- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- I-172-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Ž. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3), atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b.l. 25-26) nurodė, 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu patikslino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. buvo laikomas Alytaus PN 2-o sektoriaus drausmės kameroje Nr. 6.1. Minimu laikotarpiu kameroje buvo laikomas vienas, nežiūrint į tai, kad yra neįgalus (darbingumo lygis 35 proc.) bei serga epilepsija, kurios priepuoliai neprognozuojami ir nepriklausantys nuo žmogaus valios, todėl visą laikymo laikotarpį teko jausti baimę, nerimą dėl savo gyvybės. 2018 m. balandžio 14 d. apie 22 val. įvyko epilepsijos priepuolis. Pareiškėjas nurodė, kad nepaisant to, kad kameroje yra įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, jis neveikia arba budintys pareigūnai į jį nereaguoja. Teigė, kad atsakovo atstovo teiginys, kad pareigūnai vykdydavo patruliavimą, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nurodė, kad laikydami tokiomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN pareigūnai neužtikrino saugios sveikatai aplinkos, dėl jų veiksmų teko bijoti dėl savo gyvybės, ko pasekoje patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta, kilo emocinė depresija. Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pasekmes prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinę žalą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 12-14) nurodė, jog pareiškėjui 2017 m. spalio 12 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę 6 mėnesiams. Pareiškėjas pirmą kartą į Alytaus PN iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės atvežtas 2018 m. sausio 15 d. ir Nuteistųjų skirstymo komisija jį paskyrė į 2 būrį, kur bausmę atlieka nuteistieji turintys negalią. 2018 m. sausio 17 d. Nuteistųjų skirstymo komisija, vykdydama minėtą nutarimą, perkėlė pareiškėją į drausmės grupės kamerą Nr.6. kuri įrengta tame pačiame 2 nuteistųjų būryje. Pareiškėjas buvo laikomas šioje drausmės grupės kameroje iki 2018 m. balandžio 12 d., kol baigėsi paskirtos nuobaudos laikas. Pareiškėjas nebuvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis nei priklauso. Kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, jis turėjo galimybę kiekvieną dieną pasivaikščioti dvi valandas. Įvertinus aplinkybes, kad tuo metu drausmės grupei buvo priskirtas tik pareiškėjas, o kiti 2 būrio nuteistieji buvo priskirti paprastąjai ar lengvajai grupėms, todėl pareiškėjas buvo laikomas vienas. 2 būrio patalpose yra nuolat vykdoma pareigūnų priežiūra. Jie nuolat vykdo patruliavimą būryje bei skubiai reaguoja poste suveikus iškvietimo sistemai. 2018 m. balandžio 14 d. apie 22 valandą pareiškėjui buvo laiku suteikta medicininė pagalba įvykus epilepsijos priepuoliui. Pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. balandžio 12 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. Alytaus PN neužtikrino saugios sveikatos, laikydami jį vieną 2-o sektoriaus drausmės kameroje Nr. 6., neatsižvelgiant į tai, kad jis yra neįgalus ir serga epilepsija. Kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko.
Baumių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos: nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis); privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis). Pagal specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pareigas, įtvirtintas šio Kodekso 110 straipsnyje, nuteistieji, be kita ko, privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).
Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Aptariamo BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje įstatymo normoje nurodytas nuobaudas.
Bausmių vykdymo kodeksas taip pat reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. BVK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame Kodekso straipsnyje nurodytos nuobaudos. BVK normose įtvirtintų laisvės atėmimo bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kiti poįstatyminiai norminiai teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-146/2017).
Pagal BVK 142 straipsnį (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.), už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Pagal BVK 143 straipsnio 4 dalį nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, taip pat asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 3 punkte nustatytos nuobaudos neskiriamos, o jeigu buvo paskirtos, – nevykdomos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. NB-454 buvo paskirta drausminė nuobauda, perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 (šešiems) mėn. (b. l. 19). Pareiškėjas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Alytaus PN atvyko 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. sausio 17 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-77 paskirtas į Socialinės globos sektoriaus 2 būrį, drausmės grupės kamerą Nr. 6 (b. l. 16) ir joje laikomas, kol baigėsi nuobaudos paskyrimo laikas, t. y. iki 2018 m. balandžio 12 d.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui, dėl jo sveikatos būklės, negalėtų būti skiriama nuobauda, paskirtos nuobaudos pareiškėjas neginčijo.
Į byla pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėjas serga epilepsija (b. l. 5-6, b. l. 54-63, b. l. 79-80), tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negali būti laikomas kameroje vienas. Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo P. R. išrašas patvirtina, kad pareiškėjui, dėl jo sveikatos būklės, reikalingas intensyvesnis stebėjimas (b. l. 79-80).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2 būrio patalpose (Socialinės globos sektoriuje) yra nuolat vykdoma pareigūnų priežiūra, reaguojama į gautus iškvietimus suveikus signalui iš konkrečios gyvenamosios patalpos, intensyviai patruliuojama (mobilieji postai). Ją vykdo pareigūnai, esantys konktrolės ir praleidimo postuose Nr. 9, Nr. 8 ir Nr. 6. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuobaudą atliko 2 būrio kameroje Nr. 6. Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 8 yra įrengtas tiesioginis išėjimas į 2 būrio koridorių. Jaunesniųjų specialistų (prižiūrėtojų) patruliavimas yra fiksuojamas Priežiūros paros žiniaraščiuose. Vykdomą tarnybą nuolat kontroliuoja aukštesnio rango pareigūnai (b. l. 78, b. l. 81-83). Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 14 d. pareiškėjui buvo suteikta medicinos pagalba, iškviečiant į Socialinės globos sektorių bendrosios praktikos gydytoją (b. l. 22). Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto.
Drausminei grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuoja BVK 75 straipsnis, kuriame nurodoma, kad drausminei grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (BVK 75 str. 2 d.).
Pagal BVK 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nurodoma, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvo, atsikirtime į skundą nurodė, kad pareigūnų iškvietimo mygtukas neveikė.
Atsakovo atstovo teismui pateiktais duomenimis, pareigūnų iškvietimo mygtukas kameroje Nr. 6 buvo, ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo ar jo neveikimo kameroje, nesiskundė (b. l. 53). Kreipimaisi dėl gedimų registruojami „Gedimų būriuose ir uždarojoje zonoje registracijos žurnale“, byloje nėra duomenų apie užregistruotus gedimus. Atsiliepime dėl papildomų dokumentų (b. l. 68) pareiškėjas nurodė, kad dėl signalizacijos mygtuko kreipėsi 2018 m. vasario 19 d., tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrįsti šiems argumentams. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis įstaiga neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN direktorių dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko (b. l. 78). Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad kameroje Nr. 6 pareigūnų iškvietimo sistema buvo (b. l. 64, 65).
Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos direktorių ar administraciją dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo ar jo neveikimo kameroje, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareigūnai būtų nereagavę į pareiškėjo iškvietimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas visą vertinamąjį laikotarpį buvo teisėtai laikomas drausmės grupės kameroje Nr. 6. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.