Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-629-878/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
1-629-878/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20753-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-629-878/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20753-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Lenkijos Respublikoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. Č. 2019 m. gegužės 18 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties mušė artimą giminaitį – seserį R. Č., t. y. lazda sudavė jai į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą dėl kraujosruvos nugaros kairėje pusėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, A. Č. parodė, kad 2019 m. gegužės 18 d. apie 20.40 val. namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą su lazda sudavė į nugarą seseriai R. Č.. Seseriai sudavė visiškai nepagalvojęs, savo veiksmų nesuvokė, nes buvo išgėręs, galimai tai įtakojo tokį jo elgesį. Santykiai su seserimi yra sudėtingi, nesutaria dėl buitinių dalykų. Daugiau apie įvykį nieko neatsimena. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. Č. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. Č. parodė, kad gyvena kartu su mama M. Č., (duomenys neskelbtini). Brolis A. Č. atvažiuoja, tačiau kartu negyvena. Su broliu sutaria neblogai, tačiau kartais jis būna piktas. 2019 m. gegužės 18 d. ji ir A. Č. buvo namuose pas mamą. Kartu buvo ir jos draugas R. S.. Vakare ji, R. S. ir A. Č. sėdėjo lauke, gėrė alkoholinius gėrimus. R. S. nuėjo miegoti, o ji su broliu liko pavėsinėje. A. Č. pradėjo prie jos kabinėtis, įžeidinėjo. Ji bandė brolį raminti, bet jis nenurimo. Vėliau konfliktas persikėlė už kieme esančios lauko virtuvės, kur A. Č. paėmė lauko skėčio lazdą ir trenkė jai du kartus į nugarą, dėl to ji suklupo ir dešiniu keliu atsitrenkė į trinką, tikriausiai dėl to ir atsirado mėlynė ant dešinio kelio ir šlaunies. Po to, kai brolis jai sudavė lazda, jautė didelį fizinį skausmą, skaudėjo visą nugarą. Tuomet ji nubėgo į namą, o A. Č. mėtė į namą akmenis. Prabudęs R. S. bandė raminti A. Č., jie grūmėsi, stumdėsi, virtuvėje buvo išmėtyti daiktai. A. Č., pamatęs ją, atsisuko ir trenkė jai į ranką, tuo metu ji nejautė skausmo, kad skauda ranką, pajautė tik kitą dieną. Po įvykio ji nubėgo į pavėsinę ir paskambino 112. Mama įvykio nematė. Policijos pareigūnai A. Č. išsivežė. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 2, 22–25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad dažnai būna namuose pas savo sugyventinę R. Č., gyvenančią pas savo motiną M. Č., taip pat į namus dažnai atvyksta R. Č. brolis A. Č.. Jis 2019 m. gegužės 18 d. buvo pas R. Č. namuose, ten taip pat buvo R. Č. motina. Vakare jis nuėjo miegoti, tačiau pažadino triukšmas, pažiūrėjęs per langą pamatė, kaip A. Č. mėto į namą akmenis. Išėjęs į kiemą, bandė jį nuraminti, laikė jo rankas, kad nemėtytų akmenų, o A. visą laiką rėkė, visus keikė, rėkė ant R. Č.. Vėliau A. Č. nurimo. Po kažkiek laiko, būdamas lauke, išgirdo triukšmą sklindantį iš namo virtuvės. Atėjęs pamatė, kad A. Č. varto daiktus. Bandė A. Č. nuraminti, kad jis neišdaužytų visų daiktų, tuomet jie susistumdė. Jiems besistumdant, į virtuvę atėjo R. Č., kuri visą laiką ramino A. Č.. A. Č. ketino sudaužyti sekciją su stiklais, todėl R. Č. užstojo sekciją, kad A. Č. jos nesudaužytų. Ar A. trenkė R. Č., nematė, viskas vyko labai greitai. Vėliau viskas nurimo. R. Č. išsigando, ji iškvietė policiją. Policijai išvažiavus, R. Č. pasakė, kad kai jis miegojo, A. Č. jai trenkė su lazda (b. l. 37–38).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad R. Č. nurodė, jog 2019 m. gegužės 18 d. namuose neblaivus brolis A. Č. sudavė jai du smūgius į nugarą. Protokole apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (b. l 1–11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. 453/2019 (0) matyti, kad R. Č. nežymiai sutrikdyta sveikata dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje ir nugaros kairėje pusėje. Dėl patirtų sužalojimų ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 42).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. Č., mušdamas lazda per nugarą, nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – seseriai R. Č. ir tokiais savo veiksmais jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. Č., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. Č. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 75–76).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. Č. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. Č. prieš tai teistas Lenkijos Respublikoje (b. l. 48–50), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 51–56). Kaltinamasis nevedęs, dirba. A. Č. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. Č. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta A. Č. paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b. l. 75–76), įpareigojant A. Č. visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. Č. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą jos įvykdymui.

Kaltinamojo A. Č. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m gegužės 18 d. 22.30 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 16.15 val. (dvi dienas) (b. l. 64–65). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į A. Č. paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73–74).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, CD su vaizdo medžiaga paliekamas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant A. Č. visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. Č. visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą jos įvykdymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. Č. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2019 m gegužės 18 d. 22.30 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 16.15 val. laiką (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, CD su vaizdo medžiaga palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. Č..

Teisėja I. L.