- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- N-444-1931-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutarties L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus įgaliotas pareigūnas 2006 m. liepos 24 d. surašė L. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog šis 2006 m. sausio 21 d., apie 16.40 val. Olandų g., Vilniuje, vairavo automobilį, prieš sukdamas į kairę ir vykdydamas apsisukimo manevrą ne nuo pat važiuojamosios dalies vidurio, užtvėrė kelią antra eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė, nežymiai sutrikdė dviejų asmenų sveikatą, apgadino abu automobilius, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 150 punkto reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – Institucija) 2006 m. liepos 24 d. nutarimu L. S. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje padarymą, skyrė 750 litų baudą.
II.
L. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog nutarimas yra neteisėtas, pagrįstas tikrovės neatitinkančiais faktais, prieštaringomis specialisto išvadomis. Teigė, kad nukentėjusysis A. G. ir liudytojas V. G. autoįvykio metu dirbo specializuotoje policijos įstaigoje, įtakojo ikiteisminį tyrimą, taip sudarant sąlygas pažeisti jo teises. Nutarimą priėmęs pareigūnas atsižvelgė tik į A. G. ir V. G. parodymus, nekreipdamas dėmesio į parodymus, duotus kito liudytojo; specialistas, modeliuodamas eismo įvykio mechanizmą, nepagrįstai iš anksto pasirinko jo automobilio pradinę padėtį, netinkamai apskaičiavo automobilių judėjimo greičius. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis važiavo 40 km/h greičiu Olandų g. antra eismo juosta link Antakalnio žiedo, važiavimo krypties nekeitė. Ketindamas daryti manevrą, įjungė kairio posūkio signalą, įsitikino, kad maždaug 20 metrų atstumu už jo kitų automobilių nėra, pristabdė ir pradėjo sukti į kairę, kadangi priešinga eismo juosta buvo laisva, darė manevrą. Pažymėjo, jog jau išvažiavus automobiliui į priešingos krypties eismo juostą, pamatė lekiantį į jo automobilį, kitą automobilį. Nurodė, kad būnant priešingos krypties antroje eismo juostoje į jo automobilio vidurį atsitrenkė kitas automobilis.
Nukentėjusysis A. G. prašė L. S. skundą atmesti. Teisme parodė, kad važiavo Olandų gatve link Antakalnio žiedo antra eismo juosta, priekyje važiavo L. S., koks buvo atstumas tarp automobilių, nurodyti negali. Likus apie 50-100 metrų atstumui, priekyje važiavęs automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir jam priartėjus, staiga iš pirmos juostos suko į kairę. Atstumas buvo per mažas, kad išvengtų susidūrimo, be to, kairio posūkio signalo L. S. darydamas manevrą nerodė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutarimu L. S. skundą tenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys patvirtino, jog L. S. kairį posūkio manevrą darė ne iš pirmos, bet iš antros eismo juostos, kuria ir važiavo, o automobilių apgadinimai patvirtina, jog nukentėjusysis atsitrenkė į L. S. vairuojamą automobilį, kai šis darė posūkio manevrą. Teismas pažymėjo, kad specialistui išvadai duoti buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje laikoma nustatytu, kad L. S. posūkį darė iš pirmos eismo juostos, tačiau posėdžio metu nustatytos kitos įvykio aplinkybės. Teismas konstatavo, kad būtent A. G. nesilaikė KET 171, 172 punktų reikalavimų, kas ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo nutarimą panaikinti, o jos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 2 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme. Toks sprendimas priimtas nustačius, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė nepilnai ir nevisapusiškai, teismo išvada apie eismo įvykio kilimo priežastis nėra pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi, skundą atmetė. Toks sprendimas priimtas nustačius, jog L. S. padarytas KET pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, yra įrodytas rašytiniais dokumentais - eismo įvykio schema, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, liudytojų parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada. Teismas pažymėjo, jog nors byloje įrodymai, iš kurių galima spręsti apie eismo įvykio kilimo aplinkybes, yra prieštaringi, tačiau tiek L. S., tiek ir nukentėjusysis A. G. vienodai nurodė transporto priemonių susidūrimo vietą, o atsižvelgęs į šią aplinkybę ir panaudojęs specialiąsias žinias, atlikęs tyrimą specialistas padarė išvadą, kad L. S. posūkio į kairę manevrą atliko ne nuo kairio važiuojamosios dalies krašto, o nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Antakalnio g., vidurio, t. y. nuo brūkšninės kelio ženklinimo linijos, skiriančios pirmą ir antrą eismo juostas, vidurio (baudž. bylos Nr. 10-1-80071-06 lapas 56 „Planas-1“), ką patvirtina ir nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo J. L. paaiškinimai. Šis liudytojas teismo posėdžio metu neatsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, jog L. S. važiavo antra eismo juosta, o posūkio į kairę manevrą atliko prieš tai persirikiavęs į pirmą eismo juostą. Liudytojas H. D. iš viso nenurodė, iš kokios padėties L. S. atliko posūkio į kairę manevrą. Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio vietoje važiuojamoji dalis buvo pakankamai plati (dvi eismo juostos po 3,6 m. pločio, b. l. 14), o L. S. vairuojamas automobilis yra 1,78 metro pločio (baudž. bylos Nr. 10-1-80071-06 lapas 55), teismas konstatavo, kad kiti eismo dalyviai galėjo klaidingai įvertinti posūkio į kairę manevrą. Taip pat pažymėta, jog su eismo įvykiu nesusiję ir šioje byloje nesuinteresuoti asmenys J. L. ir H. D. nepatvirtino, kad L. S. vairuojamas automobilis būtų rodęs kokį nors įspėjamąjį posūkio signalą.
IV.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi, L. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas pažeidė jo teisę turėti atstovą byloje. Nurodo, jog 2007 m. balandžio 23 d. posėdyje jis teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo atstovo advokato Vaidoto Sviderskio ligos, tačiau teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo, taip sudarydamas teisines kliūtis visa apimtimi įgyvendinti įstatyme įtvirtintas teises; 2) nagrinėjant bylą iš naujo būtų teikiamas prašymas skirti pakartotinę autotechninę ekspertizę, kuri būtų pagrįsta tuo, jog ekspertizės akto išvados prieštarauja nesuinteresuotų byloje asmenų J. L. bei H. D. parodymams, taip pat ja būtų pašalinti ekspertizės akte nustatyti netikslumai, liečiantys jo automobilio deformacijos gylį, sukibimo koeficientus, nukentėjusiojo automobilio stabdymą, eismo įvykio modeliavimą; 3) teismas netinkamai vertino tą aplinkybę, jog byloje nesuinteresuoti asmenys J. L. ir H. D. nepatvirtino, kad jo vairuojamas automobilis būtų rodęs kokį nors įspėjamąjį posūkio signalą. Šie asmenys negalėjo matyti posūkio signalo, nes jį uždengė iš paskos važiavusio A. G. automobilis.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. ATPK 275 straipsnyje įtvirtintos įgalioto atstovo teisės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. viso teisminio nagrinėjimo metu naudojosi teisine advokato Vaidoto Sviderskio pagalba, advokatas teismo posėdžiuose dalyvavo, tačiau pastarajam neatvykus į paskutinį teismo posėdį 2007 m. balandžio 24 d. byla iš esmės išnagrinėta be jo, nors vykusiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Pažymėtina ir tai, jog ir pats advokatas bylos nagrinėjimo dieną faksu atsiuntė teismui prašymą (kartu su pridėta medicinine pažyma) atidėti bylos nagrinėjimą, nes serga. Kaip patvirtina teismo posėdžio protokolas, teismas tokį prašymą atmetė motyvavęs tuo, jog įstatymas draudžia vilkinti bylos nagrinėjimą, o byla jau kartą buvo atidėta dėl L. S. ligos.
Teisėjų kolegijos nuomone, tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija nepagrįsta. L. S. nesutiko bylą nagrinėti be jo atstovo, iš pateiktos advokato medicininės pažymos matyti, jog pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK) jam diagnozuota liga infekcinės prigimties, susirgimas konstatuotas tą pačią dieną, kai vyko teismo posėdis, kas objektyviai trukdė pasirūpinti savo atstovaujamojo tinkamu atstovavimu, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui - pačiam tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Teismo nuoroda į tai, jog tenkinant prašymą atidėti bylą būtų vilkinamas jos nagrinėjimas - nepagrįsta, nes byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą dėl jau kartą konstatuotų pažeidimų, be to, pirmą kartą byla atidėta dėl asmens ligos, susijusios su judėjimo sutrikimu (TLK kodas S.93.6). Taigi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne dėl asmens piktnaudžiavimo savo teisėmis, o dėl objektyvių kliūčių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog byloje advokato orderis išrašytas dar 2006 m. spalio 9 d., jame aiškiai įvardinta, jog pavedama Vaidotui Sviderskiui atstovauti L. S. Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau antrą kartą nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme L. S. atstovas į teismo posėdžius 2007 m. balandžio 3 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. apskritai nekviestas, taip pažeidžiant ATPK 280 straipsnio 3 punkto, Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies, 82 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Pažymėtina ir tai, jog ši administracinio teisės pažeidimo byla pakankamai sudėtinga (byloje yra prieštaringų įrodymų, daug liudytojų), todėl apelianto teiginiai, jog jis be savo atstovo negalėjo tinkamai gintis bei reikšti atitinkamų prašymų (pvz. skirti pakartotinę ekspertizę), visiškai suprantami. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylos, skirtingai nuo kitų administracinių bylų, turi savo specifiką, nes jose valstybės įgaliotos institucijos vykdo atsakomybėn traukiamo asmens teisinį persekiojimą, todėl pažeidėjo teisė naudotis teisine advokato pagalba negali būti nepagrįstai varžoma, nes ji siejama su teise į gynybą, o asmeniui tokia teisė gali būti apribojama, kai nustatomas piktnaudžiavimas ja (ABTĮ 53 str. 3 d.), ko šiuo atveju nėra.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
L. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.