- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- II-244-121/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- K. K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Giedrei Katinaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K., jo atstovui adv.pad. Nerijui Andriusevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. K. skundą dėl Elektrėnų policijos komisariato (PK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Elektrėnų PK (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas K. K. , UAB „Grifs AG“ Teisės ir personalo skyriaus vadovui, 2006m. gruodžio 5 d. surašė ATP protokolą Nr.P251751 už tai, kad bendrovės saugos tarnybos darbuotoja V. S., dėvinti įmonės uniformą, 2006-11-10 parduotuvėje „Super netto“ vykdė neginkluotą asmens ir turto saugą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo. Atsižvelgus į tai, K. K. laikytas pažeidęs Asmens ir turto saugos įstatymo 12 str. 1 dalies reikalavimus (b.l.22-23).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2006m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.N315987 K. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 172 str. 1 dalyje, padarymą skyrė 700 Lt baudą (b.l.24).
Šalies argumentai
K. K. prašo nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti. Paaiškina, jog V. S. UAB „Grifs AG“ dirba nuo 2006-09-05 kandidate į apsaugos darbuotojus ir darbe vadovavosi kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiais nuostatais, dėvėjo nustatyto pavyzdžio uniformą su prisegtu pareigas atitinkančiu pažymėjimu. Asmens ir turto saugos įstatymo 12 str. 1 dalis numato, jog asmeniui, priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2005-02-02 nutarimu Nr.116 patvirtintos Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-30 įsakymu Nr.V-619 patvirtintos Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklės. Pagal pastarųjų nuostatas apsaugos darbuotojų pažymėjimus išduoda teritorinė policijos įstaiga per 40 kalendorinių dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo, o licencijavimo taisyklių 16.4 punktas įtvirtina, jog licencijos turėtojas, prieš priimdamas asmenį dirbti apsaugos darbuotoju, privalo pateikti teritorinei policijos įstaigai prašymą patikrinti, ar jam nėra Asmens ir turto apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatytų apribojimų. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas sukuria situaciją, kai, priėmus į darbą apsaugos darbuotoją, privalu sudaryti darbo sutartį, tačiau mažiausiai 40 dienų jam negalima pavesti apsaugos darbuotojo funkcijų, kita vertus, teisės aktai nedraudžia asmenims, su kuriais saugos tarnyba sudarė darbo sutartį bei dėl kurių pateikė parašymą išduoti pažymėjimą, dirbti kandidatais į apsaugos darbuotojus arba stažuotis apsaugos darbuotojo pareigose. Į tai atsižvelgus, bendrovės direktoriaus 2005-08-01 įsakymu patvirtintos atitinkamos bendrovės darbuotojų pareigybės. Kandidatė į apsaugos darbuotojus ginčo atveju nevykdė apsaugos darbuotojo funkcijų, parduotuvės „Super netto“ signalizacijų sistemos stebimos nepertraukiamu režimu UAB „Grifs AG“ centriniame stebėjimo pulte, todėl pavojaus atveju kandidatui tereiktų paspausti pavojaus mygtuką ir atvyktų licencijuoti, turintys reikiamus leidimus bei atitinkantys visus įstatymo reikalavimus apsaugos policijos ekipažai. Jo žiniomis, Policijos departamentas teritoriniams policijos skyriams išplatino Policijos generalinio komisaro pavaduotojo V. N. pranešimą, kuriame rekomenduoja netaikyti atsakomybės pagal ATPK 172 straipsnį, jeigu darbuotojas nevykdo Asmens ir turto saugos įstatymo suteiktų teisių ir pareigų. Mano, jog V. S. 2006-11-10 nevykdė apsaugos darbuotojų funkcijų, gi uniformos dėvėjimas nesietinas tik su pareigų vykdymu (b.l.2-5).
K. K. ir jo atstovas teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad prekybos centruose darbas yra paprastas, iš esmės sauga nevykdoma, kandidatai prižiūri vidaus tvarką, stebi, ar nevykdomos vagystės, dalyvauja priimant prekes. Leidimas dirbti ir pažymėjimas V. S. nėra išduoti iki šiol, nes jos atžvilgiu nėra atliktas patikrinimas. Jie asmenį kandidatu priima patikrinę preliminariai savo jėgomis, nes visa tolesnė procedūra užima ilgą laiką- jie lanko kursus, laiko egzaminus, tikrina sveikatą ir pan. V. S. nei patikrinimo metu, nei kitu jokių saugos funkcijų neatliko, o kandidatų funkcijų apimtis, palyginus jas su saugos darbuotojų pareiginėmis funkcijomis, labai skiriasi, kandidatų funkcijos yra numatytos Nuostatų 13,15 punktuose. Įmonės saugos tarnybos darbuotojai kandidatus nuolat stebi, 1-2 kartus per savaitę inspektuoja. Kandidatą patikrinus ir gavus leidimą dirbti bei PK išduotą pažymėjimą, su juo sudaryta darbo sutartis yra pakeičiama.
Teisėja, įvertinusi skundo motyvus, ištyrusi rašytinius bylos įrodymus ir išanalizavusi pažeidimo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.
Rašytiniais bylos įrodymais patvirtinta, kad V. S. į UAB „Grifs AG“ kandidate į apsaugos darbuotojus priimta, šalims sudarius 2006-09-05 darbo sutartį Nr.1D-797 (b.l.10), jai išduotas to paties numerio įmonės darbo pažymėjimas su nuotrauka ir įrašu „Valentina, kandidatas į apsaugos darbuotojus“ (b.l.27). Jos darbą reglamentuoja bendrovės direktoriaus 2005-08-01 įsakymu patvirtinti UAB „Grifs AG“ kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiai nuostatai, kurių 13-18 punktuose surašytos funkcijos darbo vietoje (b.l.12-14). Šiuos nuostatus palyginus su Apsaugos darbuotojo pareiginiais nuostatais, matyti, kad abiejų funkcijų apimtis ir pobūdis, atliekant objekto saugą, labai smarkiai skiriasi (b.l.116-18). Byloje esantis tikrinusio pareigūno tarnybinis pranešimas yra skirtas daugiau kandidatės aprangos aprašymui, pažymėjus, kad tarnybinio ginklo ar specialiųjų apsaugos priemonių ji neturėjo, tačiau kokias ji konkrečias saugos funkcijas tuo metu atliko- neatskleista (b.l.28).
ATPK 172 str. 1 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas pareiškėjas, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Administracinis kaltinimas pareiškėjui suformuluotas už tai, jog jis, būdamas UAB „Grifs AG“ Teisės ir personalo skyriaus vadovu, leido 2006-11-10 V. S., neturinčiai apsaugos darbuotojo pažymėjimo, parduotuvėje „Super netto“ vykdyti neginkluotą asmens ir turto saugą, taip pažeidus Asmens ir turto saugos įstatymo 12 str. 1 dalies reikalavimus. Minėta nuostata skelbia, jog asmeniui, priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas. Vykdant asmens ir turto saugą, privaloma šį pažymėjimą nešiotis.
Vyriausybės 2005-02-02 nutarimu Nr.116 patvirtintų Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių 16.4 punkte įtvirtina, jog licencijos verstis asmens ir turto sauga turėtojas, prieš priimdamas asmenį dirbti apsaugos darbuotoju, privalo pateikti teritorinei policijos įstaigai prašymą patikrinti, ar nurodytajam asmeniui nėra Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnyje nustatytų apribojimų būti apsaugos darbuotoju. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-30 įsakymu Nr.V-619 patvirtintų Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių 4 punktas numato, jog juridinis asmuo, kuris pageidauja gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą juridinio asmens darbuotojui, priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, teritorinei policijos įstaigai pateikia prašymą ir kitus 4.2-4.7 punktuose nurodytus dokumentus. Gavęs visus tinkamai įformintus dokumentus ir juos užregistravęs pareigūnas organizuoja patikrinimų atlikimą, siekdamas nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių apsaugos darbuotojo pažymėjimas juridinio asmens darbuotojui galėtų būti neišduotas (8 p.). Patikrinimai turi būti atlikti ir sprendimas dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo (neišdavimo) priimtas ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šių taisyklių 4 punkte nurodytų visų dokumentų pateikimo ir prašymo užregistravimo dienos.
Taigi, iš šių normų matyti, jog išties licencijuotos saugos įmonės, preliminariai patikrinusios kandidato atitikimą pareigoms, mažiausiai 40 dienų jų negali priimti į darbą, tad akivaizdu, kad, norėdamos užtikrinti ritmingą personalo atranką, priverstos šiuos būsimus darbuotojus samdyti kitais pagrindais, mokėti atlyginimą, reiškia- ir užtikrinti užduotis. K. K. teisme teigė, kad V. S. tinkamumas pareigomis yra nepatikrintas iki šiol.
ATPK 260 str. numato, kad ATP protokole turi būti nurodyti teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir atskleista pažeidimo esmė. Šie elementai pagal jau nustovėjusią teismų praktiką nustato tokios kategorijos bylų nagrinėjimo ribas. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje protokole atskleista pažeidimo esmė yra K. K. padarytas Asmens ir turto saugos įstatymo 12 str. 1 dalies reikalavimų nepaisymas, pasireiškęs tuo, kad jam pavaldi bendrovės saugos tarnybos darbuotoja V. S., dėvėjusi įmonės uniformą, vykdė neginkluotą asmens ir turto saugą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo. Asmens ir turto saugos įstatymo 12 str. 1 dalį aiškinant sistemiškai („Asmeniui, priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas. Vykdant asmens ir turto saugą, privaloma šį pažymėjimą nešiotis“), matyti, kad šios teisės normos (t.y. elgesio taisyklės) nepaisymas, sukeliantis, šiuo atveju, administracinę atsakomybę, yra apsaugos darbuotojo (1 elementas), priimto į darbą (2 elementas) ir vykdančio asmens ir turto saugą, nesinešiojimas (nesegėjimas) apsaugos darbuotojo pažymėjimo (3 elementas). Gi V. S. pažeidimo nustatymo metu nebuvo priimta dirbti apsaugos darbuotoja, todėl pagal jau cituotus teisės aktus iš viso negalėjo turėti apsaugos darbuotojo pažymėjimo, taigi- ir jį nešiotis (segėti). Įvertinus pasakytą, teismas daro išvadą, kad V. S. tokios veikos, už kurią numatyta atsakomybė, nepadarė, taigi, ir K. K. nubausti pagal ATPK 172 str.1 dalį pagrindo nebuvo. Skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla - nutraukiama (ATPK 250 str.1d. 1 punktas) .
Šioje situacijoje gali kilti abejonių, ar pareiškėjas tuo pačiu teisiniu pagrindu galėjo būti nubaustas už tai, kad jam pavaldi darbuotoja be saugos darbuotojo tarnybinio pažymėjimo (o iš esmės- nebūdama saugos darbuotoja) vykdė asmens ir (ar) turto saugą. Dėl to pasakytina, kad 1) kaip minėta, institucija iš viso neatskleidė, kokias, jos nuomone, V. S. atliko specifines saugos funkcijas, tai, kad ji dėvėjo saugos firmos uniformą su tam tikromis regalijomis ir prisegtu darbuotojo (tiksliau- kandidato) ženklu, jos buvimą objekte sutapatinti su saugos funkcijų atlikimu neduoda jokio pagrindo; 2) teismo nuomone, atliekamų funkcijų atskleidimas šiuo atveju turi didelę reikšmę, nes paprasčiausias prekybos salės priežiūros, stebėjimo funkcijas gali atlikti bet kuris uniformuotas ar neuniformuotas prekybos parduotuvės (centro ar pan.) darbuotojas, kuriam tai yra pavesta; 3) bet kokiu atveju, jei institucija mano, kad už tokią veiką (asmeniui, nepriimtam dirbti saugos darbuotoju ir todėl neturinčiam saugos darbuotojo tarnybinio pažymėjimo, pavedimas vykdyti asmens ir (ar) turto saugą) K. K. turėtų atsakyti administracine atsakomybe, jam turėtų būti keliama nauja ATP byla kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjami vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ įstatymu. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str., kuris nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo išlaidos. Nagrinėjamai bylai ABTĮ 44 str. netaikomas, nes ATP bylose nėra proceso šalių, K. K. nėra pareiškėjas ABTĮ 23 str.prasme, o Elektrėnų PK – atsakovas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2p., 128 str., teisėja
nutarė:
skundą patenkinti. Elektrėnų policijos komisariato 2006-12-05 nutarimą Nr.N315987, kuriuo K. K. (asm. k. 336701260073) skirta 700 Lt bauda, panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti.
Prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas – netenkinti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.