Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-17 · Administracinė byla Nr. I-2040-437/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
I-2040-437/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07499-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Raimondas Blauzdžius, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
L. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2040-437/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07499-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1-7, 31-35) prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-11-18 sprendimą Nr. 1D-10248(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“; 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, išmokėti jai neteisėtai neišmokėtą 6 151,71 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-09-01.

Patikslintu skundu pareiškėja patikslino savo reikalavimus, prašo įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, jai išmokėti neteisėtai neišmokėtą nuo 2010-01-01 iki 2014 m. 13 278,71 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, vietoj 2013-12-04 prašyme nurodytos 6 151,71 Lt sumos. 2014-01-29 teisme registruotas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo (b. l. 41-42). Pareiškėja šiame prašyme taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad jos prašyme nurodytos priežastys neturi pagrindo, prašo priteisti sumažintą pensiją už tris metus - 11 661,35 Lt.

Paaiškina, kad VRM sprendimu jai buvo paskirta 876,36 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundo padavimo termino kreiptis į teismą neatnaujinti, bylą nutraukti. Atsiliepimuose (b. l. 27, 44, 47) paaiškina, kad terminas kreiptis į teismą yra procesinis, o ne materialusis (konstatuota LVAT nutartyje Nr. A444-2232/2013). Vertina, kad pareiškėjai taikytinas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą, galiojantis pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nuo 2013-01-01. Pareiškėjai valstybinė pensija buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitinkant Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius teisėtumo. Pažymėtina, kad pareiškėja neteisingai reikalavime nurodo, kad jos valstybinė pensija buvo mažinama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.

Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo pareiškėjai.

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 str. buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.

LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-66/2015). Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas sumažinta valstybinė pensija pareiškėjai turėjo būti išmokėta už 2010 m. sausio mėnesį - 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėja skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2013-12-04 (spaudas ant voko, b. l. 16). Vertintina, kad pareiškėja praleido trejų metų senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl valstybinės pensijos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą dėl reikalavimo priteisti susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau kaip metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21.

Pareiškėja pažymi, kad savo pažeistų teisių laiku negalėjo apginti dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo pensijų perskaičiavimo klausimu, pagrįstai tikėjosi, kad valstybė nustatys jų grąžinimo tvarką. Pabrėžia, kad iš Konstitucinio Teismo nutarimo, skelbto 2012-09-21 ji sužinojusi apie paskutinį pažeidimo elementą – pensijos sumažinimo neteisėtumą. Apie savo teisės į pensijos nepriemokos dalies praradimą sužinojo 2013-11-22, kai gavo skundžiamą aktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad pareiškėja terminą kreiptis į teismą savo teisėms ginti dėl valstybinės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 priteisimo praleido objektyviai, dėl buvusio painaus teisinio reglamentavimo. LVAT 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 galutinai suformavo teismų praktiką dėl kreipimosi į teismą termino. Pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi nepraėjus mėnesiui laiko nuo nutarties minėtoje byloje priėmimo, o taip pat – nepraėjus mėnesiui laiko nuo skundžiamo akto gavimo. Termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl terminas atnaujinamas.

Pareiškėjai VRM sekretoriaus 2002-04-19 išvada už tarnybą nuo 2002-03-13 paskirta valstybinė pensija – 876,36 Lt (b. l. 21). Pareiškėja 2013-10-21 kreipėsi į VRM su prašymu atsiųsti pažymą apie pensijos dydį ir nurodyti kokia pensijos suma neišmokėta ir kada bus grąžinta pensijos nepriemoka. Pareiškėja taip pat prašė nurodyti nuo kada ir kokiu pagrindu jai pensija sumažinta (b. l. 22). VRM 2013-11-18 sprendimu Nr. 1D-10248(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusią nepriemoką, informavo, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nenagrinės pareiškėjos prašymo dalies dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 23–24).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-11-15 pažymos (b. l. 25-26) matyti, kad pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, o laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-09-01 – ir taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 15 str. (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pasisakė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d., Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012‑12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjai valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. esant pagrįstoms sąlygoms, t. y. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris neprieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjos skundo dalis dėl priteisimo valstybinės pensijos dalies, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, atmetama kaip nepagrįsta.

Tačiau pareiškėjai nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2011-01-01 iki 2012-08-31 nepagrįstai neišmokėta

6151,71 litų (1781,69 eurai) dydžio pensijos dalis. Ši suma pareiškėjai priteistina iš valstybės.

Pažymėtina, kad VRM savo atsiliepime neginčija pensijos nepriemokos dydžio, kuris apskaičiuotas ir nurodytas Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-11-15 pažymoje (b. l. 25–26).

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VRM 2013-11-18 sprendimą Nr. 1D-10248(11), kuriame nurodyta, kad, neturima teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusią nepriemoką, pareiškėja informuojama, kad remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nenagrinės pareiškėjos prašymo dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT 2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552‑1377/2014). Vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Atsakovės skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatyti skundo padavimo terminai. Atsižvelgęs į minėtą LVAT praktiką, teismas konstatuoja, kad VRM nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtintu terminu ir nepasisakė skundžiamame akte dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus priimta skundžiamo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 2 p., 101 str. 7 d., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjai L. G. atnaujinti terminą skundui paduoti dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-01-01.

Pareiškėjos L. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjai L. G. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1781,69 eurus, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-11-18 sprendimo Nr. 1D-10284(11) dalį, kurioje nurodoma, kad atsisakoma nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl taikymo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusIna KirkutienėHalina Zaikauskaitė