Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovui J. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – ir ATPK) 50³ straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č., išardęs pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) pastato koordinatės LKS sistemoje (duomenys neskelbtini) , 2016 m. liepos 21 d., 13 val. 00 min., laikė 1 toną, tai yra daugiau negu 1 kubinį metrą cheminių medžiagų – kalcio magnio fosfato bei natrio sulfato, tokiais savo veiksmais pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 6, 7, 8, 19, 20 punktus ir užteršė aplinką nepavojingomis atliekomis, t.y. S. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovas J. Č. teisme paaiškino, kad buvo S. Č. išardytame pastate rastos medžiagos nėra priskiriamos prie pavojingų atliekų. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 29 d. buvo nuvykęs į vietą, tačiau atliekos dar nėra sutvarkytos, todėl prašo S. Č. nubausti už aplinkos užteršimą nepavojingomis atliekomis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ir jam pranešta tinkamai. S. Č. teismą informavo, kad yra išvykęs į užsienį ir planuoja grįžti 2017 m. gegužės mėnesį, prašo, esant galimybei atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nelaiko S. Č. nurodytų neatvykimo į teismą priežasčių svarbiomis ir nagrinėja bylą jam nedalyvaujant. S. Č., apklaustas 2016 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje, pripažino, kad pastatą esantį (duomenys neskelbtini) kaime jis paveldėjo iš senelio, pastatas stovėjo valstybinėje žemėje. Pastatą jis sunaikino, jame buvo supiltos cheminės medžiagos dar nuo kolūkio laikų, kurių jis neišvežė. Dabar pastato nėra. Jis nežino, kokios ten supiltos cheminės medžiagos. Gavo nurodymus iš aplinkos apsaugos, patikino, kad padėtis bus stabilizuojama.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir S. Č. rašytiniame paaiškinime. S. Č. nurodė, kad cheminių medžiagų yra apie 1000 kilogramų, dalis jų yra polietileno maišuose, dalis be jokios taros (b.l. 4).

Iš 2016 m. liepos 21 d. Patikrinimo akto Nr. VR-13.10-160 matyti, kad (duomenys neskelbtini) nugriauto ūkinio pastato teritorijoje po griovimo atliekomis laikoma daugiau kaip viena tona (daugiau kaip vienas kubinis metras) nežinomų cheminių medžiagų. Nugriautas pastatas priklausė S. Č. (b.l. 2).

Prie Patikrinimo akto pridėtose nuotraukose užfiksuotos rastos atliekos (b.l. 3).

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte numatyta, jog atliekų turėtojas - tai atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Taigi, atliekų turėtoju gali būti bet kuris asmuo, kurio žinioje yra atliekos, kaip šiuo nagrinėjamu atveju S. Č., kuris teisme patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos medžiagos likusios nuo kolūkio laikų, jos buvo laikomos jam nuosavybės teise priklausančiame pastate, stovinčiame valstybinėje žemėje. Teismas daro išvadą, kad S. Č., išardęs jam nuosavybės teise priklausantį pastatą, pastato viduje buvusias medžiagas paliko aplinkoje kaip nereikalingas, todėl šios medžiagos laikytinos atliekomis, o būtent S. Č. buvo jų turėtojas. Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nurodyta, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo, išskyrus 7¹ punkte numatytus atvejus, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Tuo tarpu šių taisyklių 6 punkte įtvirtinta pareiga atliekas rūšiuoti, laikinai laikyti, surinkti, vežti ir apdoroti taip, kad atliekos nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Be to, pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 19 punktą, laikinai laikomos atliekos turi būti stabilios, t. y. savaime nekeisti fizinių, cheminių ar biologinių savybių, o pagal 20 punktą, atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad S. Č., išardęs pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , kuriame buvo laikomas didesnis negu vienas kubinis metras jam nežinomų cheminių medžiagų, šias medžiagas ir toliau paliko išardyto pastato vietoje, atviroje aplinkoje, neapsaugotas nuo aplinkos poveikio. Tokiais savo veiksmais S. Č. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 8, 19, 20 punktų reikalavimus ir teismui nekyla abejonių, kad dėl to buvo užteršta aplinka. Tuo tarpu teisme iškilus ginčui dėl aplinkoje paliktų medžiagų pavojingumo ir jų cheminės sudėties, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija teismui pateikė papildomus įrodymus.

Būtent iš 2016 m. rugsėjo 1 d. Tyrimų protokolo Nr. P-CHA-2016-312/1 matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo paimtas atliekų mėginys iš vietovės, esančios (duomenys neskelbtini) koordinatės (duomenys neskelbtini) ), ir nustatyta tokia jų elementinė sudėtis: O – 45,50 proc., Na – 31,75 proc., S – 22,76 proc. (b.l. 13).

Iš 2016 m. rugsėjo 1 d. Tyrimų protokolo Nr. P-CHA-2016-313/1 matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo paimtas atliekų mėginys iš vietovės, esančios (duomenys neskelbtini) koordinatės (duomenys neskelbtini) ir nustatyta tokia jų elementinė sudėtis: O – 48,66 proc., Mg - 2,24 proc., P – 16,01 proc., Ca – 33,09 proc. (b.l. 14).

Tikslu išsiaiškinti, kokios medžiagos paliktos aplinkoje, teisme buvo paskirta medžiagų ekspertizė (b.l. 18, 19). Iš 2016 m. gruodžio 12 d. Ekspertizės akto Nr. 11-2034(16) matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajone rasta rusvos spalvos medžiaga yra kalcio magnio fosfatas, o baltos spalvos medžiaga yra natrio sulfatas (b.l. 21, 22). Teisme administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovas J. Č. patvirtino, kad šios medžiagos nėra priskiriamos prie pavojingų atliekų.

Teisme nustačius, kad minėtos atliekos nėra priskiriamos prie pavojingų, laikytina, kad S. Č., laikė didesnį negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų, pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 8, 19, 20 punktus dėl ko nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka ir jo veika iš ATPK 51³ straipsnio 7 dalies perkvalifikuotina į ATPK 51³ straipsnio 5 dalį. Atitinkamai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo teismas šalina aplinkybę, kad S. Č. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 17 punktą, susijusį su pavojingomis atliekomis.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodeksas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, perkvalifikuoti S. Č. veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d., 247 straipsnio 9 dalį nėra pagrindo, kadangi pažeidimas padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., o naujajame kodekse įtvirtinta griežtesnė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis pripažino faktines pažeidimo aplinkybes. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad S. Č. administracine tvarka nebaustas, jam skirtina sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta nuobauda - bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 51³ straipsnio 5 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

Paskirti S. Č. pagal ATPK 51³ straipsnio 5 dalį, veiką perkvalifikavus iš ATPK 51³ straipsnio 7 dalies – 173 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų) dydžio administracinę baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16059844155 ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Informuoti pažeidėją, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos yra: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.