- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-02
- Bylos Nr.
- I-799-815/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- SIA „Parex brokeru sistema“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Advokatai
- Marius Urbelis
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjos – SIA „Parex brokeru sistema“ atstovams – projektų vadovui E. J., advokatui Mariui Urbeliui, atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės skyriaus viršininko pavaduotojai Zitai Bareišienei, vertėjai Eleonorai Pikulik, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – SIA „Parex brokeru sistema“ skundą atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja – SIA „Parex brokeru sistema“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Mariaus Urbelio (2012 m. vasario 7 d. atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 30)) su skundu (t. 1, b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. panaikinti atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1A-218 „Dėl SIA „Parex brokeru sisema“ skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1A-218);
1.2. panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2012 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2KM18003 „Dėl pakartotinio patikrinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 2KM18003).
1.3. jeigu teismui, aiškinant ir taikant 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 92, 96, 203 bei 204 straipsnius, taip pat Bendrijos muitinės kodekso 201–205, 232 straipsnius bei proporcingumo principą, 1993 m. liepos 2 d. Europos Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento 2913/92 įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo nuostatos) 366 straipsnį, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, kiltų klausimai dėl šių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalimi, prašo teismą kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą minėtų Europos Sąjungos teisės aktų, taip pat minėtų Europos Sąjungos teisės aktų ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų santykio ir minėtų Europos Sąjungos teisės aktų ir proporcingumo principo santykio aiškinimo klausimais, sprendžiant ginčą pagal šios bylos faktines aplinkybes, pateikiant Europos Teisingumo Teismui tokius klausimus:
1.3.1. Ar Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalies ir Bendrijos muitinės kodekso 92, 96, 203 bei 204 straipsniai turi būti suprantami ir aiškinami taip, jog Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui pateikus paskirties muitinės įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog muitinio tranzito procedūra buvo uždaryta, yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, jog Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas tinkamai įvykdė prievoles, susijusias su Bendrijos tranzito procedūra ir jam neatsiranda skola muitinei? Teigiamai atsakius į nurodytą klausimą, ar Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas gali būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievoles, susijusias su Bendrijos tranzito procedūra, tuo atveju, jeigu po to, kai paskirties muitinės įstaiga išdavė dokumentą, patvirtinantį, jog muitinio tranzito procedūra buvo uždaryta, paaiškėjo, jog minėtos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos ir už šių prekių neišvežimą iš Bendrijos muitų teritorijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas nėra laikomas atsakingu?
1.3.2. Ar Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas, pateikęs paskirties muitinės įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, jog muitinio tranzito procedūra buvo tinkamai uždaryta, turi teisę pagrįstai remtis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principais? Teigiamai atsakius į nurodytą klausimą, ar Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui, remiantis minėtais principais, jie turi būti suprantami taip, jog toks Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas gali būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievoles, susijusias su Bendrijos tranzito procedūra, tuo atveju, jeigu po to, kai paskirties muitinės įstaiga išdavė dokumentą, patvirtinantį, jog muitinio tranzito procedūra buvo uždaryta, paaiškėjo, jog minėtos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos ir už šių prekių neišvežimą iš Bendrijos muitų teritorijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas nėra laikomas atsakingu?
1.3.3. Ar Bendrijos muitinės kodekso 201–205, 232 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad delspinigiai ir baudos, kaip susiję su baudžiamuoju poveikiu Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui, pastarajam gali būti taikomi tik esant nustatytai Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojo kaltei už Bendrijos muitinės tranzito procedūrų pažeidimą? Ar, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201–205, 232 straipsniais delspinigių ir baudos skyrimas Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui neprieštarauja proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams, kai be skolos muitinei iš Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojo reikalaujama sumokėti apskaičiuotus delspinigius ir maksimalią baudą tuo atveju, kai dėl Bendrijos muitinės tranzito procedūrų pažeidimo nėra šių procedūrų vykdytojo kaltės?
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su sprendimu Nr. 1A-218, kuriame patvirtintas Kauno TM sprendimas Nr. 2KM18003, o pastarajame sprendime nurodyta, kad pareiškėjai atsirado 66 296,00 Lt mokestinė prievolė: 11 700,00 Lt muito mokesčio, 27 027,00 Lt PVM, 8 205,00 Lt PVM delspinigių bei 19 364,00 Lt baudos dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros T1 su lydinčiuoju dokumentu (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.). Savo poziciją pareiškėja grindžia tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėja tinkamai įvykdė įsipareigojimus, numatytus Bendrijos muitinės kodekse, susijusius su Bendrijos tranzito procedūros užbaigimu
2.1.1. Sprendimas Nr. 1A-218 grindžiamas Bendrijos muitinės kodekso 92, 96 ir 203 straipsniais bei Įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio 3 dalimi.
SIA „Parex brokeru sistema“ nesutinka su atsakovo teiginiais, jog nepagrįsti pareiškėjos skundo teiginiai, kad Kauno TM netinkamai taikė Bendrojo tranzito konvencijos 1 priedo 42 straipsnio 1 dalies, Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėja taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis išgabentas iš Bendrijos muitų teritorijos ir įvežtas į Rusijos Federaciją, atitinkančių Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, todėl sprendime Nr. 2KM18003 pagrįstai ir teisingai konstatuota, kad pareiškėja neįvykdė tranzito procedūros vykdytojui keliamų reikalavimų pristatyti prekę į paskirties muitinės įstaigą ir šiam procedūros vykdytojui įregistruota importo mokesčių skola muitinei, kadangi minėti atsakovo teiginiai grindžiami klaidingu Bendrijos muitinės kodekso ir Įgyvendinimo nuostatų aiškinimu ir taikymu.
2.1.2. Remiantis Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio ir Bendrijos muitinės kodekso 92 bei 96 straipsnių sisteminiu aiškinimu, tam, kad išorinio tranzito procedūra būtų laikoma užbaigta ir jos vykdytojo įsipareigojimai būtų laikomi įvykdytais, procedūros vykdytojas gali alternatyviai pasirinkti pateikti atitinkamus tai patvirtinančius įrodymus: pateikti paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekės ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai iki deklaracijoje nurodyto termino (Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalis, Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnis) arba, jeigu vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas arba trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečioje šalyje (Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 dalis).
2.1.3. Pareiškėja, siekdama įrodyti, jog transporto priemonė – lengvasis automobilis „Porche 911“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2006, kuriam buvo įforminta Bendrijos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.), buvo pateiktas muitinės paskirties įstaigai ((duomenys neskelbtini) MKP (LV)), Kauno TM bei Departamentui pateikė Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybos 2011 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 27.16.1/66293 (toliau – ir raštas Nr. 27.16.1/66293), kuriame nurodyta, jog pradėta tranzito procedūra T1 pagal muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) buvo užbaigta (duomenys neskelbtini) MKP (0722) 2009 m. spalio 14 d., taip pat pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 23 d. pateiktą paklausimą Nr. 53-BS/88 Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybai bei Latvijos Respublikos muitinės įstaigos išduotą detalų išrašą pagal muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.). Minėti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais ir pakankamais Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalies ir Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio prasme, kad patvirtintų, jog nurodyto automobilio tranzito procedūra buvo tinkamai užbaigta muitinės paskirties įstaigoje 2009 m. spalio 14 d.
2.1.4. Pareiškėja neturi galimybės šiame skunde įvertinti ir pateikti argumentus dėl Kauno TM bei Departamento sprendimuose nurodytų rašytinių įrodymų – valstybės įmonės „Regitra“ muitinei pateikto automobilio „Porche 911“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymos apie kelių transporto priemonės apžiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 7 d.) (toliau – ir Pažyma). Pareiškėjai nesudaryta galimybė įvertinti ginčijamuose sprendimuose nurodytų teiginių, jog minėtas automobilis 2009 m. spalio 14 d. buvo registruotas Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo, nors pareiškėja su tokiu prašymu raštu kreipėsi į Kauno TM ir į Departamentą. Pareiškėja, neturėdama galimybės susipažinti su minėtais įrodymais ir juos įvertinti, neturi galimybės paneigti ar užginčyti šių dokumentų įrodomosios galios. Nepaisant to, pareiškėjos įsitikinimu, valstybės įmonės „Regitra“ muitinei pateiktas automobilio „Porche 911“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Pažyma negali būti laikomi lemiamais įrodymais, sprendžiant klausimą, ar minėtas automobilis buvo faktiškai pateiktas muitinės paskirties įstaigai, ar nebuvo, kadangi pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog muitinės tranzito procedūra buvo tinkamai užbaigta muitinės paskirties įstaigoje. Minėto liudijimo bei Pažymos buvimas byloje gali tik suponuoti būtinybę teismui papildomai išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su minėto automobilio faktiniu pateikimu muitinės paskirties įstaigai, pateikiant paklausimą Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybai.
2.1.5. Departamentas klaidingai aiškina ir taiko Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio ir Įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio normas bei klaidingai interpretuoja raštą Nr. 27.16.1/66293, traktuodamas jį kaip Latvijos muitinės administracijos informaciją apie atvykimo patvirtinimą kompiuterizuotoje tranzito sistemoje Įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio prasme. Akivaizdu, jog minėto rašto adresatas bei išdavimo tikslas skiriasi nuo to, kaip suformuluota Įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnyje. Pagal Įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio 1 dalį pranešimas apie atvykimo patvirtinimą turi būti adresuotas išvykimo įstaigai ir šio patvirtinimo išdavimo tikslas – per kompiuterizuotą tranzito sistemą informuoti išvykimo įstaigą apie prekių atgabenimą į paskirties įstaigą, tuo tarpu raštas Nr. 27.16.1/66293 asmeniškai adresuotas ir išduotas Pareiškėjai, atsakant į jos paklausimą Nr. 53-BS/88, be to, minėtame rašte aiškiai nurodyta, jog muitinės tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) užbaigta (duomenys neskelbtini) MKP (0722) 2009 m. spalio 14 d. Taigi, nėra pagrindo sutikti su Departamentu, jog paminėtas raštas negali būti naudojamas kaip įrodymas, jog tranzito procedūra buvo užbaigta, kaip apibrėžta Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalyje.
2.1.6. Departamentas, darydamas išvadą, jog pareiškėja nepateikė prekės muitinės paskirties įstaigai, nepagrįstai remiasi Rusijos Federacijos muitinės administracijos 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 07-148/4177, kuriame pranešta, kad Rusijos Federalinės muitinės tarnybos duomenų bazėje nerasta įrašų apie transporto priemonės „Porche 911“ muitinį įforminimą. Departamentas remiasi klaidingu plečiamuoju Bendrijos muitinės kodekso bei Įgyvendinimo nuostatų aiškinimu, pagal kurį pareiškėja, kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytoja, neva turi pozityvią pareigą išvežti muitinės deklaracijoje nurodytą prekę į trečiąją šalį. Tačiau nei Bendrijos muitinės kodeksas, nei Įgyvendinimo nuostatos neįpareigoja pareiškėjos, kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytojos, išvežti muitinės deklaracijoje nurodytos prekės į trečiąją šalį, t. y. į Rusijos Federaciją. Be to, sistemiškai analizuojant Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnį ir Bendrijos muitinės kodekso 92 bei 96 straipsnius, darytina išvada, jog pareiškėjos, kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytojos, prievolės muitinei pasibaigia pristačius prekę, nurodytą muitinio tranzito deklaracijoje, į paskirties įstaigą; šį faktą patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (jie buvo pateikti ir Kauno TM, ir Departamentui).
Taigi, vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalimi, Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsniais, darytina išvada, jog pareiškėja įvykdė savo prievoles, susijusias su tranzito procedūros taikymu, ir todėl nėra pagrindo Departamento išvadai, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio nuostatas pareiškėjai atsirado importo skola, o skolininke laikytina pareiškėja.
2.1.7. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, aiškinant Bendrijos muitinės kodekso 92 bei 96 straipsnių bei atitinkamus Įgyvendinimo nuostatų straipsnius, muitinio tranzito procedūra gali būti pripažinta užbaigta esant įrodymams, patvirtinantiems, kad tranzitu gabenamos prekės buvo pateiktos paskirties ištaigai arba trečiosios šalies muitinės įstaigai (2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1819/2006). Be to, LVAT yra konstatavęs, kad įrodžius, jog prekės nustatyta tvarka buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, įrodinėti prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos fakto nebereikia, kadangi įsipareigojimų, susijusių su muitinio tranzito procedūros taikymu, tinkamas įvykdymas panaikina pareiškėjo prievolę mokėti importo mokesčius (2005 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-01-25-05, 2005 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-01-32-05).
Taigi, pareiškėjai pateikus tinkamus įrodymus apie automobilio, kuriam įforminta muitinės tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.), pateikimą paskirties įstaigai bei šios tranzito procedūros užbaigimą, laikytina, jog pareiškėja įvykdė įsipareigojimus, susijusius su muitinio tranzito procedūros taikymu.
2.2. Sprendimas Nr. 1A-218 prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui
Šalies argumentai
2.2.1. Pareiškėja nesutinka su sprendime Nr. 1A-218 nurodytais teiginiais, jog teisėti lūkesčiai – tai asmens tikėjimas savo veiklos teisėtumu, siekiant gauti teisėtų rezultatų, tai atitinkama teisėta veikimo priemonė, kurią taikant pagrįstai tikimasi teisėtų pasekmių, jog šiuo atveju, įstatymuose nustatytų prievolių neatlikimas, neteisėtų rezultatų siekimas, negali būti įvardijami teisėtomis veikimo priemonėmis ir teisėtais lūkesčiais.
Pareiškėja remiasi konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, kadangi įvykdė pareigą priduoti TC-33 formos bendrojo laidavimo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) Latvijos muitinės įstaigai, ir turėjo teisę pagrįstai tikėtis, jog šis sertifikatas ateityje nuo jo pridavimo momento nebebus naudojamas Bendrijos tranzito procedūrų atlikimui (Įgyvendinimo nuostatų 384 straipsnio 3 dalis), bei kadangi muitinės tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) buvo tinkamai, t. y. laiku, uždaryta muitinės paskirties įstaigoje – (duomenys neskelbtini) MKP (LV) muitinės poste, o šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai. Pareiškėja neturi pagrindo abejoti Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybos pateikta oficialia informacija, kad TC-33 formos bendrojo laidavimo sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) veikimas nutrauktas nuo 2009 m. birželio 30 d. ir kad tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) užbaigta 2009 m. spalio 14 d. Be to, pastarosios informacijos teisingumo automatiškai negali paneigti valstybės įmonės „Regitra“ muitinei pateiktas automobilio „Porche 911“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Pažyma.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjai nebegali kilti neigiamų teisinių padarinių iš minėtos muitinės procedūros. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, o tai reiškia, jog skundžiami sprendimai šiuo pagrindu negali būti laikomi teisėtais ir pagristais.
2.2.2. Be to, minėti principai laikytini Europos Bendrijos teisės sistemos dalimi, todėl jų turi paisyti ne tik Bendrijos institucijos, bet ir valstybės narės, naudodamosi Bendrijos direktyvų suteiktais įgaliojimais. Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, pareiškėjas pagrįstai gali remtis teisėtų lūkesčių principu, jeigu kompetentingos institucijos pačios sukūrė pagrindą šiems pareiškėjo lūkesčiams atsirasti.
2.3. Kauno TM pareigūnai, tikrindami bei priimdami muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.), nesilaikė teisės aktų reikalavimų, o Departamentas nepagrįstai atsisakė pripažinti šį pažeidimą
2.3.1. Kauno TM ir Departamentas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko mokestinį tyrimą, t. y. nepakankamai įvertino pareiškėjos skunde Departamentui nurodytą aplinkybę, jog L. D., pateikdamas muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.), pasinaudojo Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sertifikatas), kuris tuo momentu jau buvo negaliojantis. Sertifikato galiojimas baigėsi 2009 m. birželio 30 d., tuo tarpu muitinės deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) Kauno TM įforminta 2009 m. spalio 6 d. Tai, kad Sertifikatas negaliojo muitinės deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) įforminimo Kauno TM metu, patvirtino pareiškėjos atsakovui pateikti įrodymai: raštas Nr. 27.16.4/25052, pareiškėjos 2009 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. 53-BS/96, kuriuo pareiškėja kreipėsi į Latvijos vyriausiąją muitinės valdybą, prašydama pakeisti TC-33 formos bendrojo laidavimo sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini) naujais, ryšium su EORI numerio įdiegimu; pareiškėjai vietoje senojo sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas naujas Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat pateiktas atsakovui.
Akivaizdu, jog pareiškėja negali būti laikoma teisiškai atsakinga už tai, jog Lietuvos ar Latvijos muitinės įstaigos pareigūnai netinkamai atliko pareigas, susijusias su Sertifikato galiojimo atšaukimu ir įforminimu NCTS sistemoje, ir dėl to buvo leista įforminti bei pradėti Bendrijos tranzito procedūrą, panaudojant TC-33 formos sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal muitinės deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini). Neigiamų teisinių pasekmių dėl negaliojančio Sertifikato taikymas pareiškėjai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnio 3 dalyje, bei Įgyvendinimo nuostatų 384 straipsnio 3 dalyje nurodytam reikalavimui, jog nuo atšaukimo arba panaikinimo įsigaliojimo dienos joks sertifikatas, išduotas taikant 353 straipsnio 2 dalies b punktą, nebegali būti naudojamas prekėms, taikant Bendrijos tranzito procedūrą, ir turi būti nedelsiant vykdytojo grąžintas garantijos įstaigai.
2.3.2. Remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 1B-298 patvirtintomis Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos / bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), išvykimo įstaigos, t. y. Kauno TM, pareigūnas, prieš priimdamas sprendimą priimti L. D. pateiktą muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) bei šį sprendimą patvirtinti NCTS, turėjo įsitikinti, ar įvykdyti visi reikalavimai, nurodyti Bendrijos muitinės kodekso 62 ir 63 straipsniuose, įskaitant reikalavimą, jog Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Garantijų valdymo sistemoje (Taisyklių 11, 11.2 punktai). Be to, išvykimo įstaigos pareigūnas turėjo patikrinti, ar L. D. nurodytas Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis šalių, per kurias buvo numatoma gabenti automobilį „Porche 911“, t. y. Lietuvos ir Latvijos, teritorijose (Taisyklių 14, 14.2 punktai). Minėtas sertifikatas muitinės deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) pateikimo metu (2009 m. spalio 6 d.) buvo negaliojantis, todėl akivaizdu, kad jis tuo metu negalėjo būti registruotas Garantijų valdymo sistemoje, o dėl šios priežasties ir pati muitinės deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) negalėjo būti priimta išvykimo įstaigoje – Kauno TM. Taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai Bendrijos / bendroji tranzito deklaracija įforminama naudojantis NCTS sistemos priemonėmis, taigi, Taisyklės šiuo konkrečiu atveju taip pat turėjo būti taikomos ir Kauno TM pareigūnai, priimdami ir tikrindami muitinės deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), privalėjo jomis vadovautis. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su atsakovo išvada, jog Kauno TM pareigūnai šiuo aspektu nepažeidė Taisyklių reikalavimų.
2.3.3. Atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2012 m. vasario 23 d. skundo argumento, jog L. D., be teisėto pagrindo pareiškėjos vardu įforminęs muitinės deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) bei pasinaudojęs TC-33 formos atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatu, Kauno TM pateikė galimai suklastotą TC-33 formos sertifikatą.
Pareiškėja skunde nurodė, jog Kauno TM teiginys, kad „muitinio įforminimo metu kartu buvo pateiktas sertifikatas forma TC-31 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 10 langelyje nurodytas įgaliotas asmuo L. D.“, negali būti laikomas pagrįstu:
– pirma, įforminant muitinės deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) teiktas ne TC-31 formos bendrosios garantijos sertifikatas, o TC-33 formos atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas, šį faktą patvirtino Kauno TM skundžiamame sprendime;
– antra, nurodytame TC-33 formos atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato 10 langelyje negalėjo būti įrašyta L. D., kaip įgalioto asmens, pavardė, kadangi pareiškėjas šiam asmeniui jokių įgaliojimų naudoti minėtą sertifikatą nesuteikė, šią aplinkybę pareiškėja nurodė 2011 m. lapkričio 23 d. skunde Departamentui, ją patvirtino atsakovui pateiktas pareiškėjos 2011 m. spalio 19 d. pranešimas Nr. 07-49;
– trečia, pareiškėjos turėtuose TC-33 formos atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato originaluose, kurie buvo priduoti Latvijos muitinei, bei pareiškėjos atsakovui pateiktoje šio sertifikato kopijoje nebuvo įrašyta L. D. pavardė. Pareiškėja 2012 m. vasario 23 d. skunde atsakovui nurodė, kad jeigu Kauno TM turimoje TC-33 formos atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato kopijoje įrašyta L. D. pavardė, kyla pagrįsta abejonė, jog šis dokumentas gali būti suklastotas. Todėl pareiškėja prašė atsakovo atlikti papildomą tyrimą arba pavesti jį atlikti Kauno TM, siekiant išsiaiškinti, ar Kauno TM pateikta TC-33 formos atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato kopija, kurioje įrašyta L. D. pavardė, nėra suklastotas dokumentas, tačiau, šis prašymas netenkintas. Taip pat neaišku, dėl kokių motyvų pareiškėjos prašymas netenkintas, ir kodėl neatsižvelgta į jos pateiktus argumentus dėl galimai suklastoto TC-33 formos atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato.
– ketvirta pareiškėja pateikė atsakovui papildomus įrodymus, susijusius su TC-33 formos atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatu (pareiškėjos 2012 m. kovo 19 d. raštą Nr. 53-BS/24 su vertimu į lietuvių kalbą, Latvijos valstybinės pajamų tarnybos Muitų valdybos 2012 m. kovo 26 d. raštą Nr. 27.16.4/25052 su vertimu į lietuvių kalbą, Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas 25 kopijas bei Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą), tačiau iš ginčijamo sprendimo neaišku, kodėl atsakovas nevertino bei neatsižvelgė į papildomus įrodymus.
Pareiškėjos iškeltos abejonės dėl Kauno TM pateikto galimai suklastoto TC-33 formos atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikato bei šių abejonių nepaneigimas leidžia daryti išvadą, jog L. D. neturėjo teisės pasinaudoti minėtu sertifikatu ir pareiškėjos vardu įforminti muitinės deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini). Taigi, Kauno TM pareigūnai, nepastebėję, jog L. D. apgaulės būdu pareiškėjos vardu pateikė muitinės deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) ir neturėdamas teisės pasinaudojo pareiškėjai išduotu Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), o Departamentas, nepakankamai atidžiai įvertinęs šias aplinkybes, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, atlikdami tarnybines pareigas, tokiu būdu pažeidė bendrųjų muitinės veiklos principus (teisėtumo, profesionalumo, tarnybinės drausmės) bei muitinės pareigūnų pareigas.
Be to, dėl fakto, jog pareiškėjos vardu neteisėtai pasinaudota Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 07-82 kreipėsi į Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyrių, siekdama, kad būtų ištirtos nurodytos aplinkybės ir kalti asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
2.4. Pareiškėjai nepagrįstai ir neteisėtai paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai
2.4.1. Pareiškėjai paskirta maksimali bauda bei PVM delspinigiai paskirti pažeidžiant proporcingumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, bei kuris yra vienas iš bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų, pripažįstamų Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Pareiškėjos įsitikinimu, tam, kad būtų pasiekti Bendrijos muitinės kodekso 201–205 straipsniuose nustatytų priemonių tikslai, visiškai pakaktų, jog pareiškėja būtų įpareigota sumokėti tik atsiradusią skolą muitinei, tuo tarpu delspinigių ir maksimalios baudos skyrimas, turinčių baudžiamojo poveikio elementų, akivaizdžiai viršija Bendrijos muitinės kodekso 201–205 straipsniuose nustatytų priemonių tikslų įgyvendinimą, todėl prieštarauja proporcingumo principui. Toks proporcingumo principo turinio aiškinimas ir taikymas neprieštarauja Europos Teisingumo Teismo praktikai.
Aiškinant ir taikant proporcingumo principą šiame ginče, atsižvelgtina į tai, jog nei Kauno TM, nei Departamentas nelaiko pareiškėjos atlikusia įformintos tranzito procedūros sukčiavimo veiksmus arba prisidėjusia prie jų atlikimo, todėl nėra pagrindo sutikti su Kauno TM argumentu, jog pareiškėjai skirtina maksimali bauda (19 364,00 Lt), kadangi tranzito procedūra pagal muitinės deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) buvo baigta apgaulės būdu (baudos dydį didinanti aplinkybė). Tokia išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjos kaltę dėl šios procedūros užbaigimo apgaulės būdu. Priešingai negu nurodė Kauno TM ir Departamentas, pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su šiomis institucijomis teikė paaiškinimus, papildomus įrodymus. Taigi, Kauno TM ir Departamentas nepakankamai įvertino minėtas aplinkybes MAĮ 139 straipsnio 1 dalies prasme ir nepagrįstai skyrė pareiškėjai maksimalią baudą.
2.4.2. Be to, nurodyta Bendrijos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) buvo pradėta be pareiškėjos žinios ir sutikimo. Remiantis minėta deklaracija, ją įformino L. D., su pareiškėja nesusijęs jokiais sutartiniais santykiais, todėl kyla pagrįsti įtarimai, kad ši muitinės deklaracija apskritai buvo įforminta padarius galimai nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį. Pareiškėja 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 07-82 kreipėsi į Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyrių dėl nurodytų aplinkybių ištyrimo ir kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Todėl maksimalių delspinigių bei baudos taikymas pareiškėjai prieštarauja ir teisingumo bei protingumo principams, įtvirtintiems MAĮ, ir teisingumo bei protingumo principams, kaip jie suprantami Europos Teisingumo Teismo praktikoje.
II
Atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 57–61) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, kad Kauno TM surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Bendrijos / bendroji tranzito procedūra į Rusiją gabenamam su lydinčiuoju dokumentu MRN (duomenys neskelbtini) automobiliui „Porche 911“ buvo užbaigta fiktyviai, deklaruotas automobilis faktiškai neišvežtas, o tai suponuoja procedūros vykdytojui importo mokesčių (tame tarpe baudos ir delspinigių) skolos atsiradimą, kad vertinti aplinkybes kitaip, negu jas įvertino Kauno TM, nėra pagrindo, taip pat prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
4. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis išgabentas iš Bendrijos muitų teritorijos ir įvežtas į Rusijos Federaciją, atitinkančių Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 ir 3 dalis. Neteisingi ir nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad nei Bendrijos muitinės kodeksas, nei Įgyvendinimo nuostatos neįpareigoja jos išvežti muitinės deklaracijoje nurodytas prekes. Minėta prekė buvo įvežta iš trečiųjų šalių ir jos neišvežus, o išleidus į laisvą apyvartą, skola atsirastų Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio pagrindu. Pareiškėja, skunde nurodydama LVAT praktiką, neįvertino, jog minėtose nutartyse kalbama apie prekių (ne procedūros užbaigimą kompiuterizuotoje sistemoje) pristatymą paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Todėl sprendime Nr. 2KM18003 pagrįstai ir teisingai konstatuota, kad pareiškėja neįvykdė tranzito procedūros vykdytojui keliamų reikalavimų pristatyti prekę į paskirties muitinės įstaigą ir šiam procedūros vykdytojui įregistravo importo mokesčių skolą muitinei, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 3 dalies 4 punktu.
5. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog Kauno TM automobilio neišgabenimo iš Bendrijos muitų teritorijos faktą grindžia tik valstybės įmonės „Regitra“ muitinei pateiktu automobilio „Porche 911“ registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Pažyma, t. y. dokumentais, kurie jai nėra žinomi ir prieinami, todėl negali būti ginčijama jų įrodomoji galia. Galiojantys teisės aktai (Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnis, kiti teisės aktai) nustato prievolę procedūros vykdytojui pateikti įrodymus, kad tranzito procedūra tinkamai ir laiku užbaigta. Muitinė sprendime konstatavo, kad pareiškėja tinkamų, teisės aktuose nustatytų įrodymų apie tranzito procedūros užbaigimą nepateikė, o minėti Muitinės kriminalinės tarnybos ir valstybės įmonės „Regitra“ dokumentai yra kaip papildomas argumentas, jog tokių įrodymų ir būti negalėtų, kadangi nurodytas automobilis 2009 m. spalio 7 d. registruotas Lietuvoje.
7. Pareiškėja nepagrįstai kaltina Kauno TM pažeidus konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo. Šiuo atveju įstatymuose nustatytų prievolių neatlikimas, neteisėtų rezultatų siekimas negali būti įvardijami teisėtomis veikimo priemonėmis ir teisėtais lūkesčiais.
Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika (2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Nr. 230/06), muitinės teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų, be to, procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, taip pat negali pažeisti proporcingumo principo. Jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų taip įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą.
Taigi, tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jeigu tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, todėl pareiškėjos skundo teiginiai, kad ne jai teko prievolė tinkamai laikytis tranzito procedūros atlikimo tvarkos ir ne jai turėtų būti taikoma atsakomybė už importo skolą muitinei, yra nepagrįsti.
8. Pareiškėja nepagrįstai nesutinka su Kauno TM paskirtos baudos dydžiu bei apskaičiuotais delspinigiais.
Pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratoriui nustačius, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuojamąjį mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį sumažino, mokesčių mokėtojui apskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Kauno TM pareiškėjai paskyrė maksimalią 50 procentų dydžio nuo apskaičiuotos mokėtinos muito ir PVM sumos baudą už muitinės procedūros vykdytojo prievolių netinkamą vykdymą – nustatyta tvarka ir terminais mokesčių nedeklaravimą ir nesumokėjimą laiku. Pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymo pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Spręsdama dėl pareiškėjai paskirtos baudos pagrįstumo, Kauno TM tinkamai įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, padaryto pažeidimo nepripažinimą, todėl paskirta bauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir neprieštarauja MAĮ. Taip pat pagrįstai ir teisėtai Kauno TM, vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį, apskaičiavo delspinigius.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 55–56) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, kad sprendime Nr. 1A-218 pagrįstai atmestas pareiškėjos skundas dėl sprendimo Nr. 2KM1803, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Įvertinus Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad procedūros užbaigimo įrodymu gali būti arba procedūros vykdytojo muitinei priimtinu būdu pateiktas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintas dokumentas, kuriame identifikuojamos prekės ir nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai, arba vykdytojo muitinei priimtinu būdu pateiktas trečiojoje šalyje išduotas dokumentas, kuriame patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas, ar šios šalies muitinės antspaudu patvirtintas dokumentas, kuriame patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje.
2. Skunde pareiškėja nepagrįstai teigia, kad įvykdė savo prievoles, susijusiais su tranzito procedūros taikymu. 2011 m. rugsėjo 9 d. iš Muitinės kriminalinės tarnybos gavus informaciją, kad, ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis, buvo nustatyta, jog 2009 m. spalio 14 d. Bendrijos / bendroji tranzito procedūra T1 su lydinčiuoju dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) fiktyviai užbaigta Latvijoje. Tuo tarpu valstybės įmonė „Regitra“ pateikė muitinei registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Pažymą, kurie patvirtina automobilio registraciją Lietuvos Respublikoje 2009 m. spalio 14 d.
Pareiškėja muitinei pateikė raštą Nr. 27.16.1/66293, jog tranzito MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) uždarytas (duomenys neskelbtini) MKP (0722) 2009 m. spalio 14 d., t. y. informaciją apie atvykimo patvirtinimą kompiuterizuotoje tranzito sistemoje, tačiau šis patvirtinimas negali būti tinkamu įrodymu, kad prekė (automobilis) ir ją lydintys dokumentai buvo pateikti paskirties muitinės įstaigai, kaip tai nustatyta Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnyje. Departamentas pagrįstai sprendime Nr. 1A-218 nurodė, jog pagal Įgyvendinimo nuostatų 363 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pranešimas apie atvykimo patvirtinimą negali būti naudojamas kaip įrodymas, kad procedūra užbaigta, kaip tai apibrėžta 366 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įgyvendinimo nuostatų 361 straipsnio 4 dalį vykdytojo prašymu, siekdama pateikti įrodymą, kad procedūra buvo užbaigta pagal 366 straipsnio 1 dalį, paskirties įstaiga pasirašo tranzito / saugumo lydimojo dokumento egzempliorių ir įrašo įrašą „Alternatyvusis įrodymas – 99202“. Tik toks dokumentas gali būti tinkamu įrodymu pagal Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalį apie prekės pateikimą paskirties muitinės įstaigai bei šios tranzito procedūros tinkamą įvykdymą.
Vadovaudamasis minėtomis teisės normomis, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja neįvykdė tranzito procedūros vykdytojui keliamų reikalavimų pristatyti prekę į paskirties muitinės įstaigą.
3. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad sprendimas Nr. 1A-218 prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Departamentas nurodė, jog teisėti lūkesčiai – tai asmens tikėjimas savo veiklos teisėtumu, siekiant gauti teisėtų rezultatų, tai atitinkama teisėta veikimo priemonė, kurią taikant pagrįstai tikimasi teisėtų pasekmių. Šiuo atveju įstatymuose nustatytų prievolių neatlikimas, neteisėtų rezultatų siekimas, negali būti įvardijami teisėtomis veikimo priemonėmis.
4. Nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai, kad Kauno TM ir Departamentas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą, t. y. nepakankamai įvertino pareiškėjos 2012 m. vasario 23 d. skunde Departamentui nurodytą aplinkybę, jog L. D., pateikdamas muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) pasinaudojo Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu nebegaliojo.
Tranzito lydinčio dokumento T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) duomenys buvo pateikti naudojantis naująja kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS), pasinaudojus garantijos įstaigos – SIA „Parex brokeru sistema“suteiktu prieigos kodu, žinomu tik vienam vykdytojui, tačiau, vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 380a straipsniu, juo gali naudotis jis pats arba per atstovus. Taigi, vykdytojas turi pasirinkimo teisę, kam leisti naudotis prieigos kodu. Pagal Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūros atlikimo tvarkos supaprastinimo, leidžiant naudoti bendrąją garantiją arba atleidžiant nuo prievolės pateikti garantiją, taikymo muitinėje taisyklių 18.6 punktą leidimą turintis vykdytojas informuoja asmenis, įgaliotus vykdytojo vardu pasirašyti tranzito deklaracijas, apie prisijungimui prie muitinės informacinėje sistemoje įregistruotų garantijos duomenų reikalingus kodus ir užtikrina šių kodų saugų naudojimą. Pagal minėtų taisyklių 19 punktą vykdytojui, turinčiam bet kurį šių taisyklių 4 punkte nurodytą leidimą, tenka ir kitos muitų teisės aktuose, taip pat leidime nustatytos prievolės. Taigi, už saugų prisijungimo kodo panaudojimą teisės aktuose atsakomybė nustatyta vykdytojui. Be to, sprendime Nr. 1A-218 nurodyta, kad pagal Įgyvendinimo nuostatų 384 straipsnio 2 dalį duomenis apie muitinės suteikto leidimo naudoti bendrąją garantiją ar atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją atšaukimą ir sprendimo, kuriame garantijos įstaiga priėmė garanto įsipareigojimą, panaikinimo arba garanto įsipareigojimo atšaukimo datą, į kompiuterizuotą sistemą įvedė ne Kauno TM, o garantijos įstaiga Latvijoje. Minėtos deklaracijos pateikimo metu kompiuterizuotoje sistemoje (NCTS) jokių pakeitimų nebuvo.
5. Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką (2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-230/06) muitinės teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų; procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, taip pat negali pažeisti proporcingumo principo; jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų taip įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą.
Taigi, tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net tuo atveju, jeigu tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ne ja teko prievolė tinkamai laikytis tranzito procedūros ir ne jai taikytina atsakomybė už importo skolą muitinei, yra nepagrįsti.
6. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad tam, jog būtų pasiekti Bendrijos muitinės kodekso 201–205 straipsniuose nustatytų priemonių tikslai, visiškai pakaktų, kad pareiškėja būtų įpareigota sumokėti tik atsiradusią skolą muitinei.
Pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį mokesčių administratoriui nustačius, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui apskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama 10–50 procentų minėtos mokesčio sumos bauda. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymo pažeidimo pripažinimo, kitų aplinkybių, mokesčių administratoriaus pripažintų svarbiomis, skiriant didesnę ar mažesnę baudą. Kauno TM sprendime Nr. 2KM18003 paskyrė pareiškėjai maksimalią – 50 procentų dydžio nuo apskaičiuotos mokėtinos muito ir PVM sumos – baudą už muitinės procedūros vykdytojo prievolių netinkamą vykdymą – nustatyta tvarka ir terminais mokesčių nedeklaravimą ir nesumokėjimą laiku. Sprendžiant dėl pareiškėjai paskirtos baudos pagrįstumo, įvertintas pažeidimo pobūdis, padaryto pažeidimo nepripažinimo faktas. Departamentas sprendime Nr. 1A-218 pagrįstai konstatavo, jog paskirta bauda adekvati padarytam pažeidimui ir neprieštarauja MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms baudų skyrimo taisyklėms, taip pat kad Kauno TM pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo delspinigius.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjos – SIA „Parex brokeru sistema“ atstovas – advokatas Marius Urbelis, remdamasis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus sprendimus, taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 1, b. l. 148–152) bei papildomus įrodymus (t. 1, b. l. 153–200; t. 2, b. l. 1–12).
2. Teismo posėdyje pareiškėjos – SIA „Parex brokeru sistema“ atstovas – projektų vadovas E. J. (2012 m. sausio 2 d. įgaliojimas Nr. S-01/12 (t. 1, b. l. 31)) pritarė advokato M. Urbelio pozicijai ir prašė skundą tenkinti.
3. Teismo posėdyje atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės skyriaus viršininko pavaduotoja Zita Bareišienė (2012 m. sausio 3 d. įgaliojimas Nr. 7B-7 (t.1, b. l. 147)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. 2009 m. spalio 6 d. Kauno TM įforminta Bendrijos / bendroji tranzito procedūra į Rusiją gabenamam su lydinčiuoju dokumentu MRN (duomenys neskelbtini) automobiliui „Porche 911“ (pagaminimo metai – 2006 m., raudona, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), benzinas), lydinčiajame dokumente siuntėju deklaruota UAB „Autosabina“, gavėju – C. S. ((duomenys neskelbtini), tranzito procedūros vykdytoju – SIA „Parex brokeru sistema“, išvykimo įstaiga nurodyta Kauno „Centro“ krovinių postas, paskirties įstaiga – (duomenys neskelbtini) MKP, Latvija, tranzito procedūros užbaigimo terminas – iki 2009 m. spalio 14 d. (t. 1, b. l. 24, 142). Tikrinimo išvykimo įstaigoje dokumente (t. 1, b. l. 25, 142 (kita lapo pusė)) atstovu įvardytas L. D.. Procedūros vykdytojo įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti buvo pateiktas Latvijos muitinės išduotas Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas procedūros vykdytojui SIA „Parex brokeru sistema“ (sprendimas Nr. 2KM18003 (t. 1, b. l. 18–23)).
2. Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdyba atsakydama į pareiškėjos 2011 m. liepos 23 d. raštą Nr. 53-BS/88, 2011 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 27.16.1/66293 (t. 1, b. l. 112; vertimas (t. 1, b. l. 113)), be kita ko, nurodė, kad tranzito MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) uždaryta (duomenys neskelbtini) MKP (0722) 2009 m. spalio 14 d.
4. Kauno TM, atlikusi tyrimą dėl apgaulės būdu baigtos Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros T1 su lydinčiuoju dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.), 2011 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 1KM18048 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1KM18048) (t. 1, b. l. 134–135), be kita ko, pripažino, kad SIA „Parex brokeru sistema“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) atsirado mokestinė prievolė – 11 700 Lt muito mokesčio (kodas A00), 27 027 Lt PVM (kodas B00) ir 7 418 PVM delspinigių (kodas 860) dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros T1 su lydinčiuoju dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.), bei skyrė pareiškėjai 19 364 Lt baudą.
5. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2011 m. lapkričio 23 d. skundą dėl sprendimo Nr. 1KM18048 (t. 1, b. l. 131–133), 2011 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. 1A-4.13-423 „Dėl SIA „Parex brokeru sistema“ skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1A-4.13-423) (t. 1, b. l. 129–130) pavedė Kauno TM atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, atsižvelgus į sprendimo Nr. 1A-4.13-423 nuostatas.
Rezoliucinė dalis
6.1. Pripažinti SIA „Parex brokeru sistema“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) dėl apgaulės būdu baigtos Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros su lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) skolininke muitinei.
6.2. Nustatyti SIA „Parex brokeru sistema“ dėl apgaulės būdu baigtos Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros su lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) prekės muitinę vertę – 117 000 Lt.
6.3. Įregistruoti SIA „Parex brokeru sistema“ mokestinę prievolę muitinei: 11 700 Lt muito mokesčio (kodas A00), 27 027 Lt PVM (kodas B00) bei 8 205 Lt PVM delspinigių (kodas 860).
6.4. Skirti SIA „Parex brokeru sistema“ 19 364 Lt (kodas 894) dydžio baudą.
6.5. Įpareigoti SIA „Parex brokeru sistema“ teisės aktuose nustatyta tvarka sumokėti nurodytas mokestinę prievolę ir baudą.
6.6. Apie sprendimą informuoti procedūros vykdytoją – SIA „Parex brokeru sistema“.
7. Sprendime Nr. 2KM18003 (t. 1, b. l. 18–23, 118–123) inter alia nurodyta:
7.1. Pareiškėjos pateiktas raštas Nr. 27.16.1/66293, kad tranzito procedūra užbaigta NCTS sistemoje 2009 m. spalio 14 d., nėra priimtinas įrodymas, jog prekė išgabenta iš Bendrijos teritorijos, kadangi Latvija yra Europos Bendrijos narė, ne trečioji šalis. Pateiktas raštas neatitinka Bendrojo tranzito konvencijos I priedo 42 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų. Pareiškėjos teiginius paneigia valstybės įmonės „Regitra“ pateikti duomenys – registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Pažyma, patvirtinantys automobilio registraciją Lietuvos Respublikoje 2009 m. spalio 14 d., todėl konstatuotina, jog pareiškėja neįvykdė tranzito procedūros vykdytojui keliamų reikalavimų pristatyti prekę į paskirties muitinės įstaigą.
7.2. Tranzito lydinčiojo dokumento T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) duomenys buvo pateikti NCTS, panaudojant pareiškėjos bendrąją garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pateikiama sistemoje tik žinant įregistruotos garantijos prisijungimo kodą. Be to, muitinio įforminimo metu kartu pateiktas sertifikatas, forma TC-31 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 10 langelyje nurodytas įgaliotas asmuo L. D.. Pagal Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūros atlikimo tvarkos supaprastinimo, leidžiant naudoti bendrąją garantiją arba atleidžiant nuo prievolės pateikti garantiją, taikymo muitinėje taisyklių 18.6 punktą leidimą turintis vykdytojas informuoja asmenis, įgaliotus vykdytojo vardu pasirašyti tranzito deklaracijas, apie prisijungimui prie muitinės informacinėje sistemoje įregistruotų garantijos duomenų reikalingus kodus ir užtikrina šių kodų saugų naudojimą. Vienas iš būdų užtikrinti prisijungimo kodų saugų naudojimą – juos pakeisti. Kodų keitimo dažnumą nusistato supaprastinimo turėtojas, šiuo atveju SIA „Parex brokeru sistema“ atstovai dėl prisijungimo kodų pakeitimo turėjo kreiptis į garantijos įstaigą (įstaiga, išdavusi leidimą naudotis supaprastinimu – Latvijos Respublikos muitinė), kuri Garantijų valdymo sistemoje registravo bendrąją garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) bei suteikė prisijungimo kodus pareiškėjai. Pagal minėtų taisyklių 18.5 punktą įmonė, turinti bet kurį šių taisyklių nurodytą leidimą, turi su garantijos įstaiga suderintu būdu nedelsiant informuoti garantijos įstaigą apie asmenų, įgaliotų vykdytojo vardu pasirašyti tranzito deklaracijas, paskyrimą, taip pat apie kiekvieno paskyrimo panaikinimą.
7.3. Pagal Įgyvendinimo nuostatų 384 straipsnį kiekviena valstybė narė informuoja Europos komisiją apie sertifikatus, kurie paskelbti negaliojančiais, ir jų identifikavimo duomenis. Europos komisija informuoja kitas Europos Sąjungos valstybes. Informacijos, kad sertifikatas negaliojantis, muitinė nebuvo gavusi. Kadangi NCTS sistema priėmė bendrąją garantiją, ji tranzito deklaracijos įforminimo metu galiojo.
7.4. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio 1 dalį išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai visos prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punktą tranzito procedūros vykdytojas atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, o pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą procedūros vykdytojas atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi.
7.5. Remiantis paminėtomis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis bei Europos Teisingumo Teismo praktika (2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-230/06), tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku (šis žodis sprendime praleistas) net tuo atveju, jeigu tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo.
Sprendime Nr. 2KM18003 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.
8. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu Nr. 2KM18003, pateikė Departamentui 2012 m. vasario 23 d. skundą (t. 1, b. l. 108–111), kuriame prašė: panaikinti minėtą sprendimą bei sustabdyti jo įgyvendinimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šiame moksliniame ginče; sudaryti pareiškėjai galimybę susipažinti su sprendime Nr. 2KM18003 minimais įrodymais, o su jais susipažinus, leisti pateikti Departamentui patikslintą skundą; įpareigoti Kauno TM arba savo iniciatyva atlikti papildomą tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar Kauno TM turimoje TC-33 formos atleidimo nuo prievolės patekti garantiją sertifikato kopija nėra suklastota, bei, kol nėra šio papildomo tyrimo rezultatų, nepriimti sprendimo šio skundo pagrindu.
9. Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muito valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2012 m. kovo 19 d. raštą Nr. 53-BS/24 (t. 1, b. l. 101; vertimas iš latvių kalbos (t. 1, b. l. 102)), 2012 m. kovo 26 d. rašte Nr. 27.16.4/25052 „Apie patvirtintų kopijų išdavimą ir informacijos teikimą“ (t. 1, b. l. 99; vertimas iš latvių kalbos (t. 1, b. l. 100)) inter alia nurodė, jog Valstybinės pajamų tarnybos Muito valdyba siunčia pareiškėjai Valstybinės pajamų tarnybos Muito valdybos 2009 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 16.11.4/9683 pagrindu išduotų visų 25 TC-33 pažymėjimų dėl atleidimo nuo laidavimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas kopijas, o taip pat patvirtina, kad minėtų TC-33 pažymėjimų veikimas buvo nutrauktas 2009 m. birželio 30 d., nors pažymėjimuose nurodytas galiojimo terminas – iki 2010 m. balandžio 30 d.
10. Pareiškėja pateikė Departamentui 2012 m. balandžio 18 d. prašymą (t. 1, b. l. 28–29), kuriame, be kita ko, nurodė:
10.1. Pareiškėja 2012 m. vasario 23 d. skunde iškėlė abejonę, jog Kauno TM galėjo būti pateiktas suklastotas Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sertifikatas), kuriame buvo nurodyta neva įgalioto asmens – L. D. pavardė, todėl pareiškėja 2012 m. kovo 19 d. kreipėsi Latvijos valstybinės pajamų tarnybos Muito valdybą su prašymu pateikti visų Latvijos valstybinės pajamų tarnybos Muito valdybos išduotų 25 sertifikatų patvirtintas kopijas. Latvijos valstybinė pajamų tarnybos Muito valdyba 2012 m. kovo 26 d. pateikė atsakymą ir išdavė minėtų sertifikatų patvirtintas kopijas.
10.2. Nė viename iš išduotų sertifikatų nenurodyta L. D. pavardė, todėl pagrįstai tikėtina, kad Kauno TM pateiktas suklastotas Sertifikatas, kuriame nurodyta minėto asmens pavardė.
10.3. Departamentas turėtų įvertinti nurodytą aplinkybę, priimdamas sprendimą dėl skundžiamo Kauno TM sprendimo, bei atitinkamai svarstyti klausimą, ar Kauno TM pateikiant suklastotą Sertifikatą neatlikta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį
11. Departamentas 2012 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. 1A-135 „Dėl SIA „Parex brokeru sistema“ skundo nagrinėjimo sustabdymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1A-135) (t. 1, b. l. 96–97) sustabdė pareiškėjos 2012 m. vasario 23 d. skundo dėl sprendimo Nr. 2KM18003 nagrinėjimą, kol bus gautas atsakymas į Departamento 2012 m. balandžio 16 d. raštą Nr. (20.4/19)3B-4094 Rusijos Federacijos valstybiniam muitinės komitetui dėl tyrimo atlikimo ir informavimo, ar automobilis „Porshe 911“ (2006 m., raudonas, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įvežtas į Rusijos Federaciją ir pateiktas muitinės kontrolei bei įforminimui, kuris buvo pateiktas, siekiant tranzito procedūros užbaigimą pagrįsti įrodymais, atitinkančiais Įgyvendinimo nuostatų 365 ir 366 straipsnius.
12. Pareiškėja 2012 m. gegužės 24 d. pareiškime-prašyme Nr. 07-82 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 26–27) nurodė Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriui, be kita ko, jog:
12.1. Pareiškėja 2010 m. rugsėjo 7 d. pareiškime-prašyme Nr. 06-85 nurodė, jog asmenys, neturintys teisės veikti bendrovės vardu, Kauno TM „Centro“ krovinių poste įformindami muitinės tranzito procedūrą, neteisėtai pasinaudojo SIA „Parex brokeru sistema“ išduotu Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatu TC-33 Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat asmenys, neturintys teisės veikti pareiškėjos vardu, šio numerio sertifikatą TC-33 panaudojo ir kitose muitinės tranzito procedūrose, kurios buvo įformintos Kauno TM Kauno „Centro“ krovinių poste.
12.2. Iš muitinės tranzito deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) matyti, jog asmuo – L. D. SIA „Parex brokeru sistema“ vardu bei pasinaudodamas sertifikatu TC-33 įformino minėtą deklaraciją (2009 m. spalio 6 d) lengvajam automobiliui „Porche 911“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). L. D. pareiškėjos vardu veikė, neturėdamas įgaliojimo ar kitokio pavedimo. Šią aplinkybę SIA „.Parex brokeru sistema“ nurodė Kauno TM dar 2011 m. spalio 19 d. Be to, L. D., pateikdamas muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.), taip pat pasinaudojo sertifikatu TC-33, kuris tuo momentu jau nebegaliojo – jo galiojimas baigėsi 2009 m. birželio 30 d. Šią informaciją ir pagrindžiančius dokumentus SIA „Parex brokeru sistema“ per savo advokatą 2012 m. balandžio 18 d. pateikė Departamentui.
13. Rusijos Federacijos federalinė muitinės tarnyba, atsakydama į Departamento 2012 m. balandžio 16 d. raštą Nr. (20.4/19)3B-4094, 2012 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 07-148/4177 „Dėl informacijos išsiuntimo“ (raštas (t. 1, b. l. 92), vertimas iš rusų kalbos (t. 1, b. l. 93)) nurodė, jog Rusijos FTS duomenų bazėje duomenų apie transporto priemonės „Porsche 911“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) muitinį įforminimą nerasta.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2270-629/2012 pagal pareiškėjos – SIA „Parex brokeru sistema“ skundą atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo, kurioje ginčas iš esmės vyko dėl Bendrijos tranzito procedūros T1 su lydinčiuoju dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo, pateikė 2012 m. birželio 19 d. paklausimą Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybai (t. 1, b. l. 70, 75), kuriame prašė paaiškinti, kodėl nurodytu laikotarpiu į informacines duomenų bazes nebuvo įvesti duomenys apie tai, jog atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nebegaliojantis.
15. Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Nacionalinė muitinės valdyba, atsakydama į minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo paklausimą, 2012 m. liepos 9 d. rašte Nr. 27.3.2/54777 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 71–72, 76–77; vertimas iš rusų kalbos (t. 1, b. l. 73–74, 78–79)), be kita ko, nurodė:
15.1. Pagal Komisijos Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, formuojančiu Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nuostatų taikymą, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą, nuo 2009 m. liepos 1 d. šalys – dalyvės prekybininkų identifikacijai muitinės sistemų elektroniniame duomenų apsikeitime turi naudoti EORI numerį, vietoje prieš tai naudoto mokesčių mokėtojo numerio, todėl 2009 m. birželio mėn. Garantijos valdymo sistemoje (GMS) buvo perregistruotos visos galiojančios bendros tranzito garantijos ir prekybininkams išduoti nauji garantijos sertifikatai. Nauji atleidimo nuo garantijos sertifikatai „Parex brokeru sistema“ išduoti 2009 m. birželio 17 d., tai patvirtina „Parex brokeru sistema“ valdybos primininko R. K. parašas registracijos žurnale apie garantinio sertifikato gavimą.
15.2. Negaliojančios garantijos (taip pat „Parex brokeru sistema“ atleidimas nuo garantijos (duomenys neskelbtini)) GMS sistemoje buvo anuliuotos. Laikotarpiu nuo birželio 30 d. iki 2009 m. liepos 1 d. buvo pereita prie naujų taikomųjų programų versijų informacinėje sistemoje NCTS, tuo metu įvyko daug techninių sutrikimų ir klaidų; gali būti, kad tuo tarpu ir įvyko negaliojančių garantijų statusų pakeitimą į galiojančias garantijas.
15.3. Apie naujų garantijų sertifikatų išdavimus prekybininkams buvo pranešta elektroniniu paštu, nurodant, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. anksčiau išduoti garantijos sertifikatai nebus tinkami tranzito deklaracijų forminimui. Viską apibendrinus, laikoma, kad vykdytojas „Parex brokeru sistema“ neturėjo teisės naudoti atleidimo nuo garantijos GRN (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. liepos 1 d.
15.4. Be to, Lietuvos muitinės administracija nesiėmė būtinų priemonių, kad muitinės sistemoje būtų apsaugotas duomenų apsikeitimas elektroniniu būdu, kurį naudoja Lietuvos muitinės tarnyba, EORI numerio taikymas. Todėl „Parex brokeru sistema“ atstovas turėjo galimybę įforminti tranzito deklaraciją su negaliojančia garantija (GRN (duomenys neskelbtini)), kurioje nebuvo nurodytas prekybininko EORI numeris.
16. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2012 m. vasario 23 d. skundą dėl sprendimo Nr. 2KM18003, 2012 m. birželio 21 d. sprendime Nr. 1A-218 „Dėl SIA „Parex brokeru sistema“ skundo“ (t. 1, b. l. 12–16, 87–91) nusprendė patvirtinti Kauno TM 2012 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2KM18003, o pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja – SIA „Parex brokeru sistema“ prašo panaikinti atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1A-218 „Dėl SIA „Parex brokeru sisema“ skundo“ bei trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno teritorinės muitinės 2012 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2KM18003 „Dėl pakartotinio patikrinimo“.
2. Pasak pareiškėjos, Departamentas netinkamai aiškino Bendrijos teisės nuostatas, todėl laikė, jog pareiškėja nepabaigė muitinės procedūrų. Anot pareiškėjos, remiantis Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio ir Bendrijos muitinės kodekso 92 bei 96 straipsnių sisteminiu aiškinimu, tam, kad išorinio tranzito procedūra būtų laikoma užbaigta ir jos vykdytojo įsipareigojimai būtų laikomi įvykdytais, procedūros vykdytojas gali alternatyviai pasirinkti pateikti atitinkamus tai patvirtinančius įrodymus: pateikti paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekės ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai iki deklaracijoje nurodyto termino (Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalis, Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnis) arba, jeigu vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriame patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas arba trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriame patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečioje šalyje (Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 2 dalis).
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos argumentas, jog, esą, ši pabaigė muitinės procedūras pateikdama prekes muitinės paskirties įstaigai – (duomenys neskelbtini) MKP (LV) ir kad tai įrodo Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės valdybos 2011 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 27.16.1/66293 (t. 1, b. l. 112; vertimas (t. 1, b. l. 113)), kuriame nurodyta, jog tranzito MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) uždaryta (duomenys neskelbtini) MKP (0722) 2009 m. spalio 14 d., nėra pagrįstas. Šiame dokumente yra tik nurodoma, kad tranzito MRN (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) uždaryta (duomenys neskelbtini) MKP (0722) 2009 m. spalio 14 d., tačiau jame nėra jokių užuominų apie tai, kad prekės buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) MKP. Kitaip tariant, tai nėra įrodymas Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalies, Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio nuostatų prasme, todėl Departamento skundžiamas sprendimas šiuo aspektu yra visiškai pagrįstas.
Be to, pareiškėja, įrodinėdama, jog prekės buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) MKP, teismo posėdyje akcentavo, kad tai įrodo Latvijos muitinės įrašai (t. 1, b. l. 136 (antra lapo pusė), t. 2, b. l. 5–8), jog prekės buvo gautos ir išsiųstos 2009 m. spalio 14 d. 21 val. 37 min. Teismas nesutinka su tokia pozicija, nes pagal Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalies, Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio nuostatas tai nėra pakankamas įrodymas, juolab, kad akivaizdžiai matyti, jog automobilis „Porche 911“ (pagaminimo metai – 2006 m., raudona, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), benzinas), buvo 2009 m. spalio 7 d. parduotas Lietuvoje (t. 1, b. l. 124–125). Kitaip tariant, šalutiniai įrodymai, kuriuos muitinės įstaigos turi teisę rinkti (t. 1, b. l. 124–125) akivaizdžiai įrodo, kad prekės – automobilis „Porche 911“ (pagaminimo metai – 2006 m., raudona, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), benzinas) nebuvo pristatytas (duomenys neskelbtini) MKP; dar daugiau, jis nepasiekė ir trečiosios šalies (žr. Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos 2012 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 07-148/4177 „Dėl informacijos išsiuntimo“ (raštas (t. 1, b. l. 92), vertimas iš rusų kalbos (t. 1, b. l. 93)) nurodė, jog Rusijos FTS duomenų bazėje duomenų apie transporto priemonės „Porsche 911“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) muitinį įforminimą nerasta). Visa tai akivaizdžiai įrodo pareiškėjos atliktų operacijų fiktyvumą, todėl Departamentas, pagrįstai, visapusiškai, objektyviai įvertinęs įrodymų visetą, padarė išvadą, kad prekės nepasiekė (duomenys neskelbtini) MKP.
3. Pareiškėja – SIA „Parex brokeru sistema“ skunde nurodo, kad pareiškėjos vardu neteisėtai veikė asmuo L. D., kad muitinės pareigūnai į tai visiškai neatkreipė dėmesio, todėl veikė neteisėtai.
Teismas pabrėžia, jog tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2009 m. spalio 6 d.) duomenys muitinei buvo pateikti naudojantis naująja kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS), panaudojus garantijos įstaigos SIA „Parex brokeru sistema“ suteiktu prieigos kodu, kuris yra žinomas tik vienam vykdytojui, tačiau, vadovaujantis Bendrijos įgyvendinimo nuostatų 380a straipsniu, juo gali naudotis pats, arba per savo atstovus. Taigi, vykdytojas turi pasirinkimo teisę, kam leisti naudotis prieigos kodu. Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1B-317 patvirtintų Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūros atlikimo tvarkos supaprastinimo leidžiant naudoti bendrąją garantiją arba atleidžiant nuo prievolės pateikti garantiją taikymo muitinėje taisyklių 18.6. punktu, tranzito procedūros vykdytojas, turintis bet kurį šių taisyklių 4 punkte nurodytą leidimą, turi informuoti asmenis, įgaliotus vykdytojo vardu pasirašyti tranzito deklaracijas, apie prisijungimui prie muitinės informacinėje sistemoje įregistruotų garantijos duomenų reikalingus kodus ir užtikrinti šių kodų saugų naudojimą. Minėtą reikalavimą papildo ir šių taisyklių 19 punktas, numatantis, kad vykdytojui, turinčiam bet kurį šių taisyklių 4 punkte nurodytą leidimą, tenka ir kitos muitų teisės aktų, o taip pat leidime nustatytos prievolės. Taigi, už saugų prisijungimo kodo panaudojimą teisės aktais atsakomybė numatyta vykdytojui. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 384 straipsnio 2 dalimi, duomenis apie muitinės suteikto leidimo naudoti bendrąją garantiją ar atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją atšaukimą ir sprendimo, kuriuo garantijos įstaiga priėmė garanto įsipareigojimą, panaikinimo arba garanto įsipareigojimo atšaukimo datą, į kompiuterizuotą sistemą įvedė ne Kauno teritorinė muitinė, tačiau garantijos įstaiga Latvijoje. Minėtos deklaracijos pateikimo metu, kompiuterizuotoje sistemoje (NCTS) jokių pakeitimų nebuvo, todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, jog muitinės pareigūnai priimdami Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatą forma TC-33 Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, netinkamai atliko savo pareigas.
Dar daugiau, nors skundžiamame sprendime Departamentas tiesiogiai neįvardijo jam pateiktų 25 atleidimų nuo laidavimo liudijimų (t. 1, b. l. 153–200; t. 2, b. l. 1–4), tačiau teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad šie liudijimai Departamento buvo įvertinti ir kad jų vertinimas nedarė įtakos galutiniam sprendimui. Teismas daro išvadą, kad vien dėl šio trūkumo nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes esminė aplinkybė yra tai, kad pareiškėja yra atsakinga už prieigos kodo apsaugą, todėl yra laikoma, kad muitinės procedūros buvo atliekamos būtent pareiškėjos vardu, tačiau jos buvo atliekamos fiktyviai.
4. Pareiškėja – SIA „Parex brokeru sistema“ prašo, tuo atveju, jeigu teismui, aiškinant ir taikant atitinkamas Europos Sąjungos teisės normas, kiltų klausimai dėl jų aiškinimo, kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą tokių normų aiškinimo klausimu, sprendžiant ginčą pagal šios bylos faktines aplinkybes. Tokių klausimų teismui nekyla, todėl šis pareiškėjos prašymas netenkinamas.
5. Pareiškėja – SIA „Parex brokeru sistema“ nesutinka su jai apskaičiuotais delspinigiais bei baudomis.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog mokesčių administratoriui nustačius, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitines deklaracijoje apskaičiuojamąjį mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtina, mokestį sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Taigi, Kauno teritorinė muitinė skundžiamame sprendime pareiškėjai paskyrė maksimalią 50 proc. dydžio nuo apskaičiuotos mokėtinos muito ir PVM sumos baudą už muitinės procedūros vykdytojo prievolių netinkamą vykdymą – nustatyta tvarka ir terminais mokesčių nedeklaravimą ir laiku nesumokėjimą. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymo pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos 50 proc. dydžio baudos pagrįstumo, teismo vertinimu, muitinė įstaigos tinkamai įvertino tiek padaryto pažeidimo pobūdį, tiek nepripažinimą padaryto pažeidimo, todėl paskirta 50 proc. dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir neprieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms baudos skyrimo taisyklėms. Taip pat pagrįstai ir teisėtai muitinės įstaigos, vadovaudamosi Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį, apskaičiavo delspinigius.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. birželio 21 d. sprendimas Nr. 1A-218 „Dėl SIA „Parex brokeru sisema“ skundo“ bei Kauno teritorinės muitinės 2012 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 2KM18003 „Dėl pakartotinio patikrinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjos – SIA „Parex brokeru sistema“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos – SIA „Parex brokeru sistema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.