- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-02
- Bylos Nr.
- 2-212-896/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00792-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- UAB „Jumisa“
- Atsakovas
- A. A.
Kategorija 16.5.3.; 35.2.; 44.2.; ; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 116.1.
2015 m. sausio 2 d.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Eglei Valinčienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Jumisa“ atstovei adv. Renatai Cibulskienei, atsakovo A. A. atstovui adv. pad. V.Ražukui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jumisa“ ieškinį atsakovui A. A. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 16784,52 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo UAB „Jumisa“ atstovė adv. R.Cibulskienė ieškinį palaiko. Ji paaiškino, kad 2013-03-22 atsakovas A. A., kuris dirbo pas ieškovą vairuotoju, vežė krovinį per Lenkiją ir padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirta 18000 Lenkijos zlotų bauda už 12 kelio ruožų. Atsakovas nepilnai sumokėjo elektroninę rinkliavą už važiavimą nacionaliniu keliu. Atsakovas šiais keliasi važiavo ne pirmą kartą, tai matyti iš byloje esančių rašytinų įrodymų. Atsakovas per Lenkiją yra važiavęs ir su priekaba, ir be priekabos, todėl tikrai žinojo visą sumokėjimo tvarką. Atsakovas žinojo kaip teisingai sumokėti elektroninę rinkliavą, tačiau ar dėl neatidumo, ar tyčia, sumokėjo rinkliavą ne taip kaip reikia. Automobilyje yra įrenginys, kuriame reikia nuspausti mygtuką esant tam tikrame kelio punkte. Šis įrenginys susisiekia su kelio apmokėjimo sistema ir iš elektroninės kortelės nuskaitoma tam tikra suma. Atsakovas mygtuką nuspaudė kaip už važiavimą be priekabos, tačiau jis važiavo su priekaba ir tą žinojo. Todėl buvo nuskaityta mažesnė suma ir dėl to jis gavo baudą, o automobilis buvo sulaikytas. Atsakovas neturėjo lėšų, kad galėtų paskirtą baudą sumokėti, o automobilis buvo sulaikytas. Ieškovas, siekdamas išvengti didesnių nuostolių dėl automobilio sulaikymo, pats sumokėjo už atsakovą baudą, o taip pat sumokėjo už priverstinį automobilio saugojimą aikštelėje. Ieškovas sumokėjo 14834,52 Lt (18000 Lenkijos zlotų) baudą ir 1950 Lt už automobilio priverstinį saugojimą. Todėl dėl atsakovo veiksmų patyrė 16784,52 Lt nuostolius. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas, kad atsakovas per tam tikrą laiką dirbdamas šiuos nuostolius padengs. Šie nuostoliai buvo užfiksuoti ir finansinėje apyskaitoje. Tačiau atsakovas skolos negrąžino,. Atsakovas vėliau iš darbo išėjo ir šalių darbo santykiai nutrūko.
Atsiliepimas
Atsakovo A. A. atstovas adv. pad. V.Ražukas paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Ieškovas ieškinį grindžia CK 6.50 str., tačiau pažymėtina, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Būtent šiuo atveju, prievolės esmė - administracinė nuobauda, yra asmeninio pobūdžio, todėl ieškovas negali remtis šia teisės norma. Ieškovas šiuo atveju veikė savo rizika. Be to, nuostolių atsiradimas yra susijęs su kaltės klausimu. Šiuo atveju atsakovo kaltė nenustatyta. Pagal teisės normas, kurių pagrindu atsakovui Lenkijoje skirta nuobauda, matyti, kad jos įtvirtina objektyvaus pakaltinamumo doktriną. Todėl pareigą sumokėti kelių mokestį turėjo ne atsakovas, o ieškovas. Tačiau, nepaisant kaltės, baudžiamas vairuotojas. Ieškovas turėjo galimybę sekti kelių mokesčio sumokėjimą, tačiau to nedarė ir apie neteisingą mokesčio sumokėjimo atsakovo neinformavo. Atsakovas, nesumokėdamas viso mokesčio, jokios naudos neturėjo. Tai buvo klaida. Galbūt ją lėmė ir techninės priežastys, - netinkamai prijungta priekaba. Be to, atsakovas nebuvo instruktavęs atsakovo apie kelių mokesčio sumokėjimo tvarką. Anksčiau atsakovui buvo pavykę tinkamai sumokėti už kelius. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas gavo 18000 Lenkijos zlotų baudą. Pateiktas tik vienas nutarimas dėl 1500 Lenkijos zlotų baudos skyrimo. Ieškovo pateiktoje avansinėje apyskaitoje nurodomos sumos, susijusios su darbo santykiais, tuo tarpu ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš civilinių teisinių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad Lenkijos Respublikos Vyriausiasis kelių transporto inspektorius 2013-03-22 priėmė sprendimą skirti A. A. 1500 zlotų baudą. Lenkijos Respublikos Vyriausiosios kelių transporto inspekcijos 2013-12-30 sprendimu skundžiamas sprendimas paliktas nepakeistas (t. 1, b.l. 6-42). Iš UAB „Jumisa“ 2013-12-08 avansinės apyskaitos matyti, kad A. A. skirtas 16784,52 Lt avansas pagal pateiktus dokumentus (t. 1, b.l. 43). A. A. nuo 2012-02-02 iki 2014-01-06 dirbo UAB „Jumisa“ tarptautinių reisų vairuotoju ekspeditoriumi (t. 1, b.l. 44-46), su juo buvo sudaryta visiškos vairuotojo – ekspeditoriaus materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b.l. 47-48). UAB „Jumisa“ A. A. į sąskaitą 2013-03-27 pervedė 1950 Lt kaip apmokėjimą už priverstinį automobilio saugojimą aikštelėje (t. 1, b.l. 49). UAB „Jumisa“ 2013-03-26 pervedė 18000 Lenkijos zlotų Respublikos Vyriausiosios kelių transporto inspekcijai už kaip A. A. baudą (t. 1, b.l. 50). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-06-16 sprendimu atsisakė nagrinėti UAB „Jumisa“ prašymą atsakovui A. A. dėl 16784,52 Lt žalos išieškojimo. Motyvuodama tuo, kad reikalavimo dėl žalos – už atsakovą sumokėtos administracinės nuobaudos išieškojimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, o reikalavimo dėl materialinės žalos – lėšų, panaudotų apmokėti už priverstinį transporto priemonės saugojimą išieškojimo praleistas procedūrinis terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją (b.l. 109-112). IŠ PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos 2013-03-31pirkėjui UAB „Jumisa“ matyti Statoil kortelės Nr. 704487352148000445, priskirtos transporto priemonei, kurios valstybinis numeris DFU115, išlaidos (t. 2, b.l. 12-23). Iš atlyginimo žiniaraščio ir jį lydinčių dokumentų matyti A. A. darbo užmokestis ir kitos atsakovui skirtos išmokos darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo galiojimo laikotarpiu (t. 2, b.l. 36-142). Iš UAB „Jumisa“ įsakymų dėl komandiruotės matyti, kad A. A. darbo pobūdis buvo krovinių vežimas į Vakarų Europos valstybes (t. 2, b.l. 143-160).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškinys dalyje dėl 14834,52 Lt nuostolių priteisimo tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.50 str. 3 d. trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Jumisa“, kaip trečiasis asmuo, įvykdė A. A. prievolę – sumokėjo administracinę baudą Lenkijos Respublikos Vyriausiosios kelių transporto inspekcijai. Taigi, UAB „Jumisa“ perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku A. A.. Atsakovo argumentas, kad prievolė yra asmeninio pobūdžio, todėl pagal CK 6.50 str. 1 d. trečiasis asmuo jos negalėjo įvykdyti, atmestinas. Teismas pažymi, kad CK 6.50 str. 1 d. norma saisto prievolės šalis, t.y. šiuo atveju kreditorių Respublikos Vyriausiosios kelių transporto inspekciją ir skolininką A. A., todėl tik kreditorius šiuo atveju galėtų reikšti prieštaravimą dėl to, kad prievolę įvykdė ne pats A. A., o trečiasis asmuo UAB „Jumisa“. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kreditorius atsisakė tokio prievolės įvykdymo, jam prieštaravo. Priešingai – iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad baudos suma pervesta į kreditoriaus sąskaitą, mokėjimo nurodymas įvykdytas. Taigi, kreditorius priėmė tokį prievolės įvykdymą ne iš skolininko, o iš trečiojo asmens, todėl vadovaujantis CK 6.50 str. 3 d. UAB „Jumisa“ perėjo kreditoriaus teisės. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentą, kad ne atsakovas, o ieškovas turėjo sumokėti kelių mokestį, todėl nėra atsakovo kaltės. Iš Lenkijos Respublikos Vyriausiasis kelių transporto inspektoriaus 2013-03-22 sprendimo skirti A. A. 1500 zlotų baudą (t. 1, b.l. 30) pažeidimo aprašymo matyti, kad pagal Viešųjų kelių įstatymo 13k straipsnio 1 d. 1 p. autotransporto priemonės vairuotojas, apie kurį kalbama 13 str. 1 d. 3 p., už važiavimą nacionaliniu keliu privalo sumokėti elektroninę rinkliavą. Taigi, ne transporto priemonės savininkas ar krovinio savininkas, o autotransporto priemonės vairuotojas turėjo atlikti veiksmus – sumokėti elektroninę rinkliavą. Atsakovas šiuos veiksmus atliko netinkamai, jo kaltė nustatyta įsiteisėjusiais Lenkijos Respublikos Kelių transporto inspekcijos sprendimais. Būtent dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas, veikdamas sąžiningai, ir siekdamas kuo mažesnių nuostolių, įvykdė prievolę už atsakovą, dėl ko patyrė nuostolius. Taigi, yra nustatyti visi civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai – kaltė, priežastinis ryšys ir pasekmės. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentą, kad atsakovas buvo nebuvo tinkamai instruktuotas kaip turi sumokėti elektroninę rinkliavą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas dirbo ieškovo įmonėje nuo 2012-02-02, pažeidimas, dėl kurio atsirado nuostoliai, padarytas 2013-03-22. Atsakovo darbo pobūdis buvo krovinių vežimas į vakarų Europos valstybes, taigi, per Lenkijos Respubliką. Kaip nurodė paties atsakovo atstovas, ankstesnių reisų metu atsakovas tinkamai sumokėdavo elektroninę rinkliavą. Todėl akivaizdu, kad atsakovas, kurio darbo pobūdis buvo dažnas važiavimas per Lenkijos Respublikos teritoriją, turėjo pakankamai žinių ir įgūdžių tinkamai sumokėti elektroninę rinkliavą. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovui skirta 18000 Lenkijos zlotų bauda, o pateikė įrodymus tik dėl 1500 zlotų baudos. Teismas, remdamasi įrodymų tikėtinumo taisykle, daro išvadą, kad atsakovui buvo skirta 18000 Lenkijos zlotų bauda, kurią visą už atsakovą sumokėjo ieškovas. Tai įrodo Lenkijos Respublikos Vyriausiosios kelių transporto inspekcijos 2013-12-30 sprendimo aprašomoji dalis (t. 1, b.l. 35), iš kurios matyti, kad pats atsakovas, skųsdamas Lenkijos Respublikos Vyriausiojo kelių transporto inspektoriaus 2013-03-22 sprendimą argumentavo, kad nepagrįstas baudos skyrimas sumuojant pravažiuotus mokamų kelių ruožus, o taip pat ieškovo pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad jis už atsakovą sumokėjo 18000 Lenkijos zlotų baudą (t. 1, b.l. 50). Ieškovo atstovė aiškiai nurodė priežastį, dėl kurios nepateikė visų dokumentų – vertimo išlaidų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad dėl su vienu pažeidimu susijusių dokumentų vertimo išlaidų dydis sudarė 892,16 Lt, todėl laikytinas pagrįstu ir protingu ieškovo argumentas, kad dėl 12 pažeidimų vertimo išlaidos būtų pernelyg didelės.
Ieškinys dalyje dėl 1950 Lt priteisimo už automobilio priverstinį saugojimą tenkintinas. Ši suma pervesta darbdavio darbuotojui už su darbinėmis funkcijomis atsiradusias išlaidas. Ši suma apskaityta avansinėje apyskaitoje. Todėl reikalavimas vertintinas kaip prašymas atlyginti materialinę žalą (LR Darbo kodekso 245 str.). Šis reikalavimas atsisakytas nagrinėti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-06-16 sprendimu, nes praleistas procedūrinis terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją (b.l. 109-112). Dažniausiai procedūrinis terminas įvardijamas kaip įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose (pirmiau nurodyta – kreiptis į darbo ginčų komisiją terminas (DK 289 straipsnis) ir šie procedūriniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). Vadovaujantis LR DK 295 str. teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. 1950 Lt ieškovas pervedė atsakovui, kad šis galėtų sumokėti už automobilio priverstinį saugojimą aikštelėje. Ši suma vertintina kaip kompensacinė išmoka, kurią darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės (DK 253 str. 3 p.). Kadangi su darbuotoju buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą (DK 255 str. 3 p.). Ieškovas, siekdamas išvengti didesnių nuostolių (suma už kiekvieną automobilio saugojimo dieną būtų augusi), elgėsi rūpestingai ir sąžiningai. Pažymėtina, kad automobilio priverstinis saugojimas atsirado dėl atsakovo kaltų veiksmų - padaryto administracinio teisės pažeidimo. Taigi, yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.), todėl iš atsakovo priteistina 1950 Lt.
Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 425 str. 3 d. ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 504 Lt žyminį mokestį. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 93 str.). Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 1800 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 892,16 Lt vertimo išlaidos ir pašto išlaidos valstybei (35,50 Lt).
Priteistinos sumos perskaičiuojamos iš litų į eurus LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 4861,13 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurus 13 centų), 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2014-03-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 145,97 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 97 ct) žyminį mokestį, 521,32 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurus 32 ct) teisinės pagalbos išlaidas ir 258,39 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 39 ct) ieškovui UAB „Jumisa“.
Priteisti iš ieškovo 10,28 Lt (dešimt Eur 28 ct) pašto išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.