Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3672 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. T. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų. Ši bausmė, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų 1 (vienam) mėnesiui.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 3 d., jos pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. balandžio 11 d.) – 4 (keturi) metai 3 (trys) mėnesiai 21 (dvidešimt viena) diena.

3. 2024 m. balandžio 15 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-22-3672 nuteistajam D. T. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas 46 kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarė išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3672 taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodydami, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.

5. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį ir patvirtinti 2024 m. balandžio 15 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-22-3672 taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su probacijos priežiūra jei tai yra būtina.

5.1. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, nes teismas ne visai objektyviai įvertino Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nėra pakankamai teisinių argumentų, kuriais turi būti grindžiamas sprendimas, kad prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimui.

5.2. Nuteistojo teigimu, jis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, numatytus BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra: yra 46 kartus paskatintas, bausmės atlikimo metu buvo padaręs du drausmės pažeidimu, tačiau drausminės nuobaudos negalioja, jau senokai jam nustatoma žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kas suteikia kiekvieną darbo dieną savarankiškai vykti į darbą už kalėjimo ribų, per daugiau nei dvejus metu jokių pažeidimų neapdarė, taip pat turi galimybę laisvu nuo darbo metu parvykti į namus, 4 kartus buvo išleistas atostogų į namus.

5.3. Skunde nuteistasis pažymi, kad turi aiškius ir labai konkrečius planus, kuriuos sieja su darbine veiklai bei gyvenimu su žmona, tačiau dėl kalinio statuso sunku rasti geriau apmokamą darbą. Susiradus geriau apmokamą darbą, atsirastų didesnės galimybės mažinti turimus finansinius įsipareigojimus. Nors apylinkės teismas atkreipė dėmesį į alkoholio vartojimo problemą, tačiau nuteistojo teigimu ši aplinkybė yra susijusi su jo praeitimi, nes šiuo metu neturi jokių problemų susijusių su alkoholio vartojimu, taip pat bausmės atlikimo metu sėkmingai baigė AA/AN užsėmimų ciklą, kurias paremtas 12 žingsnių programa. Apylinkės teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą pabrėžė, jog jis buvo arba yra įtakotas asocialios grupės, būdingas impulsyvumas, savitvardos praradimas, agresyvus konfliktinis elgesys, tačiau šios savybės nebuvo pasireiškusios bausmės atlikimo metu.

5.4. Nuteistojo teigimu, iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas iš esmės akcentavo aplinkybes, kurios egzistavo praeityje ir, kurių jis negali pakeisti, tačiau nepakankamą dėmesį skyrė į šiuo metu esamas aplinkybes. Nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog jis nėra skatintas nuo 2022 m. vasario 25 d., tačiau išskiriant šią aplinkybę, nebuvo atsižvelgta į tai, jog kurį laiką galiojo tvarka, kad nuteistieji atliekantys bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nėra skatinami. Ir tik prieš kelis mėnesius vėl buvo sugrįžta prie skatinimo nuteistųjų, kurie bausmę atlieka ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Anot nuteistojo, apylinkės teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, ignoravo ne tik minėto nutarimo išvados, kurios paremtos visapusišku jo veiklos įvertinu įkalinimo įstaigoje, bet ir BVK 4 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktus, taip pat 2008 m. gruodžio 24 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei teisėtų lūkesčių įgyvendinimo principą.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. T. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nuteistasis D. T. skunde nurodo, jog apylinkės teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybėms, kurios egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu ir nepakankamą dėmesį skyrė jo elgesiui bausmės atlikimo metu, tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmetami. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad priimant skundžiamą nutartį buvo pažeisti bausmės vykdymo principai, numatyti BVK 4 straipsnyje. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus D. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 46 kartus skatintas, dirba, turi teigiamas nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako diskriminacinių nuostatų, itin dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, ne kartą buvo išleistas atostogų, kurių metu nepadarė pažeidimų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, ar klaidingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

12. Nors nuteistasis D. T. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką tiek pat kartų buvo taikytos drausminės nuobaudos. Padaryti pažeidimai pataisos įstaigoje nebuvo smulkaus pobūdžio (abu kartus baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje D. T. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, negalima nepažymėti ir to, jog minėti vidaus tvarkos pažeidimai padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau praėjus keliems metams. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tuo tarpu nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Be to, 2024 m. kovo 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programa, tačiau galima manyti, kad nuteistajam grįžus prie senų alkoholio vartojimo įpročių, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

13. Aukštesnysis teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog D. T. nusikalto ne pirmą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių tyčinių (subendrinti keli nuosprendžiai), tame tarpe ir labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio (tyčinio nužudymo), nusikaltimų padarymą, taip pat iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog visi ankstesni D. T. padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio. 2024 m. kovo 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis jo nusikalstamam elgesiui esminę įtaką darė netinkamas gyvenimo stilius, vengimas save realizuoti pozityvuose, socialiai priimtinose veiklose bei nesaikingas alkoholio vartojimas. impulsyvus elgesys, nepagalvojant pasekmių, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka bei savo poelgių pasekmių neįvertinimas. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą D. T. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, tai yra teistumų skaičių, padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį ir pavojingumą, kad sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

14. Nors naudojant „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis veiksnys, tame tarpe iš dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali dar sumažinti – turi skolų, ieškinių, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Taigi, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15. Vertinant D. T. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 19 d. Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Vertinimo metu taip pat nustatyta, kad su D. T. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų indentifikavimo, sprendimo įgūdžiai impulsyvumas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, todėl šie kriminogeniai poreikiai reikalauja papildomos intervencijos. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptariami nuteistojo mąstymo ypatumai, ypatingai įvertinus tai, kad nuteistasis tik iš dalies linkęs suprasti problemas paskatinusias jį nusikalsti, gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje.

16. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, 46 paskatinimų turėjimas, darbas, galimybė įsidarbinti, gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau apygardos teismo vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. T. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog D. T. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

17. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji D. T. neatlikta bausmės dalis (4 (keturi) metai 3 (trys) mėnesiai 21 (dvidešimt viena) diena), Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2024 m. balandžio 11 d., iš paskirtos galutinės 17 (septyniolikos) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės) už jo padarytas nusikalstamas veikas, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį D. T. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės vietų atėmimo įstaigos nuteistajam D. T. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta ir nepažeidžiant nei šalies Konstitucijos nuostatų, nei Europos Tarybos rekomendacijų. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus D. T. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.