Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-09 · Civilinė byla Nr. 2S-348-516/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
2S-348-516/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Kreditorius
Danske Bank A
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-348-516/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

V. G. užtikrindamas iki 2048-05-30 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-09-02 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė Danske Bank A/S jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,0600 ha, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu: kiemo statiniais (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Paaiškino, kad kreditorius 2011-04-08 įspėjo skolininką ir skyrė jam papildomą terminą iki 2011-05-09 sumokėti 463,81 EUR įsiskolinimą. Per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengus, kreditorius kredito sutartį 2011-05-09 nutraukė vienašališkai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-01 nutartimi atmetė kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. G. įkeistų nekilnojamųjų daiktų. Teismas konstatavo, kad 2008-05-30 kredito sutartis prieš terminą buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi teismas pripažino, jog kredito sutarties Bendrosios dalies 10.1.1 p. ir 10.2 p., kuriais remiantis kreditorius nutraukė sutartį, yra nesąžiningos bei negaliojančios.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-09-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinti visiškai. Su teismo nutartimi nesutinka todėl, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kredito sutarties nutraukimo metu skolininkas buvo pradelsęs sumokėti tris kredito įmokas iš eilės. Esant tokioms aplinkybėms kreditorius turėjo pagrindą manyti, jog yra iškilusi grėsmė tolimesniam kredito sutarties vykdymui, todėl pagrįstai 2011-05-26 išsiuntė skolininkui pranešimą apie sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė ir nepasisakė dėl kreditoriaus veiksmų nutraukiant kredito sutartį atitikimo kredito sutarties sąlygoms. Faktinės aplinkybės nutraukiant su V. G. sudarytą kredito sutartį iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartimi baigtos civilinės bylos faktinių aplinkybių, t.y. ratio decidendi yra skirtingas. Aptariamu atveju šalių sudarytoje kredito sutartyje yra nurodyta, jog teisė nutraukti kredito sutartį kreditoriui atsiranda tik tada, kai kredito gavėjas ne tik kad negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų mokėtinų sumų, bet taip pat nepašalina šio pažeidimo per 20 kalendorinių dienų. Kredito sutartyje numatytas 20 dienų terminas pažeidimui pašalinti yra protingas ir visiškai atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus. Iki pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo skolininkas buvo pradelsęs sumokėti kredito įmokas už keturis mėnesius. Vartojimo kredito įstatymo 19 str. numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Taigi, minėtas įstatymas pripažįsta tokius sisteminius sutarties pažeidimus esminiu pažeidimu. Kreditorius, siekdamas tinkamo kredito sutarties vykdymo, siuntė skolininkui priminimus apie susidariusį įsiskolinimą ir ragino jį padengti, tačiau tai nebuvo padaryta. Jei skolininkas vėluoja sumokėti įmokas, nesikreipia į kreditorių su prašymu pertvarkyti mokėjimus pagal kredito sutartį, nepašalina pažeidimų per nustatytą terminą, kreditorius turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyta ateityje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas V. G. prašo kreditoriaus skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Paaiškina, kad kredito sutarties 10 d. šalys nesusitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo nesikreipiant į teismą tvarkos. Kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį anksčiau nustatyto termino tik teismo tvarka. Skolininkas jokio 2011-05-09 įspėjimo iš kreditoriaus nėra gavęs. Skolininko mokėjimų pradelsimas negali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, kadangi visa prievolės suma yra 100 176,27 EUR, o buvo pradelsta vos apie 560 EUR. Vėlavimas sumokėti kredito įmokas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes kreditorius dėl šio pažeidimo priskaičiavo netesybas, kurias skolininkas apmokėjo. Skolininkas vykdo savo prievoles, nors ir nereguliariai, tačiau grąžina kreditą. Skolininkas tyčia nesiekė nesumokėti kreditoriui priklausančių įmokų, tiesiog jis laikinai susidūrė su finansiniais sunkumais apie ką buvo informuotas ir kreditorius. Kredito sutarties 10.1.1 p. sąlyga yra nesąžininga, nes užtenka pavėluoti apmokėti bent vieną kredito įmoką ir kreditorius įgauna teisę nutraukti sutartį anksčiau nustatyto termino ir reikalauti anksčiau numatyto laiko grąžinti visą suteiktą kreditą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Atskirajame skunde keliamas klausimas ar nagrinėjamu atveju buvo galimas kredito sutarties vienašalis nutraukimas, kas laikytina pagrindu pradėti priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

CPK 544 str. nustatyta, kad nurodytame skyriuje bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Plėtodamas hipotekos teisėjo kompetenciją nustatančių normų aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Toks procesinis veiksmas sietinas su patikrinimu, ar kreditavimo sutartis prieš terminą buvo nutraukta tinkamai, kas laikytina esmine sąlyga hipotekos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Kreditorius atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog kredito sutartis prieš terminą buvo nutraukta nepagrįstai, nes skolininkas iš esmės pažeidė kredito sutartį, kas sudarė pagrindą kreditoriui manyti, jog yra iškilusi grėsmė tolimesniam sutarties vykdymui. Iš byloje pateiktos šalių 2008-05-30 sudarytos kredito sutarties nuostatų matyti, jog skolininkui buvo suteiktas bendras 101.367,01 EUR dydžio kreditas iki 2048-05-30 būstui pirkti (b. l. 41). Kredito sutartį kreditorius nutraukė tuo pagrindu, kad skolininkas pradelsė sumokėti 463,81 EUR sumą (b. l. 54). Atkreiptinas kreditoriaus dėmesys, jog kasacinis teismas 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, suformulavo hipotekos teisėjo atliekamų procedūrų ribas, į kurias, tais atvejais kai tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, patenka ir patikrinimas, ar kreditorius tinkamai vienašališkai nutraukė sutartį, ir ar sutarties nuostatos, kuriomis rėmėsi atlikdamas minėtą veiksmą, yra sąžiningos skolininko kaip vartotojo – silpnesnės sandorio šalies atžvilgiu.

Kredito sutartį kreditorius vienašališkai nutraukė remdamasis sutarties Bendrosios dalies 10.2 punktu, kuriame numatyta, jog kreditoriaus pagrįsta nuomone atsiradus bet kuriam iš Bendrosios dalies 10.1. punkte nurodytų nutraukimo pagrindų, jis turi teisę, pateikdamas skolininkui pranešimą raštu, nutraukti šią sutartį ir pareikalauti, kad skolininkas nedelsiant ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėtų visą negrąžintą kredito sumą, mokėtinas palūkanas ir visas kitas pagal šią sutartį mokėtinas sumas. Tokiu atveju ši sutartis laikoma nutraukta ir šiame punkte nurodytos sumos tampa mokėtinos nuo banko pranešimo gavimo kredito gavėjo nurodytu adresu ar atitinkamame notarų biure momento. Kredito sutarties Bendrosios dalies 10.2. punkto taikymo pagrindu kreditorius įvardijo 10.1.1. papunktį, kuriame nustatyta, kad sutarties nutraukimo pagrindu laikytina situacija, kai skolininkas sutartyje nustatyta tvarka nesumoka bet kokios pagal sutartį mokėtinos sumos sutartyje nustatytu terminu ir neištaiso pažeidimo per 20 kalendorinių dienų. Šios Kredito sutarties nuostatos apylinkės teismo pagrįstai buvo pripažintos nesąžiningomis bei negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.)., kadangi jos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą skolininko (vartotojo) nenaudai. Kredito sutarties Bendrosios dalies 10.1.1. papunktyje nustatyta sąlyga, kad sutartis gali būti nutraukta, jeigu laiku nesumokama bent viena mokėtina suma, negali būti laikoma nei sąžininga, nei protinga atsižvelgiant į tai, kas esminiu sutarties pažeidimu laikomas pavėlavimas sumokėti vos vieną kredito įmoką, nors patys sutartiniai santykiai yra ilgalaikio pobūdžio.

Pats kreditorius sutinka, jog skolininkas, nors ir vėluodamas, tačiau vykdė mokėjimus, siekė sumažinti skolą. Pradelsti mokėjimai lyginant su viso kredito suma sudarė tik kiek mažiau nei 0,5 proc. visos paimtos kredito sumos. Pripažinus kredito sutarties nuostatas, kuriomis remdamasis kreditorius nutraukė sutartį, negaliojančiomis, teismo vertinimu laikini mokėjimų sutrikimai, atsižvelgiant į ilgalaikį sutartinių santykių pobūdį bei mastą, negalėjo būti pagrindas kreditoriui pasinaudoti ir įstatyme (CK 6.218 str.) numatyta vienašalio sutarties nutraukimo tvarka. Skolininko pradelsta mokėtina suma sudarė tik apie 0,5 proc. viso kredito sumos, todėl kreditorius net ir informavęs 2011-04-08 skolininką apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą, nesilaikė CK 6.209 str. reikalavimų, kadangi minėto straipsnio 3 d. aptariamu atveju negalėjo būti taikoma (CK 6.209 str. 4 d.). Kreditoriui nepagrindus, jog kredito sutartis vienašališkai buvo nutraukta laikantis sutarties ar įstatymų nustatytos nutraukimo tvarkos, hipotekos teisėjas pagrįstai atsisakė pradėti priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą ir kreditoriaus pareiškimą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, tinkamai taikė bylų dėl pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė