Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Gabrantas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą ir prašo panaikinti 2015-11-25 BUAB „Gabrantas“ kreditorių susirinkimo priimtą 8 nutarimą, kuriuo buvo nutarta patvirtinti administratoriaus pasiūlytą informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarką, bei įpareigoti administratorių UAB „Bauleta“ sušaukti BUAB „Gabrantas“ kreditorių susirinkimą svarstyti iš naujo klausimą dėl informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarkos. Skunde nurodo, kad 2015-11-25 UAB „Gabrantas“ pirmame kreditorių susirinkime buvo svarstomas darbotvarkės klausimas dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą. 8 darbotvarkės klausimu „Dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą“ administratorius pateikė savo pasiūlymą: kreditoriai ar kreditorių grupė, kuri gavo teismo leidimą savo lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrą, už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtą darbo valandą administratoriui moka 30 Eur mokestį. Dokumentų kopijos apmokamos ir pateikiamos pagal šios informacijos teikimo tvarkos 2 punktą. Pareiškėja balsuodama raštu šiuo darbotvarkės klausimu balsavo „Prieš“ ir pateikė savo pasiūlymą. Tačiau 2015-11-25 įvykęs kreditorių susirinkimas 8 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti administratoriaus pasiūlytą informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarką. Pareiškėjos nuomone, šis nutarimas yra neteisėtas, neatitinka gero bankroto vedimo procedūrų supratimo bei pažeidžia kreditorių interesus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gabrantas“ bankroto byla iškelta pagal VMI prie LR FM pareiškimą vadovaujantis ĮBĮ 4 str. 1 d. 5 p., kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti kreditorius, jeigu įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Minėtame pareiškime nurodyta, kad VMI prie LR FM 2015-03-18 buvo gautas antstolio A. A. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo su 2015-03-10 išieškojimo negalimumo aktu. Administratorius, teikdamas kreditoriams informaciją, 2015-11-25 šaukiamam kreditorių susirinkimui, nurodė, kad kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi UAB „Gabrantas“ byloje, yra tik du: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei VMI prie LR FM, kurių bendra reikalavimų suma yra 927,17 Eur; BUAB „Gabrantas“ apskaitos dokumentai administratoriui nėra perduoti, atsiskaitomosiose sąskaitose pinigų likučių nėra. Todėl pareiškėjos nuomone, bankrutuojančiai bendrovei neturint jokio registruoto turto, banko sąskaitose nesant pinigų, administratoriui neperėmus įmonės apskaitos dokumentų, nustatyti informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą, kuri priimta 8 darbotvarkės klausimu 2015-11-25 kreditorių susirikime, jog kreditoriai ar kreditorių grupė, kuri gavo teismo leidimą savo lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrą, už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtą darbo valandą administratoriui moka 30 Eur mokestį, yra nelogiška, neatitinka darbo valandos vidurkio, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris šalies mastu pateikiamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje, nėra niekaip administratoriaus pagrįstas bei pažeidžia kreditorių interesus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo jį tenkinti ir nurodo, kad balsuodamas raštu, pritarė administratoriaus pasiūlytam 8 darbotvarkės variantui, tačiau neįvertino galimų piniginių sąnaudų, susijusių su įmonės dokumentų ar kitos informacijos patikrinimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pritaria skunde išdėstytiems argumentams, kad bankrutuojančiai įmonei neturint jokio registruoto turto, banko sąskaitose nesant pinigų likučių, administratoriui neperėmus įmonės apskaitos dokumentų, nustatytas administratoriui už kiekvieną patikrinimui skirtą darbo valandą 30 Eur mokestis yra nepagrįstas ir neatitinka kreditorių interesų.

Suinteresuotas asmuo UAB Gabrantas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bauleta“, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad ĮBĮ 21 str. 3 d. įtvirtinta, jog už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Įstatyme nustatyta administratoriaus teisė gauti atlyginimą už kiekvieną bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės dokumentų ir kitos informacijos kreditorių patikrinimui skirtą administratoriaus darbo laiką yra siejama su papildomu administratoriaus darbo krūviu. Kreditorių atliekamas bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimas reikalauja papildomo administratoriaus ar jo įgalioto asmens darbo laiko, finansinių sąnaudų bei žmogiškųjų išteklių, tokio patikrinimo metu administratorius turi atrinkti ir paruošti patikrinimui skirtus dokumentus, nuolat prižiūrėti patikrinimą atliekančius asmenis, padaryti ir pateikti bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės dokumentų kopijas. Taigi kreditoriui pageidaujant atlikti bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą, administratoriaus darbo apimtis ir ekonominės sąnaudos ženkliai padidėja, atitinkamai administratoriui turi būti teisingai atlyginama už jo panaudojamus žmogiškuosius išteklius bei papildomai patirtas laiko ir ekonomines sąnaudas. ĮBĮ 21 str. 3 d. nenustatytas tikslus administratoriaus atlyginimo dydis. Tai reiškia, jog administratorius, įvertinęs visas su kreditorių patikrinimu susijusias aplinkybes, t. y. darbo krūvio padidėjimą, žmogiškųjų išteklių padidėjimą, būtinas patirti finansines sąnaudas bei kitas aplinkybes, savo iniciatyva turi teisę pasiūlyti kreditorių susirinkimui svarstyti tokio dydžio atlyginimą, koks, administratoriaus nuomone, yra optimaliausias. Administratorius, atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs kreditorių patikrinimo metu ateityje galimas patirti sąnaudas, kreditorių susirinkimui pateikė svarstyti nutarimą Nr. 8 dėl informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarkos, kurios 6 punkte pasiūlė skirti administratoriui būtent 30 Eur dydžio mokestį už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtą administratoriaus darbo valandą. Pareiškėja, nurodydama, kad nustatytas mokestis už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą neatitinka šalyje nustatyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nepateikė jokių aplinkybių ir argumentų, kurie pagrįstų, kad nustatant administratoriaus atlygį už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą, turi būti vadovaujamasi vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu. Bankroto administratoriaus teikiamos administravimo paslaugos yra profesionalios ir kvalifikuotos, todėl jam skiriamas mokestis už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą, jokiu būdu negali būti lyginamas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Be to, minėtas atlygis administratoriui mokamas ne iš bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės lėšų, o iš konkretaus kreditoriaus, pageidaujančio atlikti įmonės dokumentų patikrinimą, lėšų. Vadinasi, net ir tokiu atveju, jeigu bankrutuojanti/bankrutavusi įmonė nuosavybės teise turėtų piniginių lėšų, nustatytas atlygis, mokėtinas administratoriui už kreditoriaus atliekamą įmonės dokumentų patikrinimą, nesumažintų bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės turimo turto ir piniginių lėšų dydžio, nes, kaip minėta, pastarąjį mokestį administratoriui iš savo asmeninių lėšų mokėtų asmuo, pageidaujantis atlikti patikrinimą. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad asmuo, nesutikdamas su kreditorių patvirtintu atlygio administratoriui už dokumentų patikrinimą dydžiu, privalo nurodyti jo siūlomą alternatyvų dydį bei motyvuotai pagrįsti, kodėl būtent toks atlygio dydis yra optimalus ir kokiu būdu būtent toks dydis buvo apskaičiuotas. Tačiau pareiškėja, nei balsuodama prieš administratoriaus siūlomą nutarimo projektą, nei pateikdama skundą dėl nutarimo Nr. 8 pripažinimo negaliojančiu, nenurodė, jos manymu, optimalaus, pagrįsto ir nepažeidžiančio kreditorių teisių administratoriui skirtino atlyginimo dydžio. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai yra itin mažo dydžio, t. y. iš viso teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 927,17 Eur dydžio sumą, įmonės dokumentai administratoriui nėra perduoti ir neaišku, ar minėti dokumentai bus perduoti, todėl akivaizdu, jog nėra aišku, ar per visą BUAB „Gabrantas“ bankroto procesą kada nors atsiras pagrindas pasinaudoti kreditorių patikrinimo teise. Taigi skundžiamas nutarimas šiuo metu nesukelia jokių teisinių pasekmių, o suradus įmonės dokumentus ir kreditoriams išreiškus valią atlikti šių dokumentų patikrinimą, klausimas dėl atlygio dydžio nustatymo galėtų būti svarstomas pakartotinai kitame kreditorių susirinkime.

Skundas tenkintinas iš dalies. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (LR ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis), tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (LR ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad BUAB „Gabrantas“ 2015 m. lapkričio 25 d. įvykusiame pirmajame kreditorių susirinkime (b. l. 22–26) 8-tuoju darbotvarkės svarstant klausimą „Dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą“, buvo priimtas nutarimas patvirtinti administratoriaus pasiūlytą informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarką (b. l. 13), kurio 6 punkte numatyta, kad kreditoriai ar kreditorių grupė, kuri gavo teismo leidimą savo lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrą, už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtą darbo valandą administratoriui moka 30 Eur mokestį. Dokumentų kopijos apmokamos ir pateikiamos pagal informacijos teikimo tvarkos 2 punktą. Pareiškėja nesutinka būtent su šia nutarimo dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą dalimi, nors skunde iš esmės prašo panaikinti visą nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus pasiūlyta informacijos apie bankroto bylos eigą tvarka, tačiau argumentus skunde nurodo tik dėl paminėtos nutarimo dalies nepagrįstumo. Todėl ginčas spręstinas tik skundo ribose, t. y. tik dėl tos nutarimo dalies, kuria nustatytas administratoriui mokestis už sugaištą laiką teismo leidimu kreditoriui (kreditoriams) atliekant įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, kurį numato Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 3 dalis. Šioje teisės normoje nustatyta, kad už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Paduotas skundas patvirtina, kad yra kilęs ginčas dėl skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinto atlyginimo už administratoriaus patikrinimo metu sugaištą darbo laiką ir atliktus veiksmus pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju duomenų, jog buvo pažeistos skundžiamo nutarimo priėmimo procedūros byloje nėra, nei pareiškėja, nei kiti asmenys neginčija, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas laikantis LR ĮBĮ 24 straipsnyje reglamentuotos kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo tvarkos, todėl teismas sprendžia, jog šis nutarimas buvo priimtas laikantis LR ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos.

Pareiškėjos nuomone, bankrutuojančiai bendrovei neturint jokio registruoto turto, banko sąskaitose nesant pinigų, administratoriui neperėmus įmonės apskaitos dokumentų, nustatyti, jog kreditoriai ar kreditorių grupė, kuri gavo teismo leidimą savo lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrą, už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtą darbo valandą administratoriui moka 30 Eur mokestį, yra nelogiška, neatitinka darbo valandos vidurkio, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris šalies mastu pateikiamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje, nėra niekaip administratoriaus pagrįstas bei pažeidžia kreditorių interesus. Tokiu būdu nagrinėjant skundą būtina nustatyti, ar skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas atlyginimas administratoriui už kreditoriaus (kreditorių ) patikrinimo metu sugaištą laiką yra tinkamai pagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėja, ginčydama nutarimu nustatytą 30 Eur mokesčio administratoriui pagrįstumą, pateikdama savo pasiūlymą dėl informacijos teikimo tvarkos (b. l. 18) jame apskritai nenurodė, koks tas atlyginimas turėtų būti, tai reiškia, kad faktiškai jo visiškai nenustato, nors pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai yra papildomas administratoriaus darbas, už kurį jis gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimą. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad kreditoriams savo iniciatyva atliekant patikrinimą administratorius tai turėtų atlikti neatlygintinai. Tačiau ir administratorius pateikdamas nutarimo „Informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarka“ projektą (b. l. 13), kuriame nustatytas 30 Eur mokestis už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtą darbo valandą, taip pat nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų būtent tokį atlyginimo dydį. Administratorius, atsikirsdamas į skundą, nurodo, kad kreditorių atliekamas bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimas reikalauja papildomo administratoriaus ar jo įgalioto asmens darbo laiko, finansinių sąnaudų bei žmogiškųjų išteklių sąnaudų, dėl ko ženkliai padidėja administratoriaus darbo apimtis ir ekonominės sąnaudos ir už tai turi būti teisingai atlyginama. Tačiau administratorius nepagrindžia tokių sąnaudų, susijusių su kreditorių patikrinimu, konkretaus dydžio, t. y. nėra aiškios jo siūlomo nustatyti atlyginimo sudėtinės dalys, jų struktūra, dėl ko teismui taip pat nėra galimybės patikrinti nustatyto atlyginimo dydžio pagrįstumą. Administratoriaus nuoroda į tai, kad jo teikiamos administravimo paslaugos yra profesionalios ir kvalifikuotos, todėl jam skiriamas mokestis už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą jokiu būdu negali būti lyginamas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl negalima teigti, jog tai savaime pagrindžia administratoriaus pasiūlyto atlyginimo dydį. Nors šis atlyginimas apmokamas kreditoriaus (kreditorių), kurio iniciatyva atliekamas patikrinimas, lėšomis, tačiau tai nereiškia, kad nepagrįstas jo dydis nepažeis kreditorių teisių, nes jų dydis yra susijęs su kreditoriaus (kreditorių) papildomomis išlaidomis. Administratoriaus nuoroda į tai, kad galbūt ši nutarimo dalis nesukels kreditoriams jokių pasekmių, kadangi įmonės dokumentai nėra perduoti, o turto taip pat nėra, tačiau pats administratorius, įtraukdamas nurodytą nuostatą dėl atlyginimo administratoriui už patikrinimo metu sugaištą darbo laiką į nutarimo projektą, pripažino, kad tokia galimybė gali būti. Todėl priėmus šią nutarimo dalį turi būti suteikta kreditoriams galimybė kreiptis į teismą su skundu dėl jos nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Nesant konkrečių kriterijų, į kuriuos remiantis būtų galimą patikrinti nutarimu nustatyto atlyginimo pagrįstumą, o bylos dalyvių atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje, nėra galimybės tai nustatyti, todėl pripažintina, kad skundžiama nutarimo dalis nėra visapusiškai pagrįsta ir nutarimas panaikintinas skundžiamoje dalyje. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta D. Š. įmonės bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-250/2012; ir kt.). Todėl panaikinus skundžiamo nutarimo, priimto 8 –tuoju darbotvarkės klausimu, dalį, t. y. 6–tą punktą šis klausimas perduotinas spręsti iš naujo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, ĮBĮ 24 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2015-11-25 bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gabrantas“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 8-tuoju darbotvarkės klausimu „Dėl informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą“, dalį – jo 6 punktą ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Likusią skundo dalį atmesti.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.