- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-687-212/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- J. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1539-828/2017 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pakeisti iš atsakovo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu šalių nepilnametei dukrai E. G. priteisto materialinio išlaikymo dydį (115,85 Eur/400 Lt) ir iš atsakovo priteisti 220 Eur dydžio išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, dukrai paaugus, padidėjo jos poreikiai, dėl ko nebepakanka atsakovo teikiamo išlaikymo. Atsakovas geranoriškai neteikia papildomų lėšų dukters išlaikymui, o ieškovės gaunamų pajamų nebeužtenka net ir būtiniausiems dukters poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3314-223/2014 iš atsakovo M. G. priteistą išlaikymo dydį, nustatant, kad M. G. teikia išlaikymą dukrai E. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 190 Eur dydžio išmokomis nuo 2017 m. sausio 25 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas priteisė ieškovei J. G. iš atsakovo M. G. 215,90 Eur bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovo M. G. priteisė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Sprendė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. teismo sprendimo priėmimo metu šalių vaikui buvo septyneri metai, dėl ko, praėjus faktiškai 3 metams, akivaizdu, kad šiuo metu vaiko poreikiai padidėjo ir būtina daugiau lėšų skirti vaiko pragyvenimo, ugdymo, mokymo reikmėms. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos, kas sudaro pagrindą pakeisti 2014 m. birželio 19 d. teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai dydį, jį padidinant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis).Nustatydamas naują išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių nepilnametei dukrai yra dešimt metų, kad ji mokosi mokykloje, turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos – nustatyta trumparegystė, dėl ko vieną kartą į metus turi keisti akinius, konsultuotis pas gydytojus; ieškovė kiekvieną dieną turi samdyti auklę, kad palydėtų dukrą į mokyklą ir iš jos, nes pati dirba; o be to patiriamos papildomas išlaidos perkant lėktuvo bilietus į Lietuvą (suteikiant galimybę dukrai matytis su tėvu). Taigi šalių dukters poreikiams patenkinti yra būtinos didesnės, nei įprastinės jos amžiaus vaikui, išlaidos. Atsižvelgdamas į visa tai, o taip pat ir į teismų praktikoje suformuotą orientacinį vieno mėnesio vaiko išlaikymo dydį (380 Eur), teismas sprendė, kad E. G. išlaikymui ir būtinų poreikių tenkinimui reikalinga bei jos tėvų galima teikti suma yra apie 400-500 Eur per mėnesį.Teismas, vertindamas šalių finansinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė ir atsakovas turi beveik vienodas to paties nekilnojamojo turto objekto Lietuvoje dalis, tačiau atsakovas nedirba, neturi nuolatinių pajamų, darbo biržoje neregistruotas, turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė turi nuolatinį pajamų šaltinį, jos pajamos yra daugiau nei du kartus didesnės nei Lietuvoje nustatytas minimalus darbo užmokestis. Teismas sprendė, jog ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo. Dėl šios priežasties ji turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo nei atsakovas. Ieškovė suteikia išlaikytinei gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia, nors ieškovė laisva valia, savo pasirinkimu išvyko su išlaikytine gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimas brangesnis.Įvertinęs visus byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje šiuo metu turi būti 190 Eur (1/2 MMA) ir šis išlaikymo dydis pakeičiamas nuo 2017 m. sausio 25 d. (ieškinio teismui pateikimo) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkinamas iš dalies (86,36 procentai), teismas proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo sunkią turtinę padėtį, į tai, kad pati ieškovė sudarė tokias sąlygas bei kad dukters išlaikymui reikia didesnių piniginių sumų gyvenant Anglijoje, nei gyvenant Lietuvoje. Teigia, kad ieškovė Anglijoje turi turto, samdo auklę, todėl gali išlaikyti dukrą. Pažymi, kad ieškovė į Lietuvą grįžta siekdama pailsėti, o ne todėl, kad jis pasimatytų su dukra. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bei nustatant išlaikymą dukrai, buvo atsižvelgta į aplinkybių visetą, o šalys buvo įvertinusios savo galimybes išlaikyti vaiką. Nuo sutarties sudarymo praėjo tik trys metai, per kuriuos jo turtinė padėtis pablogėjo, o ieškovės pagerėjo. Tačiau vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė, o aplinkybė, jog dukrai reikalingi akiniai, egzistavo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasirašymo metu. Įrodymų apie ženkliai padidėjusius dukters poreikius ieškovė nepateikė. Be to, susitariant dėl dukros išlaikymo buvo nustatytas didesnis išlaikymo dydis negu jos minimalūs poreikiai buvo tuo metu. Papildomai, jo prašymu, V. G. 2016 m. liepos 13 d. pavedimu ieškovei sumokėjo 250 Eur dukros interesais, dukrai yra siunčiami siuntiniai. Šios aplinkybės teismo sprendime liko neįvertintos.Pabrėžia, jog pagal formuojamą teismų praktiką CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-7-24/2013). Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti teismų praktikos suformuoto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimus, konstatuota, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės J. G. atstovė advokatė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas. ir teisingas išvadas. Pabrėžia, jog sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo atsižvelgta į tuometinius būtiniausius dukters poreikius, o atsakovas žadėjo prie dukters poreikių tenkinimo prisidėti papildomai, tačiau šio pažado nevykdo. Apeliantas per 3 metus dukrai yra atsiuntęs tik vieną siuntinį, o jo mamos (šalių nepilnametės dukters močiutės) siunčiamos piniginės perlaidos bei siuntiniai negali būti vertinami kaip pareigos išlaikyti dukrą vykdymas.Per trejus metus yra padidėjusios dukters ugdymo išlaidos bei įvykęs spartus ekonominis augimas, dėl kurio ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos. Šiuo metu apelianto teikiamo išlaikymo dukrai dydis (115,85 Eur) tiek pagal šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiek pagal faktinį pragyvenimo lygį yra per mažas būtiniausių dukters poreikių tenkinimui ne tik Anglijoje, kur šiuo metu ieškovė su dukra gyvena, bet ir Lietuvoje. Be to, pateikto apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų bei pateikto vertinimo, juo labiau kad atsakovas net nesiekia pagerinti savo materialinės padėties, nes neturėdamas darbo nėra registruotas darbo biržoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad J. G. ir M. G. santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu, patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią šalių nepilnametės dukros E. G., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatė su motina J. G., o M. G. teikia nepilnametei dukrai E. G. išlaikymą mokamą periodinėmis kas mėnesį išmokomis po 400 Lt iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 7-10).Ieškovė J. G. prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 220 Eur, motyvuodama tuo, kad dukters poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui ir pan. išaugo, todėl mokamo išlaikymo nepakanka. Atsakovas teigia, kad didesnio išlaikymo dukrai, nei teikia, mokėti negali. Nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl priteisto vaikui išlaikymo, motyvuodamas turtinė padėtis yra sunki, todėl negali skirti vaiko išlaikymui 190 Eur per mėnesį.Įstatymas reglamentuoja, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, o prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).Teismas, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir jų pagrindu nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis; tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/20102011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 ir kt.).Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo sunkią padėtį, ieškovės sudarytas sąlygas gyventi Anglijoje, kur vaiko išlaikymui reikia didesnių sumų, ieškovės geresnę turtinę padėtį, neįvertino jo pablogėjusios turtinės padėties. Apelianto nuomone, vaiko poreikiai nuo 2014 metų, kuomet buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas, nepakito.Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei apelianto pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip minėta, tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas nustatė priteistino išlaikymo dydį iš vieno iš tėvų, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).Bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukters E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atsakovas tam neprieštaravo ir nagrinėjant ginčą nereikalavo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Akivaizdu, jog vaiko pokyčiai, praėjus beveik 3 metams, pakito, nes vaikui augant, kaip taisyklė auga ir jo poreikiai ir gyvenimo sąlygoms, ir aprangai, ir maistui, ir laisvalaikiui, ir lavinimui. Šalių dukra paauglė, turinti specialių poreikių dėl silpno regėjimo nešioja akinius, kurie gan dažnai turi būti keičiami. Ieškovės pajamos vidutiniškai sudaro apie 1‘000 GBP. Ji kartu su dukra nuomoja būstą ir už nuomą kas mėnesį moka 575 GBP, taip pat moka Peterboro miesto tarybos mokestį – 990,07 GBP per metus (b. l. 102-107). Duomenų, kad ieškovė yra įsigijusi Anglijoje nekilnojamąjį turtą, nuomoja būstą su kitu asmeniu, kad jos pajamos žymiai didesnės, nei atsakovo, byloje nėra ir apeliantas įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė.Atsakovo pajamos sudaro apie 432,67 Eur per mėnesį, jis moka trumpalaikius kreditus, nuosavybės teise valdo tris automobilius, kitų išlaikytinių neturi (b. l. 27-36, 44, 99). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, ieškovės gaunamas pajamas, jos pasirinkimą gyventi su vaiku šalyje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis, nei Lietuvoje ir todėl patenkino tik dalį (86,36) ieškovės reikalavimo. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad jis dukrai siunčia siuntinius. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas nurodė šią aplinkybę, tačiau tai tik abstraktus teiginys, nes atsakovas neatskleidė kaip dažnai jis siunčia siuntinius dukrai, ką konkrečiai jai siunčia ir kaip tai turi būti vertinama pinigine išraiška. Taigi, nesant konkrečių duomenų apie siunčiamus siuntinius, tinkamai įvertinti šią aplinkybę ir mažinti priteisto išlaikymo sumą, nėra pagrindo.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas žmogus, todėl gali susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vienintele dukra.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas, atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (250 Eur), dokumentų vertimą iš anglų kalbos (65 Eur) ir kitų dokumentų rinkimą (62 Eur). Į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas (b. l. 85, 115-116), tačiau duomenų, kad šias sąskaitas ieškovė apmokėjo, nepateikta. Nesant įrodymų, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, jos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.