Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) atstovui V. M., pareiškėjui M. L. (toliau ir – pareiškėjas), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29096-2022, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29096-2022 M. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 23 d., 08.30 min., būdamas atsakingas už individualiai įmonei priklausančią transporto priemonę „Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per ANK nustatytą terminą, nepranešė kas 2021 m. gruodžio 6 d., Vilniuje, Šeškinės g. 4, naudojosi įmonei priklausančia priemone, su kuria buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Jam skirta 225 eurų dydžio bauda (baudos vidurkis).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad Institucijos pozicija nesikeičia, prašoma skundo netenkinti. Atstovas paaiškino, kad ne kartą siųsti paklausimai į oficialų įmonės paštą su administraciniu nurodymu, į tai nereaguota, todėl buvo priimtas nutarimas. Pranešimai tikrai buvo išsiųsti, byloje yra tai pagrindžiančių duomenų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis neginčija fakto, kad dokumentai buvo išsiųsti, bet klausimą kelia pats gavimo faktas. Įmonė buvo registruota 2013 metais, iš pradžių buvo sukurtas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) o paskui susikūrė (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu jis visus laiškus gauna. Pripažįsta, kad Registrų centre pašto nepakeitė.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. Minėta ANK normos dispozicija yra blanketinė, todėl siekiant nustatytų kokių reikalavimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas SEAKĮ nuostatuose numatytos pareigos pažeidimas.

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje (2021 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-267 redakcija) numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...>Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.)

Pagrindinis skundo argumentas yra tai, kad pareiškėjas M. L. teigia nežinojęs apie įmonės „K.“ automobiliu Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą administracinį nusižengimą, nežinojo, kad yra reikalavimas pateikti duomenis kas vairavo automobilį, kadangi jokio reikalavimo iš Institucijos negavo (naudojamu elektroniniu paštu), dėl ko neturėjo objektyvių galimybių tokį reikalavimą įvykdyti.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro nuostatų, patvirtintų 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“, 36 punktu Administracinių nusižengimų registras (toliau ir – ANR) turi sąveiką su 26 susijusiais registrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, tame tarpe su Lietuvos Respublikos gyventojų registru, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registru, Juridinių asmenų registru, Mokesčių mokėtojų registru ir kitais. ANR asmens elektroninio pašto adresas, kuris naudojamas šaukimams ir kitiems procesiniams dokumentams administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti, automatiniu būdu gaunamas iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti (pvz. iš Mokesčių mokėtojų registro). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimai apie reikalavimą pateikti duomenis M. L. išsiųsti Registrų centre nurodytu el. paštu ne kartą, o būtent 2021 m. gruodžio 13 d. (b. l. 20); 2022 m. vasario 11 d. (b. l. 23); 2022 m. lapkričio 9 d. (b.l.26). Kaip minėta, el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas Juridinių asmenų registre (b. l. 28). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Kaip teismo posėdyje nurodė pats M. L. minėtu el. pašto adreso asmeniškai nesinaudoja, tačiau tai įmonei priklausantis el. pašto adresas, kuris susietas su įmonės veikla, sukurtas tik įmonę įregistravus (duomenys neskelbtini) metais, šiuo metu labiau naudojamasi kitu.

Nors pareiškėjas teisingai nurodo, kad įstatymas imperatyviai nenumato jam pareigos tikrinti el. paštą, tačiau teismas pažymi, kad ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios reglamentuoja, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, reiškia, kad įmonei pateikus el. pašto adresą oficialiame valstybiniame registre, ji tokiais veiksmais patvirtina, kad šis paštas yra veikiantis bei reguliariai tikrinamas, o jo netikrindama prisiima dėl to atsirandančias teisines pasekmes. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tai, jog Institucija nesulaukė jokio atsakymo į siųstą reikalavimą pateikti informaciją, buvo nulemta ne pasirinkto netinkamo reikalavimo pateikimo būdo, bet įmonės ir jos vadovo M. L. netinkamo veiklos organizavimo – nepakankamo oficialiame registre nurodyto el. pašto dėžutės tikrinimo, o tai nešalina jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. Teismo posėdyje apklausiamas pats pareiškėjas M. L. nurodė, kad dar nesikreipė į Juridinių asmenų registrą, kad būtų pakeistas elektroninis paštas į šiuo metu labiau naudojamą (duomenys neskelbtini) .

Teismas neturi duomenų, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) būtų neteisingas. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas, būdamas įmonės vadovu, nesinaudoja Juridinių asmenų registre oficialiai nurodytu elektroninio pašto adresu, gautų laiškų neskaito, galbūt, naudoja kitus elektroninio pašto adresus, kurių valstybės informacinėse sistemose ar registruose nenurodė, nesukelia Institucijai pareigos aiškintis visų turimų ir naudojamų pareiškėjo elektroninių paštų, o įstatymas, kaip minėta, aiškiai nurodo, jog procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad procesiniai dokumentai M. L. buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Teismo vertinimu, Institucijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-29096-2022 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, išsamiai įvertinus visas aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29096-2022, o M. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.