentų į tą turtą pretenzijos. Šiuo metu Vilniaus 2-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjama byla, kurioje ieškovas M. K. yra pareiškęs A. D. turtines pretenzijas dėl neva paskleisto šmeižto. Kol ši byla nėra išnagrinėta teisme, antstolis negali parduoti A. D. priklausančios turto dalies.
3. Šiuo metu Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme yra paduoti nauji įrodymai ir prašoma atnaujinti civilinę bylą, kurioje A. D. buvo uždrausta sieti A. S. su „Mažeikių nafta“ bei jos privatizavimu. A. D. manymu, minėtas draudimas bus panaikintas, ir tada turės būti peržiūrėti visi nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas dėl teismo sprendimo nevykdymo, taigi išnyks A. D. tariamai padaryta žala A. S..
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. S. atsiliepimu (b. l. 71-72) prašo atmesti A. D. atskirąjį skundą ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-10-02 nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie teisėjos suinteresuotumą ar šališkumą šioje byloje. Ankstesnių bylų nagrinėjimas savaime nesudaro pagrindo teisėjui nusišalinti nuo kitų bylų nagrinėjimo. Be to, ankstesni teismų sprendimai nėra panaikinti ir jie yra teisėti, todėl teigti, jog teisėja elgėsi neteisėtai ankstesnėse bylose, nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymi, jog joks procesas tarp šalių išnagrinėtose bylose nėra atnaujintas, todėl teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo nenagrinėti šios bylos ir nenustatyti skolininko turto dalies. Be to, šioje byloje skolininko turtas nėra parduodamas. Šioje byloje yra nustatoma skolininko turto dalis, todėl skolininko skundo motyvas dėl privalomo laukimo, kol bus išnagrinėta civilinė byla su M. K., yra nepagrįstas teise.
Suinteresuoti asmenys R. Ž. ir antstolis G. B. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šios bylose faktinę bei teisinę situaciją, susijusią su skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Apeliantas A. D. atskirajame skunde abejoja teisėjos, nustačiusios jo dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nešališkumu tuo pagrindu, kad ji yra nagrinėjusi kitą civilinę bylą, kurioje dalyvavo šios bylos proceso dalyviai (skolininkas ir išieškotojas), o apeliantas nėra patenkintas tos išnagrinėtos bylos baigtimi. Tokie atskirojo skundo argumentai dėl teismo šališkumo nėra pagrįsti.
CPK 64 str. numatyta, kad teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Sprendžiant galimo teismo šališkumo klausimą, tokia aplinkybe besiremianti šalis turi pagrįsti ir motyvuoti savo teiginius (CPK 68 str. 2 d.). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais, samprotavimais ar su nušalinimo pagrindais nesusijusiais pageidavimais. Minėta, kad apeliantas savo poziciją dėl teisėjos šališkumo iš esmės sieja tik su kita Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme išnagrinėta šios teisėjos byla. Tačiau tokia nurodoma aplinkybė nesudaro prielaidų abejoti teisėjos nešališkumu ar objektyvumu. Jokių konkrečių duomenų ar įrodymų dėl galimo teisėjos suinteresuotumo konkretaus klausimo baigtimi šioje civilinėje byloje, apeliantas nepateikia, apsiribodamas vien tik deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais, jog minėta teisėja dar 2009 m., remdamasi žinomai melagingais A. S. parodymais, kitoje civilinėje byloje priėmė apeliantui A. D. sunkias pasekmes sukėlusią nutartį, kuria uždrausta A. D. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ spausdinti straipsnius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“ ir šios įmonės privatizavimu. Pagal CPK 6 str. teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Vykdydamas teisingumą, teismas kiekvienu atveju turi diskrecijos teisę įvertinti byloje esančius įrodymas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir priimti dėl ginčo atitinkamą procesinį sprendimą (CPK 185 str.). Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad teismas (ar teisėjas) yra šališkas ir neobjektyvus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atitinkamo procesinio sprendimo priėmimas vienoje byloje negali būti prielaida pripažinti teismo (teisėjo) šališkumą kitoje byloje, nes vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iš bylos šalių, pati savaime teisėjo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, kas yra privaloma sąlyga pripažįstant teisėjo (teismo) šališkumą, nepatvirtina. Pažymėtina, kad teisėjos nušalinimo klausimas šioje byloje jau buvo išspręstas (b.l. 44), o jokių kitų objektyvių pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymų ar duomenų, įvardintų CPK 64 str.- 66 str., savo atskirajame skunde apeliantas nepateikia.
Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo metu Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjama byla, kurioje M. K. yra pareiškęs A. D. turtines pretenzijas dėl neva paskleisto šmeižto, todėl kol ši byla nėra išnagrinėta teisme, antstolis negali parduoti A. D. priklausančios turto dalies. Be to, pažymi, jog šiuo metu Vilniaus m. 1-jame apylinkės teisme yra paduoti nauji įrodymai ir prašoma atnaujinti civilinę bylą, kurioje A. D. buvo uždrausta sieti A. S. su „Mažeikių nafta“ bei jos privatizavimu (c. b. Nr. 2-117-734/2009). Tokie atskirojo skundo argumentai iš esmės reiškia argumentus dėl šios civilinės bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p. pagrindu. Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tačiau toks procesinis institutas (bylos sustabdymas) taikomas tik tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti toje konkrečioje byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas klausimas dėl skolininko A. D. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, reikalingus klausimo dėl skolininko A. D. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išsprendimui, galėjo nustatyti būtent nagrinėjamoje byloje ir tam visiškai nebūtinas apelianto nurodytų bylų (tiek dėl galimo proceso atnaujinimo, tiek dėl šmeižto pagal M. K. skundą) išnagrinėjimas, be to, minėtose bylose nustatyti faktai neturėtų jokios teisinės reikšmės sprendžiant vienokios ar kitokios skolininko turto dalies bendrojoje su kitais asmenimis nustatymą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad tarp šios bylos ir apelianto nurodomų bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, todėl nėra ir pagrindo laukti apelianto įvardintų bylų baigties ir nenagrinėti išieškotojo prašymo pašalinti kliūtis vykdyti įsiteisėjusius, todėl visiems asmenims privalomus (CPK 18 str.), teismo sprendimus - nustatyti turto dalį, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.