Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-508-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-15
Bylos Nr.
1A-40-508-2014
Teisminio proceso Nr.
1-70-1-00224-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Valdas Vitunskas, Jurgis Kiškis
Civilinis ieškovas
D. Š.
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
D. Š.
Kategorijos

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-40-508-2014

Teisėja: N.Butnorienė Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00224-2009-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.2.; 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, nukentėjusiajam civiliniam ieškovui D. Š., išteisintajam R. S., gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo D. Š. civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 13 d. 17 val. iki 2009 m. rugsėjo 14 d. 12 val., išlauždamas garažo durų spyną, įsibrovė į nuomojamą D. Š. patalpą – garažą Nr. 198, esantį Druskininkų mieste, garažų bendrijoje „S.“, ir pagrobė svetimą turtą – D. Š. priklausantį motociklą „SUZUKI GSF 600“, v. n. (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam D. Š. padarydamas 6000 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nubausti areštu 80 parų, bausmę paskiriant atlikti areštinėje; nukentėjusiojo D. Š. 7904,60 litų civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo R. S.; daiktinius įrodymus - plaušelius, pakabinamą spyną, metalinį strypelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, šališkai vertino įrodymus, nepagrįstai nepatikimais pripažino liudytojo B. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jo atpažinimo pagal nuotraukas protokolą, kurio metu atpažino R. S. kaip asmenį, kuris jam atvairavo remontuoti (parduoti) D. Š. priklausantį (pagrobtą) motociklą, liudytojo K. J. duotus parodymus, jo atpažinimo pagal nuotraukas protokolą, kurio metu atpažino R. S. kaip asmenį, kurį matė galimai 2009-10-07 apie 13-14 val. važiuojantį D. Š. motociklu, liudytojų S. V., M. K. parodymus, kurie patvirtino, jog B. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausa bei asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas procesinis veiksmas vyko baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, taip pat liudytojos L. R. parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. S. kaltę neigė, parodė, kad į D. Š. garažą įsibrovęs nebuvo, motociklo nepagrobė, niekada D. Š. motociklu nevažiavo, tačiau pripažino, kad žinojo ir matė, jog D. Š. garaže, šalia kurio buvo ir jo naudojamas garažas, buvo motociklas „SUZUKI“, pripažino, kad turėjo automobilį „Mercedes Benz“, ir kad, prieš 2009-10-08 išvykdamas į JAV, pardavė tamsios spalvos automobilį „Mercedes Benz“. Nukentėjusysis D. Š. patvirtino, kad motociklą jis į garažą pastatė 2009 m. rugsėjo 13 d., apie 17 val. 2009 m. rugsėjo 14 d., apie 11-12 val., atvykęs į nuomojamą garažą Nr. 198, esantį garažų kooperatyve „Signalas“, rado nupjautą garažo durų spynos ąsą. Atidaręs duris pamatė, kad nėra motociklo „Suzuki GSF 600“ apie 6000 - 7000 Lt vertės. Patvirtino, kad garažo kaimynas buvo R. S., kuris naudojosi automobiliu „Mersedes Benz“ ir žinojo apie turimą motociklą. Įtarė iš karto R. S., nes šis buvo gyręsis, kad per motociklininkų suvažiavimą jis buvo pavogęs baikerių motociklą, kuriuo jam leido pavažiuoti, išardęs dalimis pardavė. Patvirtino, kad vagystės išvakarėse R. S. matė, kad jis pastatė motociklą į garažą, nes jis taip pat buvo prie garažo. Motociklą surado pats pagal skelbimus internete www.autogidas.lt ir www.autoplius.lt. maždaug po pusantro mėnesio. Kilus įtarimui, kad gali būti pardavinėjamas jo motociklas, jis nuvyko į Pulko gatvę Alytuje. Užėjęs į namo garažą, pamatė savo apardytą motociklą. B. R. pasakė, kad tai vogtas motociklas, iškvietė policiją. Šeimininkas teigė, kad gali atpažinti žmones, kurie atvarė motociklą, nes nenori nemalonumų. Skelbimai internete buvo įdėti 2009-10-16. B. R. aiškino, kad motociklą atvežė 2009 m. spalio 7-8 dienomis. Vėliau sužinojo, kad K. J. matė su draugu motociklą, kuriuo Veisiejų gatve važiavo R. S.. Tyrimo metu dėl padarytos žalos atlyginimo susisiekus telefonu su B. R., pas kurį buvo rastas motociklas, jis teigė, kad policijos įstaigoje atpažino R. S., todėl pasiūlė dėl žalos atlyginimo kreiptis į jį. 2009-09-14 įvykio vietos, esančios Druskininkų mieste, garažų bendrijoje „S.“, apžiūros protokolas patvirtina nukentėjusiojo D. Š. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. R. parodė ir patvirtino, kad 2009 metais, spalio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, laikotarpyje nuo 10 iki 12 val., pas jį į garažą, esantį Alytaus mieste, Pulko g. 29 A, atvyko du nepažįstami asmenys, kurie atvarė remontuoti mėlynos spalvos motociklą „Suzuki“ be valstybinių numerio ženklų. Patvirtino, kad minėti asmenys norėjo motociklą parduoti už 2500 Lt. Jis sutiko jį nupirkti, tačiau paprašė motociklo dokumentų. Jaunuoliai minėjo, kad dokumentus pristatys 2-3 savaičių laikotarpyje, tačiau, išvykę „Mercedes“ tamsios spalvos automobiliu, minėtų dokumentų nepristatė. Po skelbimo įdėjimo dienos 2009-10-29, apie 16 val., pas jį atvyko nepažįstamas vyriškis, kuris apžiūrėjęs patvirtino, jog parduodamas motociklas „Suzuki“ buvo iš jo pavogtas. 2009-11-11 liudytojas B. R. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. S. kaip asmenį, kuris jam pardavė motociklą „Suzuki“. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole esantys įrašai patvirtina, jog šis veiksmas, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Liudytojas M. K. patvirtino, kad B. R. apklausos metu apibūdino požymius asmens, kuris atvairavo motociklą. Su liudytoju B. R. atliko asmens parodymą atpažinti pagal asmenų nuotraukas. Buvo pateiktas asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas, kuriame buvo suklijuotos ir užantspauduotos penkių asmenų nuotraukos. Pagal fotonuotrauką liudytojas B. R. atpažino R. S.. Liudytojas S. V. patvirtino, kad tyrėjas M. K. liudytojui B. R. pateikė atpažinimui suklijuotas 5 ar 6 nuotraukas, iš kurių B. R. iš karto atpažino R. S., parodydamas „šitas“, apklausos metu liudytojas nurodė atpažinto asmens požymius. Liudytoja L. R. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje jau buvo liudytojo B. R. atpažinimo pagal nuotraukas protokolas, šis liudytojas buvo atpažinęs B. S., ir protokole buvo įklijuotos 5 ar 6 nuotraukos. Liudytojo B. R. teisme duoti parodymai dėl tyrėjo M. K. padarytų procesinių pažeidimų jam parodant atpažinti asmenį pagal fotonuotrauką, kurio metu jis atpažino R. S., neatitinka objektyvios tikrovės. Teismas nepagrįstai šio ikiteisminio tyrimo veiksmo, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo B. R. duotų parodymų nepripažino įrodymais, nepagrįstai juos vertino kritiškai ir atmetė. Liudytojas K. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad galimai 2009-10-07, apie 13-14 val., kartu su R. K. Druskininkų mieste, Veisiejų gatvėje, pamatė jo pažįstamam D. Š. priklausančiu motociklu „Suzuki“ važiuojantį iš matymo pažįstamą jaunuolį, vadinamą „S.“. Jį neabejotinai atpažino. Kitą dieną susitikęs D. Š. sužinojo, kad jam priklausantis motociklas „Suzuki“ buvo iš jo pavogtas. Tada jis D. Š. pasakė, kad jam priklausančiu motociklu „Suzuki“ matė važiuojantį jaunuolį, vadinamą „S.“. Šis liudytojas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. S. kaip asmenį, kurį matė 2009-10-07 važiuojantį D. Š. priklausančiu motociklu „Suzuki“. Tai liudytojas K. J. patvirtino ir teisme įrodymų tyrimo metu. Liudytoja L. R. teisme patvirtino, kad K. J. ikiteisminio tyrimo metu R. S. atpažino nedvejodamas. Liudytojas R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino liudytojo K. J. nurodytas aplinkybes, tačiau parodė, kad nepastebėjo, kas vairavo motociklą „Suzuki“. Patvirtino, kad motociklo D. Š. nevairavo, nes jį pažįsta ir būtų atpažinęs. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, R. K. teisme neparodė, jog ,,atpažinti, kas vairavo motociklą buvo neįmanoma“, tai nėra užfiksuota ir teisiamojo posėdžio protokole. Šios aplinkybės rodo, kad teismas įrodymus vertino šališkai. Nėra jokio pagrindo abejoti liudytojų K. J. ir R. K. parodymais, liudytojo K. J. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kurio metu atpažino R. S. kaip asmenį, kurį matė 2009-10-07 važiuojantį D. Š. priklausančiu motociklu „Suzuki“, protokolu. Liudytojas K. J. jau apklausos metu buvo nurodęs, kad D. Š. motociklą vairavo jo pažįstamas „S.“, tačiau nežinojo jo vardo. Todėl minėtas ikiteisminio tyrimo veiksmas atliktas tik siekiant patikslinti asmenį (S.) ir išsiaiškinti, ar tyrimo įstaigos turima informacija apie galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį ir liudytojo matytas ir atpažintas asmuo „S.“ yra tapatūs. Tai, kad K. J. atpažino R. S., nekelia jokių abejonių. Liudytojas K. J. logiškai argumentavo, kodėl jis neabejotinai atpažino ir jam nekilo abejonių, jog motociklą vairavo R. S.. Nukentėjusysis D. Š., liudytojai B. R., K. J., R. K., M. K., S. V., L. R. parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, be to, šių asmenų parodymai atitinka ir faktinius bylos duomenis. Remiantis R. S. parodymais, jis iki išvykstant 2009-10-08 į JAV turėjo tamsios spalvos automobilį „Mercedes Benz“, kurį prieš išvykdamas pardavė. Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. Š. bei liudytojo B. R. duotų parodymų ir atpažinimo protokolo, R. S. pas B. R. buvo atvykęs tamsios spalvos automobiliu „Mercedes Benz“. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad R. S. 2009-10-08 išvyko į JAV, todėl jam buvo reikalinga pakankama suma lėšų kelionės išlaidoms padengti bei pragyvenimui JAV. Teisme ištirti įrodymai paneigia R. S. versijas, jog jis į D. Š. garažą įsibrovęs nebuvo, motociklo nepagrobė, niekada D. Š. motociklu nevažiavo. Ištirti paminėti įrodymai, jų visuma paneigia R. S. iškeltas versijas ir patvirtina kaltinimą, jog R. S. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 13 d. 17 val. iki 2009 m. rugsėjo 14 d. 12 val., išlauždamas garažo durų spyną, įsibrovė į patalpą - garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Druskininkų mieste, garažų bendrijoje „Signalas“, nuomojamą D. Š., ir pagrobė svetimą turtą - D. Š. priklausantį motociklą „SUZUKI GSF 600“, v. n. (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam D. Š. padarydamas 6000 Lt turtinę žalą. Ši veika atitinka BK 178 str. 2 d., todėl R. S. pripažintinas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą ir nukentėjusįjį civilinį ieškovą, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyręs baudžiamosios bylos esmines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodytas R. S. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, todėl kaltė pagal BK 178 str. 2 d. neįrodyta ir jis pagrįstai išteisintas. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Įsibrovimas tai neteisėtas patekimas į patalpą bet kuriuo būdu, pvz. durų išlaužimas, patekimas per neužrakintas duris ir kt., jei tai padaryta, turint tikslą pagrobti ten esantį turtą. Vagystės objektyviosios pusės požymiams būdingi du momentai: slaptas arba atviras svetimo turto paėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Turto paėmimas – tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavą. Va­gys­tė baig­ta, kai kal­ti­nin­kas pagrobęs už­val­do sve­ti­mą tur­tą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą būtent BK 178 str. 2 d., t.y. svetimo turto – D. Š. motociklo „SUZUKI GSF 600“, v.n. (duomenys neskelbtini) pagrobimu, įsibrovus į patalpą – šio garažą, išlaužus garažo durų spyną.

Pažymėtina, jog inkriminuojamas nusikaltimas padarytas slaptai, kitiems asmenims nematant. Byloje nesurinkti jokie objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad būtent R. S. išlaužė garažo durų spyną, ar nupjovė spyną, ar durų įvorę. Pas R. S. nebuvo surasti ar paimti nusikaltimo įrankiai, kuriuos panaudojęs būtų neteisėtai patekęs į garažą. Nukentėjusiojo D. Š. garaže nesurasti R. S. pėdsakai, ant motociklo taip pat nesurasti tokie pėdsakai. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent R. S. būtų pagrobęs motociklą „SUZUKI GSF 600“, v.n. (duomenys neskelbtini). O baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką, nekyla jokių pagrįstų abejonių, o visos iškilusios abejonės, kai jų negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Įvykio vietos apžiūros protokolas pažymi, jog perpjauta garažo Nr. 198 durų spynos ąsa, laužimo žymių ir rankų antspaudų ant spynos „Master“ nerasta, rasti ir paimti medžiagos plaušeliai. Nukentėjusysis civilinis ieškovas D. Š. parodė taip pat. Tačiau kaltinimas įrodinėja, kad motociklas pagrobtas iš patalpos išlaužiant garažo durų spyną, nors spyna net nebuvo sugadinta, nebuvo išlaužta, ji buvo užrakintoje padėtyje, durų sklendė taip pat buvo užrakintoje padėtyje. Pagal nukentėjusiojo parodymus aišku, jog buvo nupjauta ne spyna, o durų spynos ąselė. Tai matyti ir iš įvykio vietos apžiūros metu padarytų įvykio vietos fotografijų. Pažymėtina, kad byloje buvo apžiūrėti ir metaliniai vartai, esantys garažų bendrijoje tarp garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir būtent ant šių vartų esanti spyna buvo nupjauta. Spyna ir nuo jos nupjautas strypelis buvo apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos, tačiau R. S. sąsajų su šiais daiktais neįrodyta.

Apeliacinėje instancijoje atliktas įrodymų tyrimas, siekiant išnagrinėti apeliaciniame skunde ginčytinas aplinkybes. Buvo apklausti išteisintasis R. S., nukentėjusysis civilinis ieškovas D. Š., liudytojai K. J., R. K..

Išteisintasis R. S. parodė, jog 2009 m. rugsėjo-spalio mėn. laikotarpiu motociklais nevažinėjo, nei motociklo, nei apskritai jokios dviratės transporto priemonės neturėjo. Motociklą „Hondą“ yra turėjęs tik studentaudamas, tačiau jis jau seniai parduotas, o kartu parduotas ir šalmas. Be to, jis turi teisę vairuoti tik iki 11 kW galios motociklus, o D. Š. motociklo galingumas buvo 600 cm³, todėl juo važiuoti negalėtų. R. S. neneigia, jog žinojo, kad D. Š. turi motociklą, nes jis buvo garažo kaimynas ir R. S. matydavo jį važinėjantį. Matė, kad tai žalios spalvos „Suzuki GSF 600“. Tačiau su nukentėjusiuoju artimiau nebendravo ir niekada jam nėra pasakojęs, kad kada nors būtų pavogęs motociklą. Jis pažįsta ir liudytojus K. J., nes jie mokėsi vienoje mokykloje, o R. K. pažįsta iš bylos, tačiau nei su vienu jų jokių reikalų neturėjo. Išteisintasis neneigė, kad turėjo ir tamsiai mėlynos perlamutrinės spalvos „Mercedes Benz“ 1998 m. automobilį, kurį prieš išvykdamas į JAV pardavė. Tuo metu jis pragyvendavo pardavinėdamas iš Baltarusijos atsivežtą dyzeliną, pardavinėjo dyzeliną garaže, taip sukaupė pinigų kelionei. Į JAV išvyko užsidirbti, tai buvo seniai suplanuota kelionė.

Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme R. S. davė analogiškus parodymus ir jų nuosekliai laikėsi. Paaiškino, kad jam 2012-09-14 ryte atvažiavus į garažą nusipilti iš Baltarusijos parsivežto dyzelino, D. Š. jam pasakė, kad apvogtas jo garažas – pavogtas motociklas, todėl iškvietė policiją. D. Š. jį apšaukė, kad būtent jis pavogė jo motociklą. Jis matė, kad garažo pakabinama spyna buvo nupjauta, tačiau jis su tuo neturi nieko bendro. 2009-09-13 jis neneigia, kad buvo garaže su savo draugu, nes garaže būna praktiškai kasdien. Draugas jį vežė į Vilnių, o vakarą praleido namuose su mama ir sese, tačiau apie tai jo niekas neapklausė.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas D. Š. parodė, jog motociklą „SUZUKI GSF 600“, v.n. (duomenys neskelbtini) pirko prieš du metus iki vagystės, įvykusios 2009 m. rugsėjo mėn. 13-14 d. d., motociklo kaina buvo apie 6000 Lt. 2009 m. spalio mėn. pats surado pagrobtąjį motociklą ir atgavo, buvo apgadintas spidometras, spalva nubraižyta, trūko šakių, remonto kaina apie 7800 Lt. Su R. S. yra kalbėjęs apie motociklą, tačiau jis didelio susidomėjimo nukentėjusiojo motociklu nerodė. Nukentėjusysis įtarė motociklo vagyste R. S., nes šis vagystės išvakarėse matė garaže stovėjusį motociklą, ten laikydavo retai. Prieš kurį laiką jam R. S. buvo sakęs, kitiems negirdint, kad jis pats motociklų entuziastas, motociklininkų sambūryje buvo pavogęs motociklą. Nukentėjusysis matė, kad tą vakarą, kai jis pastatęs motociklą į garažą išvažinėjo iš jo, į savo garažą atvažiavo R. S. su draugu sidabrinės spalvos BMW5, nes jo laukė klientas pirkti kuro. Todėl jis yra įsitikinęs, kad kažkuris iš šių trijų asmenų matė motociklą garaže. Po vagystės, apie spalio mėn., jis kalbėjosi su K. J., kuris yra jo žmonos pusbrolio sūnus. K. J. pasakė, kad matė, kaip R. S. važiavo D. Š. motociklu be šalmo, tik su kapišonu. Po šio pokalbio apie įtarimus, jog vagystę įvykdė R. S., jis pranešė policijai. Savo motociklą pas R. rado pradėjęs tikrinti skelbimus.

Liudytojas K. J. parodė, kad D. Š. yra jo kaimynas. Žinojo, kad D. Š. turėjo motociklą, buvo matęs. Žinojo, kad nukentėjusysis niekam kitam važinėti jo neduoda, tačiau matė, kaip D. Š. motociklu važiavo kitas asmuo. Motociklas toks vienintelis miestelyje, todėl iš karto jį atpažino. Motociklas buvo įdomios formos, apklijuotas įvairiais lipdukais – mėlynais baltais, raudonais, tačiau dominuojanti spalva balta. Matė R. S. važiuojant motociklu Veisėjų g., kuomet liudytojas su juo prasilenkė, važiuodamas iš darbo autobusiuku, kurį vairavo S. T.. Liudytojas negalėjo nurodyti kokiu greičiu važiavo tiek jis, tiek motociklininkas, tačiau matė pakankamai, apie 10-15 sek., nes motociklininkas buvo be šalmo tik su kažkokiu galvos apdangalu, todėl liudytojas atpažino R. S., kurį pažinojo iš matymo, tačiau tada jo vardo ir pavardės nežinojo. Kaip buvo apsirengęs motociklininkas neatsimena, tačiau tikrai buvo be šalmo. Tą kartą autobusiuke K. J. važiavo su K., tačiau dėl motociklininko nieko nekalbėjo. Liudytojas tada dar nežinojo, kad D. Š. motociklas buvo pavogtas, todėl susitikęs paklausė, kam jį davė pasivažinėti.

Liudytojas patvirtino tą aplinkybę, kurią nurodė ir pirmosios instancijos teisme, kad atliekant atpažinimą Druskininkų policijos komisariate, buvo išdėliotos 7-8 (pirmosios instancijos teisme sakė 8-9) nesuklijuotos nuotraukos, ištrauktos iš aplanko, ir liepta nurodyti asmenį. Jis parodė S., o po to tyrėja jį apklausė. Kai rodė nuotraukas, jos nebuvo taip suklijuotos ir su antspaudais, kaip yra byloje.

Atitinkamai pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, liudytojas K. J. davė kitokius parodymus. Jis aiškino, kad negali nurodyti datos, tačiau prisimena tą aplinkybę, kad einant pėsčiomis kartu su R. K. gatve pamatė pravažiuojantį D. Š. motociklą, kurį vairavo ne D. Š.. Motociklą pažinojo, nes nekartą jį buvo matęs, jis buvo baltas su raudonu. Žinodamas, kad D. Š. motociklo niekam neduodavo, jis, pamatęs pravažiuojantį motociklą, D. Š. paskambino ir paklausė, kam jis davęs motociklą, šis atsakė, kad niekam, stovi lauke. Po kurio laiko D. Š. jam perskambino ir pasakė, kad motociklo tikrai prie namų nėra. Liudytojas matė, kad motociklą vairavo S., kuris buvo su šalmu, veidą dengė šalmo stiklinis gaubtas. S. atpažino iš veido bruožų, plaukų spalvos, akių. Motociklą matė 100 metrų atstumu, kuris pravažiavo greitai. Tyrėjai pasakė, kad motociklą matė ne važiuodamas automobiliu, o eidamas, sakė, kad vairuotojas buvo su šalmu. Kad vairuotojas buvo be šalmo, nesakė. Tokių parodymų nedavė. Jo parodymai klaidingai užfiksuoti. Plaukai buvo išsikišę iš šalmo.

Atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-21 protokole užfiksuota, kad K. J. paaiškino, jog galimai 2009 m. spalio 7 d. jis, važiuodamas automobiliu kartu su R. K., Veisiejų gatvėje pamatė važiuojantį D. Š. motociklą, kurį vairavo S. be šalmo. Sekančią dieną jis paklausė D. Š., kam davė pralėkti motociklu, šis atsakė, kad niekam. Tuomet jis iš D. Š. sužinojo, kad pavogtas jo motociklas. Jis D. Š. pasakė, kad matė jo motociklu važiuojantį S.

Iš 2012-08-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad K. J. atpažino R. S., kurio nuotrauka įklijuota Nr. 4, ir parodė, kad R. S. atpažino kaip asmenį, kurį galimai 2009-10-07 matė važiuojantį su D. Š. motociklu Veisiejų gatvėje. Atpažįsta jį pagal bendrus jo veido bruožus ir pagal tamsius, trumpus jo plaukus, nes būtent tada jis buvo trumpų, tamsių plaukų.

Liudytojas R. K. apeliacinio teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei R. S., nei D. Š. nėra jo giminaičiai ar šeimos nariai, jis neturi priežasčių nei apkalbėti jų, nei išaukštinti. D. Š. jis pažįsta, nes gyvena kaimynystėje, o S. iki 2009 m. rugsėjo pažinojo tik iš matymo. Su J. bendraudavo kiekvieną dieną. Liudytojas žinojo, kad D. Š. turėjo motociklą „britva“ tik negali nurodyti jo modelio, laikydavo prie namų. Jis buvo margas, šviesus, pilkas su mėlynu ar raudonu. Žinojo, kad S. moka važinėti motociklu, jis tai darė daug metų. Yra jį matęs prieš porą – tris metus važinėjant motociklu su šalmu ir be šalmo. Su K. J. niekada neaptarinėjo D. Š. dingusio motociklo aplinkybių. Kai matė pravažiuojantį motociklą, ėjo pėsčiomis apsipirkę iš „Maximos“ parduotuvės. Jis nematė, kas važiavo motociklu ir taip visą laiką tvirtino. Atstumas tarp jų ir motociklininko buvo 100-150 m, jie ėjo viena gatve, buvo prie „Maximos“, kuri yra Veisiejų g., o motociklininkas įsuko į kitą gatvę. Jo manymu, motociklininkas buvo be šalmo, tačiau jo veido buvo neįmanoma pamatyti dėl tolimo atstumo. Motociklą jis atpažino, nes daug kartų matė kieme, kad tai D. Š. motociklas jam pasakė K. J.. R. K. paaiškino žinojęs, kad D. Š. turėjo du motociklus.

Atitinkamai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme liudytojas R. K. parodė, kad datos ir laiko neprisimena, tačiau prisimena, kad jam ir K. J. pėsčiomis einant Čiurlionio gatve, jie pamatė gana greitai pravažiuojantį D. Š. motociklą „britva“. Kas vairavo motociklą nežino, nes vairuotojas buvo su šalmu. Motociklą pamatė maždaug 100 metrų atstumu, greitis buvo nemažas, atpažinti kas vairavo motociklą buvo neįmanoma. Liudytojui pasirodė, kad motociklas buvo pilkos spalvos, jo pavadinimo nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-17 duodamas parodymus R. K. paaiškino, kad 2009 m., mėnesio, dienos neprisimena, jis, važiuodamas kartu su K. J. automobiliu Čiurlionio gatve, Čiurlionio – Vytauto g. sankryžoje matė važiuojantį motociklą „Suzuki“, priklausantį D. Š., kuriuo važiavo ne D. Š., o jam nepažįstamas asmuo, kuris buvo su šalmu, asmens veido nematė. Apie tai K. J. pasakė D. Š., tuomet sužinojo, kad motociklas iš D. Š. pavogtas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojų K. J. ir R. K. parodymai itin prieštaringi, jie skirtingai nurodo kokiomis aplinkybėmis matė važiuojantį galimai D. Š. motociklą. Iš esmės skiriasi detalės kaip atrodė motociklas ir motociklininkas.

Negana to, jie buvo apklausti tik 2012-08-21 ir 2012-10-17, t.y. po 3 metų, nors D. Š. apie tai, kad K. J. su draugu R. matė jo motociklu 2019-10-07 važiuojantį R. S. tyrėjams nurodė dar 2009-10-09. Liudytojai neparodė, jog tuo laiku būtų kažkur ilgesniam laikui išvykę, todėl visiškai neatitinka realybės faktas, kad D. Š. nebūtų tai iškart nurodęs tyrėjams, kad yra liudytojas ar liudytojai, matę jo motociklą bei atpažinę vairavusį motociklą asmenį. Juk pats D. Š. buvo aktyvus bei ieškojo ir surado savo motociklą, todėl nebūtų nutylėjęs tokią aplinkybę bei iškart nepasakęs tyrėjams apie liudytojus, po ko akivaizdu, kad šie būtų buvę apklausti netrukus. Apklausiant liudytoju K. J. pastebėtos pastangos padėti giminaičiui D. Š., užtvirtinti šio išankstinį įsitikinimą, kad motociklą pagrobė garažo kaimynas R. S.. Abejotina aplinkybė, kad asmuo net praėjus trejiems metams tiksliai atsimena, kurią dieną matė pravažiuojantį motociklą, nes diena šiuo atveju labai reikšminga. K. J. teigė, jog atpažino važiuojantį motociklininką, tačiau kokiu būdu pamatė pravažiuojantį motociklą, nurodė skirtingas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje apeliacinėje instancijoje parodė, kad su motociklu prasilenkė važiuodamas transporto priemonėje, tačiau vengė atskleisti asmenybę vairuotojo, su kuriuo važiuojant, sėdint priekinėje sėdynėje, matė bevažiuojantį motociklu būtent R. S. be šalmo, su kapišonu. Taip pat parodė, jog tąkart buvo kartu draugas R. K.. Tačiau pirmosios instancijos teisme K. J. jau nurodė kitas aplinkybes – paaiškino, kad pravažiuojantį motociklą pamatė einant kartu su R. K. gatve, tačiau kada tai buvo, negalėjo pasakyti. Nors motociklas pravažiavo 100 metrų atstumu, jis matė, kad motociklą vairavo S., nors šis buvo su šalmu, veidą dengė šalmo stiklinis gaubtas. S. atpažino iš veido bruožų, plaukų spalvos, akių. Liudytojas paneigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad motociklininką matė be šalmo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie prieštaravimai parodymuose paneigtini nesuinteresuoto giminystės ryšiais liudytojo R. K. parodymais apeliacinėje instancijoje, kad nors ir matė pravažiuojantį motociklą, panašų į D. Š., kurį netgi nurodė kitokios dominuojančios spalvos, tačiau dėl buvusio per didelio atstumo apie 100-150 metrų, nebuvo galima atpažinti vairuotojo, ypač įvertinant ir tai, kad šis vairavo su šalmu stikliniu gaubtu.

Šalies argumentai

K. J. nurodė skirtingas aplinkybes ir kada D. Š. pasakė, jog matė R. S. važiuojantį jo motociklu: ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai pasakė jau kitą dieną, po to kai matė pravažiuojantį motociklą, tačiau tai buvo apie 2009-10-07, apie 13-14 val., atitinkamai teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog pats paskambino D. Š. paklausti kam jis davė motociklą ir nurodė, jog ką tik matė R. S. važiuojantį jo motociklu. Kadangi D. Š. pasakė, kad motociklo niekam nedavė ir jis stovi kieme, vadinasi jis dar nežinojo, jog motociklas pavogtas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad motociklas buvo pavogtas iš garažo, bet ne iš kiemo, netgi ženkliai anksčiau. Taigi, šie parodymai prieštarauja ir D. Š. parodymams, kad K. J. apie matytą jo motociklą pranešė 2009-10-08, t.y. apytikriai po trijų savaičių laiko nuo vagystės. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, apie tai, kad matė R. S. važiuojantį motociklu, pasakė tik po kurio laiko, susitikęs D. Š. ir tik tada, kai jau iš nukentėjusiojo sužinojo apie vagystę.

Liudytojas R. K. taip pat davė prieštaringus parodymus, kuriuos iš esmės keitė pagal K. J., nors esminės detalės net ir keičiamuose parodymuose, nesutapo. R. K. nė vienoje apklausoje negalėjo nurodyti, kokiu laiku matė pravažiuojantį motociklą. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad, kai prasilenkė su motociklu, važiavo kartu su savo draugu K. J. automobiliu M.K. Č. g., nors K. J. tvirtino, jog su R. K. važiavo Veisieju g. R. K., priešingai nei K. J., tvirtino, jog motociklininkas buvo su šalmu, todėl veido negalėjo matyti. Pirmosios instancijos teisme liudytojas jau pateikė kitokią versiją ir teigė, kad abu su K. J. beeidami gatve matė už 100-150 metrų šviesų, pilko atspalvio D. Š. motociklą, motociklą žino, nes ne kartą jį matė pas nukentėjusįjį, bet vairuotojo veido iš toli net nesimatė, todėl negalėtų atpažinti, o R. S. nuo anksčiau žinojo iš matymo. Jis negalėjo iš tokio atstumo įžiūrėti vairuotojo. Apeliacinės instancijos teisme, liudytojas taip pat patvirtino, kad D. Š. motociklą matė eidamas gatve, taigi nepatvirtino K. J. parodymų. Liudytojas patvirtino, kad motociklas pravažiavo per toli nuo jų – už 100-150 m, todėl jis motociklininko veido negalėjo įžiūrėti, neprisiminė ar motociklininkas buvo su šalmu.

Pažymėtina, kad D. Š. motociklas yra mėlynos spalvos tamsesnio fono, neapklijuotas jokiais lipdukais, jį sunkiai įmanoma supainioti su kita spalva, o liudytojai K. J. ir R. K. nurodė skirtingas motociklo spalvas ir šviesesnį ar baltą korpusą, nors teigia gerai žinantys D. Š. motociklą, todėl labai abejotina ar šie liudytojai išties vienu metu ir kada ar matė būtent kurį D. Š. motociklą, kada apie tai ir kieno iniciatyva kalbėjosi su D. Š..

Nukentėjusysis civilinis ieškovas D. Š. parodė, jog pas B. R. rado savo apardytą motociklą, policijos tyrėjai buvo sakęs, kad šie jau turėję anksčiau reikalų su teisėsauga, anksčiau buvo neteisėtai įgiję vogtus daiktus. B. R. pasakė, kad nenori problemų ir atpažins asmenis, atvežusius šį motociklą remontuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atpažinimas neatitiko BPK reikalavimų. Liudytojas B. R. paaiškino, kad jis policijos pareigūnų buvo apklaustas, jam parodė atpažinimui tris nuotraukas, ne penkias, apatinių dviejų nuotraukų nebuvo, iš jų buvo du pliktelėję, vyresni asmenys, nurodė į vieno iš jų jaunesnio asmens nuotrauką ir pasakė, kad šis jaunuolis galimai panašus į tą, kuris atvarė motociklą, nes jis buvo jauniausias, tačiau netvirtino, kad tai tikrai tas pats asmuo. Po jo fiksuotų parodymų nuotraukų apačioje nėra jo parašo, kaip atsirado apačioje dar dvi įklijuotos nuotraukos protokole, paaiškinti negali. Policijos pareigūnas neklausinėjo, kaip atrodė tie asmenys, koks jų amžius, plaukų spalva, bruožai. Protokolo neskaitė, tačiau pasirašė, nes pareigūnu pasitikėjo. Atlikus akistatą su kaltinamuoju, jis jo neatpažino, nes matė pirmą kartą, nurodė, kad tai ne tas asmuo, kuris jam atvarė motociklą. Atpažinimui gyvai asmenys nebuvo pateikti. Liudytojas patvirtino, kad ne kaltinamasis jam atvarė motociklą. Savo parodymus liudytojas B. R. patvirtino ir akistatos su tyrėju M. K. metu.

Liudytojas E. R. taip pat neatpažino pagal nuotraukas asmens, kuris atvarė jo tėvui remontui motociklą „Suzuki“, nors kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti, jam buvo pateiktos tos pačios nuotraukos kaip ir B. R..

Pažymėtina, jog abu liudytojai K. J. ir B. R. tapačiai paaiškinę, kad atliekant atpažinimo veiksmus pagal fotonuotraukas, protokole fotonuotraukos nebuvo suklijuotos ir antspauduotos, K. J. nurodo, kad fotonuotraukų buvo daugiau nei 5, t.y. 7 ar 8, o B. R. – kad jam buvo pateiktos tik trys nuotraukos. Tokius liudytojų parodymus galėtų paneigti dažnai tyrimo metu naudojama fotolentelė, kuomet ir šis veiksmas, būtent momentas kai atpažįstantis parodo į konkrečią fotonuotrauką, tačiau visiškai nesuprantama kodėl tokios svarbios fotonuotraukos ir nėra. Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. K., S. V., L. R. ir tvirtino, kad atpažinimas buvo atliktas pagal BPK reikalavimus, tačiau abiejų liudytojų parodymai tai paneigia. Ir šiais parodymais nėra pagrindo netikėti, nes iš esmės nei K. J., nei B. R. nėra motyvuoti duoti palankius R. S. parodymus.

Pažymėtina, jog teismas nagrinėja baudžiamąją bylą pareikšto kaltinimo ribose, teismas savo iniciatyva negali pakeisti faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Esant itin prieštaringiems liudytojų parodymams, nesant galimybių prieštaravimus pašalinti, nes tai savalaikiai anksčiau nebuvo atlikta, taip pat dėl netinkamai atliktų atpažinimo veiksmų, objektyvių, neginčytinų, patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką byloje nebuvo surinkta.

R. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltę neigė. Kaltinimas buvo grindžiamas liudytojų K. J., B. R. parodymais, jų atpažinimų pagal nuotraukas protokolais. Tačiau kaip jau konstatuota liudytojo K. J. parodymai itin prieštaringi tiek jo paties duotiems parodymams, duotiems skirtinguose bylos tyrimo etapuose, tiek kitų asmenų parodymams ir kitiems bylos įrodymams. Taip pat konstatuota, kad atpažinimai pagal nuotraukas atlikti pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, todėl jie negali būti laikomi patikimais įrodymais. Abu liudytojai patvirtino, kad jiems buvo pateiktos ne taip, kaip yra byloje – ant lapo suklijuotas ir antspauduotos po penkias nuotraukas. K. J. patvirtino, kad buvo pateiktos palaidos 7-8 (ar 8-9) nuotraukos, ištrauktos iš aplanko. Liudytojui B. R. buvo pateiktos trys, o ne penkios, kaip yra byloje, nuotraukos. Jis nepatvirtino vienareikšmiškai, kad atpažino R. S. kaip asmenį atvariusį jam motociklą remontuoti, tik nurodė, kad asmuo vienoje nuotraukoje panašiausias. Tačiau akistatos su R. S. metu, jis R. S. jau neatpažino, parodė, kad ne šis asmuo atvarė jam motociklą. Liudytojas E. R. asmens parodymo pagal jo nuotrauką metu atvariusių motociklą asmens taip pat neatpažino, nors ikiteisminio tyrimo metu jis išsamiausiai nurodė motociklą atvariusių vyrų požymius. E. R. parodė, jog pas jo tėvą B. R. buvo atvykę du asmenys, vienas motociklu ir su šalmu, kitas su automobiliu. Byloje savalaikiai ir objektyviai nenustatyta, ar R. S., kurį neva atpažino B. R., buvo tas asmuo, kuris atvažiavo automobiliu ir be šalmo, ar tas asmuo, kuris atvažiavo motociklu su šalmu. Atpažinimas atliktas neištyrus šių aplinkybių, su šalmais asmenys atpažinimui nebuvo parodyti. B. R. nurodė, kad jis atpažinimo metu tyrėjui minėjo, jog galimai ta nuotrauka yra panašiausia į tą asmenį, kuris atvarė motociklą, o tyrėjas užrašė, kad jis, neva, tikrai atpažino. Šią aplinkybę liudytojas patvirtino ir akistatos su tyrėju M. K. metu.

Pažymėtina ir tai, kad prieš pateikiant pagal fotonuotraukas asmenį atpažinimui, tyrėjas M. K. apklausos metu net neapklausė liudytojo B. R. pagal kokius požymius jis atpažintų asmenis, atvežusius jam motociklą. Pačiame asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad B. R. atpažino R. S. kaip vieną iš jaunuolių, kurie jam atvarė 2009 m. spalio mėn. pradžioje motociklą „Suzuki“, tačiau protokole visiškai nefiksuota pagal kokius požymius jis šį asmenį atpažino.

Nelaikytini patikimais ir liudytojo K. J. parodymai, kad jis pažino R. S. važiuojantį motociklu. Vien įvertinus tai, kad jo parodymai visą bylos nagrinėjimą buvo nenuoseklūs, prieštaraujantis tarpusavyje ir kitiems bylos įrodymams, jie kelia abejonių jų patikimumu. O įvertinus, kokiomis liudytojo nurodytomis aplinkybėmis jis matė pravažiuojantį motociklą, paneigtina, kad nors vienu jo nurodytu atveju, jis būtų galėjęs atpažinti motociklininką: vienomis jo nurodytomis aplinkybėmis liudytojas nurodo, jog matė motociklininką prasilenkdamas važiuodamas automobiliu, todėl jį galėjo stebėti tik 10-15 sek., nors jis buvo ir be šalmo, bet su galvos apdangalu. Pagal kokius požymius jis atpažino R. S. nenurodė. Apylinkės teisme jau tvirtino, kad motociklą matė eidamas pėsčiomis už 100-150 m ir motociklininkas buvo su šalmu ir nuleistu stiklu. Nurodo, kad motociklininką pažino pagal plaukus ir akis, tačiau neįtikėtina, kad liudytojas iš tokio didelio atstumo galėjo įžiūrėti motociklininko veidą, juo labiau, kad jis buvo su šalmu ir nuleistu ant veido stiklu. Akistata tarp K. J. ir R. S. nebuvo atlikta. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas R. K. kategoriškai tvirtino, kad motociklininko veido neįmanoma buvo įžiūrėti net ir tuo atveju, kai jis važiavo be šalmo. Šis liudytojas nesusijęs nei su nukentėjusiuoju, nei su išteisintuoju, todėl mažiausiai yra pagrindas netikėti jo parodymais, priešingai nei K. J., kuris būdamas artimiau susijęs su D. Š., akivaizdžiai stengėsi patvirtinti nukentėjusiojo išankstinį įsitikinimą, jog motociklą pavogė būtent R. S..

Nors nukentėjusysis D. Š. teigia, kad jo motociklą pavogė R. S., tačiau vien asmens įsitikinimo kaltei pagrįsti nepakanka. Tai, kad išteisintasis R. S. žinojo ir matė, jog nukentėjusysis paliko motociklą garaže, dar neįrodo kaltės dėl motociklo pagrobimo. Kaip nurodė D. Š., motociklą matė ir dar vienas asmuo, buvęs prie garažo jam palikus motociklą. Nepaneigta versija, kad ir daugiau asmenų žinojo apie tai, kad nukentėjusysis motociklą laikė garaže. Kaip jau minėta, atlikus kratą R. S. tėvo garaže, kuriuo naudojosi išteisintasis nieko, kas sietų jį su nusikaltimu, nebuvo rasta.

Su vagyste R. S. nesusieja ir netgi liudytojo B. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad galbūt R. S. atvežė jam motociklą „SUZUKI GSF 600“, v.n. (duomenys neskelbtini), nes liudytojas neatpažino R. S. kaip asmens atvariusio motociklą, o vien faktas, kad kartu su motociklininku, kitas asmuo atvažiavo „Mercedes Benz“ automobiliu, panašios į R. S. automobilį spalvos, taip pat neįrodo, kad būtent R. S. ir pagrobė šį motociklą. Liudytojas negalėjo nurodyti ir kokiu laiku jam buvo atvarytas motociklas, nurodė tik, kad spalio mėn. pradžioje, tačiau tikslesnis laikas yra esminė detalė, nes nuo 2009-10-08 R. S. jau buvo išvykęs į JAV, o savo automobilį „Mercedes Benz“ pardavė 2009-10-07.

Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Įrodymų vertinimo galutinis rezultatas yra teismo išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kai nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teisme ištirti įrodymai turėjo būti pripažinti kaip patvirtinantys R. S. kaltę, nes tokios išvados negalima daryti. Tai patvirtino ir įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tačiau tokių įrodymų, jų visumos šioje byloje nėra, o abejonės išnaudojus visas galimybes, liko nepašalintos.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčitinų įrodymų, kurie leistų patvirtinti R. S. kaltę, o tokiu atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Esant šioms aplinkybėms, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Jurgis KiškisValdas Vitunskas