Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti ir faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, teista, paskutinius tris kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar gydymusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, minėtų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar gydymusi, o taip pat per 4 (keturis) mėnesius atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendyje nurodytai civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, o taip pat dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. tyčia smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent – 2023 m. gegužės 6 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto su nukentėjusiąja G. J. metu, iš priekio rankomis sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir tampė, sudavė nukentėjusiajai 10 smūgių rankomis ir kojomis į kūną, ir kai G. J. pradėjo priešintis, pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų tokiu būdu sukėlė G. J. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas rankose, kojose, nugaroje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu (2023 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr. G1417/2023(01)).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 29 d. įtariamąja apklausta E. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. gegužės 5 d., ji užėjo į svečius pas savo pažįstamą V. B., adresu (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) – tiksliai neatsimena. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Apie 23.30 val., pas juos užėjo V. B. kaimynas vardu D. (jo pavardė – U., apie tai ji sužinojo vėliau policijoje) ir pakvietė pas save tikslu kartu pabaliavoti. Ji su V. nuėjo pas D. Jo butas šalia V. buto, tačiau minėto buto numerio ji neatsimena. Bute susipažino su D. pažįstama G. J. Apie 02.00 val., bute prasidėjo žodinis konfliktas su G. Ji su V. išėjo iš buto. Bendrame koridoriuje ji ir G. rankomis sugriebė viena kitą už plaukų. Ji pradėjo tempti G. J. už plaukų, o G. J. ją pradėjo temti už plaukų. G. J. priešinosi ir ji priešinosi. Po ko ji paleido G., dėl ko pastaroji nukrito. Tarp jų įlindo V., tuo metu V. užpuolė D. V. nubėgo į virtuvę, paėmė keptuvę ir trenkė D. į galvą. Po ko ji su V. išvažiavo pas save namo. Priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašyta, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Ji nėra alkoholikė. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydyta. Galvos traumų neturėjo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 9 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji G. J. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2023 m. gegužės 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), leido laiką su vaikinu D. U., vartojo alkoholinius gėrimus. Išėjo į koridorių parūkyti, tačiau laiko neprisimena, ten sutiko kaimyną V., kurio pavardės nežino, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuri pakvietė pas save namo. Pastarasis atėjo pas jas į butą, pasėdėjo, pavartojo alkoholinius gėrimus. Kiek vėliau jis paklausė, ar gali pasikviesti savo draugę E. G. Leido, kadangi norėjo draugiškai visi praleisti laiką. Atėjus E. G., visi draugiškai sėdėjo, bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, apie 02.00 val. nakties, visi išėjo į laiptinę parūkyti, ko pasekoje įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir E. G., dėl pavydo. Žodinis konfliktas peraugo į veiksmus, pradėjo su E. G. muštis, sukibo rankomis viena kitai į plaukus, draugas D. U. pradėjo jas skirti, tačiau neveiksmingai. Po kiek laiko, konfliktas aprimo, tačiau išėjus kiek vėliau į lauką, ten konfliktas tęsėsi. Vėl įsikabino rankomis į plaukus, pradėjo vieną kitą tampyti. E. G. pradėjo jai laužyti kairės rankos nykštį, abi jos rankos yra pilnos mėlynių. Konfliktas aprimo, nes prasidėjo kitas konfliktas, tačiau ne tarp jos ir E. G. Vėliau, atvažiavo policija ir greitoji pagalba, kuri išvežė D. U. Tarp jos ir E. G. konfliktas baigėsi.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2023 m. gegužės 14 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji G. J. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Buvo poromis ir dėl kažkokio ne taip pasakyto sakinio prasidėjo konfliktas, dėl pavydo. Prasidėjus konfliktui abi sugrėbė viena kitai už plaukų, tačiau tiksliai pasakyti, kuri pirma tai padarė, negali. Tampėsi už plaukų, kol pabandė jas išskirti, tačiau konfliktas tęsėsi toliau, ir toliau tampė viena kitą už plaukų. Po to paleido viena kitos plaukus ir ji krito ant žemės, ko pasėkoje susimušė nuo kritimo. Susimušė abi rankas, sumušimai buvo ties alkūnėmis, taip pat nuo kritimo susižalojo kairįjį petį. Atsistojus, abi ėjo link lauko, ir ji, būdama šoko būsenoje, nelabai suprato kaip, tačiau vėl pradėjo su E. G. tampytis už plauku, E. bandė jai išsukti nykštį, ant kurio po to ir liko mėlynė. Po paskutinio konflikto, kur jai bandė išsukti arba sulaužyti piršta, ji E. G. paleido, nes jai visa tai sukėlė fizinį skausmą, ko pasėkoje prie konfliktų daugiau negrįžo, jų muštynės baigėsi.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2023 m. gegužės 29 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji G. J. parodė, kad ji pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Jai minėti parodymai šiandien, t. y. 2023 m. gegužės 29 d., yra pagarsinti. Nieko papildomai dėl minėto įvykio ji nurodyti negali. Nors ji dėl minėto įvykio fiziškai nukentėjo, tačiau civilinį ieškinį reikšti atsisako. Ji įtariamajai E. G. pretenzijų neturi. Dėl kūno sužalojimų po įvykio į ligoninę nesikreipė, komplikacijų dėl sveikatos būklės po įvykio neturi, jaučiasi neblogai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. E. G. dėl minėto įvykio atleido.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 23 d. liudytoju apklaustas D. U. parodė, kad 2023 m. gegužės 6 d. jis, savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo su drauge G. J. Jie pasikvietė į svečius kaimynus V. ir E. Pavardžių nurodyti negali, tačiau žino, kad V. gyvena tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) bute. E. matė pirmą kartą, iš kur ji, pasakyti negali. Jie visi keturiese vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 02.30 val. nakties, visi kartu išėjo parūkyti į bendrojo naudojimo balkoną. Iš priekio ėjo E. ir G. Jis su V. ėjo iš paskos. Tarp E. ir G. įvyko žodinis konfliktas, tačiau merginos kalbėjo tyliai. Kuri pradėjo konfliktą pirma, pasakyti negali, negirdėjo tikslaus pokalbio. Vėliau merginos kibo viena kitai į plaukus. Kiek jis matė, tai viena kitai vienu metu griebė už plaukų. Jis pribėgo prie E. ir G. bei pradėjo jas skirti. V. matomai pamanė, kad jis muša jo draugę E., todėl pribėgo ir pradėjo reikšti agresiją jo atžvilgiu, tarsi norėdamas muštis. Tačiau tuo metu smūgio nesudavė. Tuomet jam nesitikint V. trenkė jam keptuve į galvą. Po smūgio į galvą keptuve, jis nieko neatsimena, tik pamena, kad atsidūrė kieme, kur jam galimai V. dūrė peiliu į kojos sritį. Jis pajuto, kad iš kojos kažkas bėga. Kada įdūrė V. jam į koją, nepasakys, matomai dėl smūgio keptuve į galvą kažkokių faktų neatsimena. Dėl šio smurto prieš V., atliekamas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio išsikraustė iš aukščiau minėto buto, kadangi bijo, kad konfliktai gali tęstis.

Nukentėjusiosios G. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajam policijos komisariatui 2023 m. gegužės 9 d. pateiktame pareiškime nurodoma, kad 2023 m. gegužės 6 d., naktį, apie 02.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendruose patalpose, įvyko konfliktas tarp jos ir E. G. Apsižodžiavo, kai išėjo parūkyti, po to viskas perėjo į veiksmus, kai įsikabino viena kitai į plaukus, tuo metu juos bandė išskirti draugas D. U. Susidorojimo metu patyrė fizinį skausmą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. M. 2023 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. gegužės 9 d. pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16679-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad įtariamoji E. G., 2023 m. gegužės 9 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo daugiabučio name bendrojo naudojimo koridoriuje, žodinio konfliktu metu, rankomis sugriebė G. J. už plaukų, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. J. fizinį skausmą. Šiame ikiteisminiame tyrime G. J. pripažinta nukentėjusioji. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto Antrajame policijos komisariate, nuo 2023 m. gegužės 6 d. atliekamas priešpriešinis ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16302-23, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuriame E. G. pripažinta nukentėjusiąją, o G. J. yra pareikštas įtarimas.

Įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 15 d. apžiūros protokole nurodoma, kad priešais save mato raudonu plytų, penkių aukštų namą. Einant link namo pirmos laiptinės, matoma įėjimo durys į laiptinę, kurios yra metalinės, ant durų yra durų kodas. Užėjus į vidų, pasukant į dešinę, priešais save matoma ilgą koridorių, kuris uždaromas žaliomis medinėmis durimis. Einant koridoriumi, po kaire matomos buto durys, pažymėtos skaičiumi (duomenys neskelbtini), kuriame vyko išgertuvės. Toliau, einant koridoriumi, ateinama iki balkono (koridoriaus gale), kur prasidėjo konfliktas. Išeinant iš koridoriaus, pasukant į dešinę, išeinama į lauką, į kitos namo pusės laiptinės, kur tesėsi konfliktas tarp panelių. Laiptinė – žiūrinti į (duomenys neskelbtini) g. Konfliktas vyko ant žolės, prie laiptų. Įvykio vietoje įtartinų daiktų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 1417/2023(01) nurodoma, kad G. J. padarytos poodinės kraujosruvos rankose, kojose, nugaroje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ir galimai paviršiais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2023 m. gegužės 6 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetame galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dešimt trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais ir galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant ar griuvinėjant, tiek susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiai griuvinėjant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. G. kaltė padarius jai inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji E. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. gegužės 5 d., ji užėjo į svečius pas savo pažįstamą V. B., adresu (duomenys neskelbtini). Apie 23.30 val., pas juos užėjo V. B. kaimynas vardu D. ir pakvietė pas save. Pastarojo bute susipažino su G. J. Apie 02.00 val., tarp jos ir nukentėjusiosios prasidėjo žodinis konfliktas. Bendrame koridoriuje ji ir G. rankomis sugriebė viena kitą už plaukų ir ji pradėjo tempti G. J. už plaukų, o G. J. tempė ją už plaukų. G. J. priešinosi ir ji priešinosi. Po ko ji paleido G., todėl pastaroji nukrito. Tokie kaltinamosios parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios G. J. ir liudytojo D. U. duoti parodymai, o taip pat G. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajam policijos komisariatui 2023 m. gegužės 9 d. pateiktame pareiškime nurodomi duomenys. Nukentėjusioji G. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2023 m. gegužės 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), leido laiką su vaikinu D. U., vartojo alkoholinius gėrimus. Išėjo į koridorių parūkyti, kuriame sutiko kaimyną V. ir pakvietė pas save namo. Pastarasis atėjo pas juos į butą, o kiek vėliau paklausė, ar gali pasikviesti savo draugę E. G. Atėjus E. G., visi draugiškai sėdėjo, bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 02.00 val. nakties, visi išėjo į laiptinę parūkyti, ko pasekoje įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir E. G., kuris peraugo į veiksmus. Prasidėjus konfliktui abi sugrėbė viena kitai už plaukų ir tampėsi. Po to paleido viena kitos plaukus ir ji krito ant žemės, ko pasėkoje susimušė nuo kritimo. Susimušė abi rankas, sumušimai buvo ties alkūnėmis, taip pat nuo kritimo susižalojo kairįjį petį. Atsistojus, abi ėjo link lauko, ir ji vėl pradėjo su E. G. tampytis už plauku. Kaltinamoji bandė jai išsukti ir nykštį, ant kurio liko mėlynė. Ji pastarąją paleido, nes jai visa tai sukėlė fizinį skausmą, jų muštynės baigėsi. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo pareiškime, kurį pateikė 2023 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajam policijos komisariatui. Be kita ko, pastarosios nurodytas įvykio faktines aplinkybes patvirtina ir kartu su kaltinamąja bei nukentėjusiąja įvykio metu buvęs liudytojas D. U., kuris pripažino, kad kaltinamajai inkriminuotu laiku ir vietoje tarp abiejų moterų įvyko konfliktas, kurio metu merginos kibo viena kitai į plaukus ir tokiu būdu E. G. smurtaujant, G. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Galiausiai, minėtas kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir vyresniosios tyrėjos J. M. 2023 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, o taip pat įvykio vietos esančios (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 15 d. apžiūros protokole nurodoma informacija.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti nukentėjusiosios G. J. atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė fizinio skausmo ir pavojingų padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – atsiradimą. Minėta aplinkybė yra patvirtinta ne tik anksčiau aptartais proceso dalyvių – kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais ir rašytine bylos medžiaga, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada. Šiuo procesiniu dokumentu nukentėjusiajai G. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – padarytos poodinės kraujosruvos rankose, kojose, nugaroje. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 1417/2023(01) taip pat pripažinta, kad šie sužalojimai pastarajai galėjo būti padaryti dešimčia trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad būtent kaltinamosios E. G. nusikalstami, smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. gegužės 6 d., 02.00 val., sukėlė nukentėjusiajai G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, kurio padarymo metu buvo jaučiamas fizinis skausmas – šie pastarosios veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios patirtais padariniais. Juo labiau, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamoji E. G. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, suvokdama, kad dėl jos smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdama. Tai reiškia, kad pastaroji veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad E. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 29 d. nukentėjusiajai G. J. jos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę E. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

E. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinama ir kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją E. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamoji nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, E. G. yra bausta administracine tvarka, taip pat teista už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, o taip pat nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui. Duomenų apie kaltinamosios gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, E. G. nėra sisteminga teisės pažeidėja, tačiau jos kriminalinė praeitis rodo tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajai neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jos nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajai vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarosios nusikalstamą elgesį ir įtakotų jos gyvenimo būdą, o būtent – 1) bausmės vykdymo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) bausmės vykdymo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu kaltinamajai E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės vykdymo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. G. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės vykdymo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.